Interviu su LAR (Lietuvos architektų rūmai) pirmininke Daiva Bakšiene
 |
Ar architektūra apskritai gali būti vertinimo objektu? Architektūros sritis visų pirma išsiskiria kūrybiškumu, kuris pasireiškia ne tik per meninių sprendinių formavimą, bet ir per funkcinius, erdvinius sprendimus, kurie kiekvienoje situacijoje priimami individualiai, atsižvelgiant į jau susiklosčiusios aplinkos bruožus, būsimų naudotojų poreikius, numatytas teritorijų vystymo kryptis ir pan. Išankstiniai (tarp jų – teisiniai) reikalavimai yra tik maža dalis priežasčių, kodėl būna priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Vietos sąlygoms ir poreikiams įvertinti, konkuruojantiems interesams suderinti, visoms šioms prielaidoms įprasminti erdvėje būtinos specialios profesinės žinios, o tokios kūrybinės veiklos rezultatai negali būti nuspėjami ar nurodomi iš anksto. Tačiau, žinant architekto priimtų sprendimų reikšmę visuomenei ir padarytų klaidų taisymo kaštus (jei toks ištaisymas apskritai galimas), akivaizdu, kad turi egzistuoti ir tam tikri patikros mechanizmai, kurie lygiai taip pat turi remtis į specialiąsias žinias ir pripažinti jau minėtą architektūros specifiką. Kolegialus ekspertinis vertinimas yra pagrindinis siūlomų sprendinių patikros įrankis, kuris, užtikrinus jo profesionalumą, nešališkumą, skaidrumą ir atsakomybę, gali padėti išvengti bent jau didžiausių ir sunkiausiai ištaisomų aplinkos formavimo klaidų. |
O ar pati visuomenė gali vertinti architektūrą?
Tai klausimas, kuris nuskamba bene kaskart, kai imama kalbėti apie visuomenės įtrauktį, bendradarbiavimą, viešojo intereso užtikrinimą ir pan. Iš vienos pusės, galiu atsakyti taip – visuomenės atstovai, net ir neturėdami specialiųjų žinių, yra pajėgūs vertinti siūlomus aplinkos sprendinius, išsakyti savo požiūrį bei lūkesčius, kurie atsispindi arba neatsispindi siūlomuose sprendiniuose. Visuomenės pastabos yra itin svarbus žinių šaltinis, kuris suteikia architektui galimybę suprasti pačią projektavimo užduotį, jam keliamų aplinkos kokybės, gyvenimo gerovės ir kitų viešojo intereso užtikrinimo reikalavimų turinį konkrečiu atveju.
Vizualizacijos UAB „Do architects“
Tačiau visuomenės dalyvavimo procesas gana dažnai klaidingai vadinamas „projekto derinimu su visuomene“, taip lyg nurodant, kad visuomenei reikia pristatyti jau sukurtus sprendinius ir gauti jos „leidimą“ juos įgyvendinti. Dėl tokio požiūrio ir kyla daug nesusipratimų bei diskusijų, ar visuomenė pajėgi ekspertuoti, ar ji gali prisiimti atsakomybę už teikiamas pastabas, „stabdomus procesus“ ir pan. Vis dėlto dar kartą verta pakartoti – profesionalus sprendimas architektūroje yra įsiklausantis sprendimas. Ir čia kalbančios visuomenės vaidmuo yra esminis.
Tačiau visuomenė negali ir neturi formuoti konkrečių architektūros sprendinių, kuriems reikalingos specialiosios žinios. Atitinkamai ir ekspertinis architektūros vertinimas nėra plačiosios visuomenės užduotis. Lengviausia tai suprasti aplinkos formavimo procesus palyginus su ligonių gydymu: simptomams išsakyti būtinas visuomenės balsas, gydymo metodams parinkti – profesionalo sprendimas, tokiam sprendimui vertinti – profesionalų konsiliumas. O tai, kaip asmuo jaučiasi po pritaikyto gydymo – taip pat svarbi informacija tiek šio asmens, tiek visų kitų ateities sprendimų atžvilgiu. Ir jei gydymas buvo neveiksmingas, nekokybiškas ar padaryta žala, tuomet būtini ir pažeistų teisių gynimo mechanizmai.
Vizualizacijos UAB „Do architects“
Taigi visuomenės pastabos, net ir įvertinus jų prieštaringumą, neprofesionalumą, neretai ir emocingumą, visais atvejais yra neįkainojamas žinių šaltinis, siekiant darnos ir aplinkos kokybės. Tačiau tai nėra ekspertinis vertinimas – jo tikslai bei metodai yra kiti. Tam ir yra kuriamos specialios ekspertinio vertinimo institucijos.
Kada kyla ekspertinio vertinimo poreikis?
Architektūros ekspertinio vertinimo poreikis gali kilti labai įvairiose situacijose. Vienas pagrindinių jo uždavinių – tai prevencija. Panaudojant šį įrankį galima platesniame profesionalų rate pasitikrinti siūlomus teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų ar kitus projektinius sprendinius. Taip pat ekspertinis vertinimas gali būti veiksminga pagalba institucijoms, kurioms pavesta prižiūrėti, kad kuriami sprendiniai nepažeistų visuomenės interesų. Be to, ekspertinis vertinimas pasitarnauja teisminiuose bei kituose ginčuose, kuriuose siekiama visapusiškai įvertinti susiklosčiusią situaciją, o tokiam vertinimui jau neužtenka vien matematinių ar kitų objektyvių metodų.
Vizualizacijos architektūros studijos „Plazma“
Ar tai reiškia, kad ekspertinis vertinimas yra subjektyvus?
Jei pažiūrėtume į subjektyvumo sąvokos apibrėžimą, matytume, kad šiuo žodžiu gali būti išreiškiamas tam tikrą negatyvų atspalvį turintis vienašališkumas (kuris neretai šnekamojoje kalboje prilyginamas suinteresuotumui). Tačiau taip pat ši sąvoka reiškia priklausymą nuo subjekto, jo savybių turėjimą. Taigi ir kalbant apie architektūros ekspertinį vertinimą reikia priimti tai, kad profesionalo požiūris į kuriamą objektą visuomet bus susijęs su jo turimomis specialiosiomis žiniomis, profesine patirtimi, mąstymo ypatumais, asmeninėmis savybėmis ir kt. Visi šie aspektai nėra ignoruojami net ir teisėjų veikloje, tačiau ieškoma priemonių, kaip sumažinti negatyvų jų veikimo atspalvį ir priimamus sprendimus maksimaliai priartinti prie objektyvumo bei nešališkumo.
Vizualizacijos architektūros studijos „Plazma“
Viena iš tokių priemonių – tai kolegialumas, būtent bendrose diskusijose gimstantys profesionaliu vertinimu pagrįsti sprendimai. Kita svarbi priemonė – nusišalinimo institutas, reikalaujantis atsisakyti priimti sprendimus situacijose, kurios vienaip ar kitaip yra svarbios asmeniškai. Taip pat negatyvų poveikį mažina ir vertinimo proceso skaidrumas bei kylanti atsakomybė žinant, kad ekspertų priimami sprendimai patys taps kitų ekspertų ir visos visuomenės vertinimo objektu.
Žinoma, svarbi ir ekspertų kvalifikacija, kurią ne visuomet lengva pamatuoti ir palyginti, tačiau galima pripažinti, kad visuotiniai ekspertų rinkimai iš bendro profesionalų rato leidžia užtikrinti ne tik aukštą profesionalumo, bet ir suteikiamo pasitikėjimo lygį. Atskirai paminėtini ir architektūros kokybės kriterijai, kurie ekspertinį vertinimą nukreipia tam tikra aiškia kryptimi ir ilgainiui formuoja vis konkretesnę ir aiškesnę architektūros kokybės sampratą.
Vizualizacijos architektūros studijos „Plazma“
Kokie yra tie architektūros kokybės kriterijai ir kur jie įtvirtinti?
Esminiai statinio architektūros reikalavimai jau iki 2017 m. buvo įvardinti Statybos įstatyme. Šiuos reikalavimus reikšmingai papildė naujame Architektūros įstatyme įtvirtintas architektūros kokybės kriterijų sąrašas. Vertinant juos kartu matyti, kad kuriama architektūra privalo atitikti urbanistinio integralumo, derėjimo prie kraštovaizdžio, darnaus vystymosi, ergonomiškumo, ilgaamžiškumo, inovatyvumo, kultūros paveldo išsaugojimo, universalaus dizaino, idėjos vientisumo, funkcionalumo, estetikos, racionalumo reikalavimus, taip pat esminius statinio reikalavimus (mechaninio patvarumo, higienos, gaisrinės saugos ir kt.).
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad architektūros sąvoka apima ne tik statinių, bet ir urbanistinių kompleksų bei kraštovaizdžio formavimą, todėl architektui aktualūs ir Teritorijų planavimo, Želdynų, Saugomų teritorijų įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtinti aplinkos kokybės kriterijai, kurie yra taikomi tiek formuojant sprendinius, tiek atliekant jų ekspertinį vertinimą.
Vizualizacijos architektūros studijos „Plazma“
Kam šiandien suteikta teisė teikti ekspertinį vertinimą architektūros srityje?
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato konkrečių apribojimų, kurie konkrečiam subjektui suteiktų išimtinę teisę atlikti ekspertinį vertinimą architektūros srityje. Nekalbant apie specifinį teismo ekspertizės institutą, paminėtina, kad iki įsigaliojant Architektūros įstatymui, pagrindiniai kolegialaus vertinimo subjektai buvo Lietuvos architektų sąjungos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos. Taip pat nuo 2016 m. teikti ekspertines išvadas buvo pradėję ir Lietuvos architektų rūmų ekspertų komisijos.
Parengtu ir 2017 m. priimtu Architektūros įstatymu, atsižvelgus į architektūros reikšmę visuomenei, buvo siekiama sukurti vieną bendrą ekspertinio vertinimo įrankį, kuris iš anksto žinoma tvarka, pagal nustatytus kokybės kriterijus galėtų pateikti ekspertines išvadas valstybės ir savivaldybių institucijoms, statytojams, kitiems suinteresuotiems asmenims. Tuo tikslu buvo įsteigtos Regioninės architektūros tarybos, į kurių sudėtį pateko architektai iš Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos (kaip meno kūrėjų organizacijos), architektus rengiančių aukštųjų mokyklų, Aplinkos ir Kultūros ministerijų, savivaldybių.
Vizualizacijos architektūros studijos „Plazma“
Regioninių architektūros tarybų veiklos nuostatus patvirtinti ir jų darbą organizuoti buvo pavesta Lietuvos architektų rūmams. Pirmieji Regioninių architektūros tarybų veiklos rezultatai jau dabar matomi tiek profesiniame lauke, tiek viešoje erdvėje, o į priimtus rekomendacinius sprendimus jau pradedama atsižvelgti, kas teikia pagrindo tikėtis, kad kokybiškų, visų mūsų aplinką formuojančių sprendimų tik daugės.
Kodėl kalbant apie ekspertinį vertinimą yra toks svarbus pasitikėjimo veiksnys?
Atsakydama į ankstesnį klausimą paminėjau, kad Regioninių architektūros tarybų išvados yra rekomendacinės. Toks jų statusas yra pagrįstas tuo, kad galutinius, įpareigojančius sprendimus priima įstatymų įgalioti subjektai – teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybių tarybos, statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos, sprendimą kreiptis į teismą dėl neteisėtų statybų priima valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos ir t.t. Tačiau akivaizdu, kad ekspertinės išvados reikšmingai palengvina jų darbą ir suteikia galimybę priimti aukštesnės kokybės sprendimus, nes viešojo administravimo subjektams tikrai nėra lengva įvertinti numatomų sprendimų atitiktį abstraktiems, profesinių žinių reikalaujantiems kokybės reikalavimams.
Vizualizacijos architektūros studijos „Plazma“
Taigi, priimant rekomendacinio pobūdžio ekspertinius sprendimus, tampa ypač svarbus tokį vertinimą atliekančios institucijos autoritetas, kuriam neužtenka tik teisės aktų suteiktos kompetencijos. Šį autoritetą ir pasitikėjimą visuomenėje kuria jau minėta aukšta ekspertų kvalifikacija, prisiimama atsakomybė, nešališkumas, proceso skaidrumas ir kiti veiksniai, kuriuos ir stengiamasi užtikrinti Regioninių architektūros tarybų veikloje.
Tikimės, kad nuoseklus ir konstruktyvus regioninių architektūros tarybų darbas parodys visuomenei, kad aplinkos formavimas yra sudėtingas, profesionalumo ir sąžiningumo reikalaujantis procesas, kurio rezultatai turi tiesioginę reikšmę visų mūsų gyvenimo kokybei. Tikimės ir to, kad netolimoje ateityje vis dažniau galėsime pasidžiaugti, kad ekspertų įsitraukimas leido pasiekti kur kas geresnių, plačiąja prasme kokybiškesnių aplinkos formavimo rezultatų.
Žurnalas „Centras“