Poreikis
Kas yra vaikų darželis šiandien ir koks jis turėtų
būti XXI amžiuje? Kaip tai susiję su pokyčiais visuomenėje, moksle, švietime?
Kaip (ar) architektūriniai vaikų darželio erdvių sprendimai gali talkinti
vaikams pažinti save ir aplinkinį pasaulį, skatinti tyrinėti, eksperimentuoti,
sudaryti sąlygas mokytis žaidžiant? Įrodyta, kad žaidimas yra efektyviausias
metodas, padedantis mažam vaikui pažinti ir suprasti pasaulį, mokytis naudojant
vaizduotę ir kūrybiškumą.
Tad kokia turėtų būti šiuolaikinė, įkvepianti
vaikų darželio aplinka?
Dauguma Lietuvos vaikų darželių buvo statyti
praėjusio šimtmečio antroje pusėje.
Architektūriniai pastatų sprendimai atspindėjo tuo metu dominuojantį požiūrį į
mažą vaiką ir jo mokymą – grupių erdvės buvo skirtos pasyvaus vaiko mokymui,
kai visi vienu metu sėdi prie staliukų ir atlieka tą pačią užduotėlę, pastato
erdvės buvo griežtai suskirstytos pagal paskirtį ir pritaikomos dažniausiai tik
vienai funkcijai –miegui, rūbinėlei, tamsūs ir nuobodūs koridoriai – tik
pereiti iš vienos erdvės į kitą ir pan.
Pastaruoju metu požiūris į vaiką, į jo mokymąsi
labai pasikeitė. Vaikas pripažįstamas kaip smalsus, gabus ir protingas, o mažų
vaikų ugdymas(sis) neatsiejamas nuo dinamikos ir veiksmo. Todėl vis dažniau
pabrėžiama, kad šiandienio vaikų darželio erdvės turėtų būti mobilios,
sudarančios galimybes jas transformuoti pagal poreikį ir tikslus, stiprinančios
vaikų smalsumą, lavinančios fantaziją. Akcentuojama, jog vaikų ugdymosi erdvėje
ypač svarbūs neišbaigti elementai, keliantys iššūkius vaikams, skatinantys juos
pačius ieškoti ir rasti sprendimus, ugdantys vaizduotę ir jų gebėjimą erdvei
suteikti naują prasmę. Svarbiausia – darželyje vaikams turi būti smagu.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministerijos užsakymu Vilniaus dailės akademija parengė rekomendacijas dėl
vaikų darželių modernizavimo. Su rekomendacijomis galite susipažinti čia – www.projektas-aikstele.lt.
Rekomendacijos
parengtos atlikus Lietuvos vaikų darželių architektūrinių sprendimų analizę,
susipažinus su Danijos, Estijos, Norvegijos ir kitų šalių praktika
modernizuojant ar statant naujus darželius, su naujausiais ikimokyklinį ir
priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Kūrybinėse dirbtuvėse
vaikai, jų tėveliai, darželių bendruomenė kartu su architektais ieškojo ir
siūlė savo idėjas, kokį darželį įsivaizduoja. Dėkojame visiems.
ŠMM tikisi, kad rekomendacijomis pasinaudos tie, kurie
statys naujus vaikų darželius ar atnaujins senus darželių pastatus, taip pat ir
tie, kurie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms vykdyti pritaikys
kitus nei vaikų darželiai pastatus ir erdves. Rekomendacijose pristatomi
architektūriniai sprendimai, kurie talkins, pertvarkant vaikų darželius tais
atvejais, kai mažėja lankančių darželį vaikų skaičius ir sprendimai, kai vaikų
darželį pageidauja lankyti daugiau vaikų.
Ieškodami atsakymo, kokio vaikų darželio norėtume,
turėtume pažvelgti plačiau nei
architektūriniai pastatų sprendimai. Pirmiausia turėtume atsakyti, koks mūsų
požiūris į mažą vaiką ir jo mokymąsi, taip pat atsižvelgti į tai, kokios ugdymo vietos mes norime, kokią visuomenę
ir Lietuvą kuriame.
Laimutė
Jankauskienė,
Ikimokyklinio
ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja
Bendrojo
ugdymo departamentas
Švietimo
ir mokslo ministerija
BORUŽĖLĖS darželis Alytuje, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir AEXN
Žodis rekomendacijų rengėjams
„Ikimokyklinio
ugdymo įstaigų edukacinių erdvių modernizavimo rekomendacijų“ (toliau –
Rekomendacijos) rengimo vadovas, architektas Rokas Kilčiauskas ir koordinatorė,
architektė Laura Malcaitė, kalba vienbalsiai: jūsų rankose – studija, kuri
atveria naują, strateginės reikšmės lapą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo
sistemoje. Čia pateikiami naujausi edukologiniai ir architektūrniai sprendimai,
kaip sovietinį laikotarpį menančius Lietuvos darželius paversti šiuolaikiškais,
atitinkančiais naujausias ugdymo tendencijas.
Čia
vienose gretose susibūrė valstybinis sektorius (Švietimo ir mokslo ministerijos
Švietimo aprūpinimo centras), akademinė bendruomenė (Vilniaus dailės akademija),
architektūros profesionalai (architektų komandos) ir tiesioginiai erdvių
naudotojai (darželių bendruomenės). Tokio lygio bendradarbiavimas brėžia naują
kryptį ikimokyklinio ugdymo aplinkos planavime, kurios rezultatas –
progresyvios, pasaulinio lygio darželių erdvės, pritaikytos šiuolaikiškam vaikų
ugdymui.
Situacija, duotybės ir kriterijai
Rokas Kilčiauskas: Dabartinė
situacija netenkina šiandienos poreikių: ugdymo programos yra atnaujintos,
pedagogai nori jas taikyti, tačiau darželių erdvės tam nėra pritaikytos. Didžioji
dalis Lietuvos darželių įkurti sovietinio laikotarpio pastatuose. Tokie
statiniai neatitinka šiuolaikinių ugdymo principų, priešingai, jie statyti
remiantis iš esmės kitokia nei dabar ugdymo samprata. Naujausi tyrimai rodo,
kad vaiko edukacijai įtaką daro trys kertiniai ir lygiaverčiai faktoriai – ugdymo
programa, pedagogai ir erdvės. Jei ši sistema nefunkcionuoja, kaip tuomet
pasiekti užsibrėžtų tikslų?
Tai,
ką
siūlome šiose rekomendacijose, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemai leidžia
ne tik priartėti prie gerųjų pasaulinių pavyzdžių, bet ir būti savotiškame
avangarde. Rekomendacijų dėmesio centre yra vaikų darželių bendruomenės, erdvės
ir architektūra, kalbama ir apie fizines pastatų savybes, ir sisteminius
trūkumus. Pagrindinis rekomendacijų tikslas – įvertinti ir pasiūlyti
sprendimus, kaip vaikų darželių erdvės turėtų būti modernizuotos. Projekto
duotybės, kurios apsprendė jo pobūdį ir eigą – sovietinės darželių erdvės ir
šiuolaikinė atnaujinta ugdymo samprata.
Laura Malcaitė: Sprendimai,
kuriuos pristatome, yra labiau įprasti matyti progresyviose darbo aplinkose,
ypač užsienio. Keli tokie raktažodžiai, kaip „Google“ ar „Apple“, ir prieš akis
iškyla dinamiškos, žaismingos, inovatyvios erdvės. Jei darbo aplinkoje jau yra
aiškus supratimas, kokią svarbą progresui ir efektyvumui turi aplinka, kodėl tokie
principai turėtų aplenkti mokyklas ar darželius?
Sovietinio
laikmečio darželiai buvo orientuoti į unifikuotos švietimo sistemos palaikymą,
„vienodų“, sistemai paklusnių asmenų auginimą. Šiandieninės tendencijos
prieštarauja tam iš esmės – dabar siekiama išugdyti inidividus, su aiškiai išreikštais
asmeniniais gebėjimais. Darželių aplinka keičiasi iš ugdymo į ugdymosi erdves,
kur daug kas atiduodama spręsti, kurti ir atrasti pačiam vaikui – tam, kad
augtų savarankiška, kūrybingų įgūdžių karta. Tokia filosofija ir remiasi mūsų
parengtos rekomendacijos.
EGLUTĖS darželis Vilniuje, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir WALL
Profesionali prieiga
Rokas Kilčiauskas: Rekomendacijų
parengimas – tai reginioninio masto ir didelių ambicijų projektas. Jame
neapsiribojame tik architektūrine dalimi. Paruošiamieji darbai prasidėjo
kruopščia darželių atranka, kurių pavyzdžiu buvo rengiamos bendrinės ir
tikslinės modernizavimo rekomendacijos. Išskyrėme penkis darželius – kiekvienas
iš jų reprezentuoja Lietuvoje paplitusius šios paskirties pastatų tipus. Atranka
buvo vykdoma remiantis keliais kriterijais: pastatų paplitimo, demografine
situacija. Be to, rinkomės iš tų pastatų, kuriuose nebuvo vykdomi esminiai
atnaujinimai, kreipėme dėmesį į architektūrinę jų išraišką ir erdvių
potencialą.
Kitas
žingsnis – profesionalų komandos sutelkimas. Šiuo atžvilgiu taikyti aukščiausi
atrankos kriterijai. Kaip aukštoji mokykla ruošianti architektūros ir dizaino
specialistus, nuolat stebime, kas ir kaip dalyvauja projektavimo rinkoje, tad
nesunkiai subūrėme architektų komandas, kurie naudoja pažangiausius
projektavimo metodus ir propoguoja socialiai atsakingos architektūros sklaidą.
Laura Malcaitė: Projektavimo
komandas sudaro architektai, dizaineriai ir VDA akademinės bendruomenės nariai.
Subūrus komandas ir atrinkus tyrimo objektus-darželius, perėjome prie teorinių
studijos tyrimų. Šiuo tikslu įvyko forumas-diskusija „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo erdvių modernizavimas”.
Gili edukologinė situacijos analizė leido įvertinti dabartinius ugdymo iššūkius
iš esmės.
Mokslinikai
pristatė, kokie yra šiuolaikinio vaiko poreikiai, Švietimo ir mokslo ministerijos
Švietimo aprūpinimo centro (ŠMM ŠAC) ir savivaldybių darbuotojai dalinosi savo
įžvalgomis, o susirinkę darželių pedagogai ir personalas kalbėjo apie esamą ikimokyklinės
edukacijos situaciją iš praktinės perspektyvos. Forumo metu nuskambėjusios
išvados apibendrino šiuolaikinio vaiko portretą, leido įsisavinti darželių
kasdienybės dinamiką, apčiuopti esmines problemas ir nubrėžė kryptis pokyčiams.
Kitas
reikšmingas projekto žingsnis – architektų forumas-diskusija „Vaikų ugdymas.
Architektūra. Dizainas“. Šeši patyrę Europos šalių edukacinės
paskirties pastatų ir erdvių projektuotojai koncentruotai pristatė pasaulines
tendencijas, kaip kuriami progresyvūs, šiuolaikiniai vaikų darželiai. Edukacinių
pastatų ekspertai dalinosi architektūriniais sprendimais, kurie skatina vaikų
smalsumą, lavina fantaziją, ugdo jų socialinius įgūdžius.
Profesiniai mainai su užsienio projektuotojais leido pažvelgti į situaciją
dar giliau, pasisemti kūrybinių idėjų, kurios tiktų ir mūsų darželiams. Verta
pastebėti, kad šie užsienio architektai susiduria su tomis pačiomis
problemomis, kurias dabar sprendžiame mes. Kolegos liko sužavėti tuo, kokiu
perspektyviu principu Lietuvos atveju buvo nuspręsta veikti.
Unikalus metodas ir vaikų indėlis
Rokas Kilčiauskas: Išsamios
teorinės analizės ir problemos įvertinimas iš įvairių perspektyvų leido
sėkmingai pritaikyti sukauptus duomenis praktikoje. Penkios architektų
komandos persikėlė į darželius, kur
įgyvendino „kūrybines dirbtuves“. Pirmą kartą pritaikėme metodą, kuris tik
dabar įgauna pagreitį pasaulyje – į kūrybinį projekto rengimo procesą įtraukėme
ir pačius darželinukus, kartu su visa darželio bendruomene. Sudarėme visas
sąlygas, kad vaikai galėtų išreikšti turimus lūkesčius, atskleistų savo
poreikius ir patys susikurtų savo svajonių darželį.
Atvykę
į darželius, pamatėme, kaip vaikai leidžia juose laiką, kas jiems patinka, o
kas ne. Turėdami omeny edukologų ir užsienio architektų išsakytas mintis,
įvertinome, kaip turėtų keistis šios erdvės, kad vaikai jose galėtų patys
pasirinkti, ką veikti, ko trūksta, kad pati aplinka inspiruotų žaidimą,
pažinimą ir smalsumą. Šiuo tikslu į kūrybines dirbtuves aktyviai įtraukėme pačius
vaikus. Mūsų padedami jie kūrė svajonių darželio maketus, dalijosi įspūdžiais
ir svajonėmis. Vaikai mums aprodė darželį, tam tikros metodikos pagalba aiškiai
išreiškė, kaip vertina vienas ar kitas juos supančias erdves. Be to, likome
stebėti juos ir iš šalies, o tai leido priartėti prie savito vaikų pasaulio ir
suprasti, kokie yra vaikų poreikiai.
Laura Malcaitė: Į šį kūrybinį procesą įtraukėme ne tik vaikus, bet ir visą darželio bendruomenę. Dirbome su pedagogais, darželių vadovybe ir darželinukų tėvais. Toks projektavimo metodas yra paremtas principais, kurie architektūrinius sprendinius kildina iš pačių vartotojų. Šiuo atveju – darželio bendruomenės. Darželiai atlieka ypatingą vaidmenį miesto, jo teritorijos struktūroje. Buvo gilinamasi ir svarstoma, kaip būtų galima suderinti darželio funkcijas ir jo bendruomenės ar artimos aplinkos gyventojų poreikius. Ieškojome sprendimų, kaip realizuoti bendruomenių lūkesčius darželio projekte.
Vaikų darželis SMALSUČIAI Vilniuje, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir DO ARCHITECTS
Valstybinio sektoriaus ir akademinės bendruomenės tandemas
Rokas Kilčiauskas: Švietimo
ir mokslo ministerijos suformuota užduotis siekė iš esmės įvertinti ugdymo
aplinkos pokyčio galimybes. Todėl buvo pasiūlytas ir įgyvendintas akademinio
tyrimo ir praktinio projektavimo metodų junginys. Tai – išskirtinai į kokybę orentuotas projektas. Kartu
mes siekiame vieno – kad darželių modernizacija apimtų ne tik fizinių pasatatų
savybių gerinimą, bet transformuotų pastato erdves į tokias, kurios vaikams
leidžia ne tik būti ugdomiems bet ir ugdytis patiems.
Toks
valstybinio sektoriaus, akademinės bendruomenės, rinkos profesionalų ir
tiesioginių erdvių naudotojų bendradarbiavimas leidžia kompleksiškai įvertinti
problemas ir rasti geriausius jų sprendimus. Manau, kad toks universitetinės
įstaigos – Vilniaus dailės akademijos veikimas iliustruoja sektiną aukšųjų
mokyklų vaidmenį, sprendžiant valstybės problemas.
Laura Malcaitė: Rekomendacijų rengimui pajungėme visas universiteto grandis – nuo studentų, bakalaurų, magistrų iki mūsų absolventų, dėstytojų ir specialistų. Mes ne tik ugdome būsimus specialistus, bet ir vykdydami šią veiklą, kuriame pridėtinę vertę. Sutelkę architektūros specialistus, interjero-erdvių dizainerius ir gretutinių specialybių atstovus, pajungę tokį gebėjimų ratą, parengėme rekomendacijas, kurias su pasidižiavimu pristatome šioje studijoje.
Apibendrinimas ir išvados
Rokas Kilčiauskas: Rengiant
rekomendacijas, kaip sovietinius darželius modernizuoti į šiuolaikiškus,
naujausias ugdymo tendencijas atitinkančius pastatus, pamatėme, kad vien projektinių
pasiūlymų neužtenka. Projektiniai sprendiniai jau rekomendacijų rengimo eigoje
buvo keičiami, reaguojama į situaciją, pokyčius sistemoje ir galimybes. Supratome, kad reikia ne tik suprojektuoti
konkrečius darželius, bet ir pasiūlyti metodus, kaip pasiekti, kad projektiniai
sprendiniai būtų realizuoti. Savivaldybėms įgyvendinus šiuos sprendinius, atnaujinti
darželiai galėtų būti vienose gretose su pasaulio pažangiausiais darželiais ir
svarbiausia, tenkinti vaikų lūkesčius ir suaugusiųjų siekius.
Pateikti
projektiniai sprendiniai yra ir universalūs, ir labai individualūs tuo pat metu.
Viena vertus, jie parengti taip, kad tiktų ir kitiems tokio tipo pastatams
Lietuvoje. Kita vertus, pasitelktos metodikos rodo, kad vienodai pasikartojantis
tipiškumas nėra tinkamiausias sprendimo būdas. Taip, paruošėme universalias
rekomendacijas, kokiais erdviniais ir architektūriniais judesiais reikėtų
modernizuoti tokio tipo objektą. Vis tiek yra nemažai konrečios situacijos
ypatumų, kuriuos būtina įsisavinti, tad unikalumas slypi ir pačiame principe,
kaip spręsti kiekvieną konkretų atvejį, įvertinti ne tik fizines erdves, bet ir
interesų poreikius.
Laura Malcaitė: Parengus
projektinius sprendinius ir įvertinus bendras tendencijas, galima teigti, kad
svarbiausi pokyčiai modernizuojant erdves turi būti atlikti trijose pastatų
dalyse. Bendro naudojimo multifunkcinės ugdymo(si) erdvės, grupės ir vidaus
patalpų ryšys su lauko erdvėmis.
Multifunkcinės
atviros ir persiliejančios erdvės gali būti nuolat transformuojamos, keičiamos
pagal poreikį. Tokiame darželyje į bendras veiklas gali įsitraukti įvairaus
amžiaus vaikai, be to, jie turi visas sąlygas toje pačioje erdvėje vykdyti net
kelias skirtingas veiklas vienu metu, netrukdydami vieni kitiems. Šios erdvės
būtų išnaudojamos ir darželio bendruomenės poreikiams – sambūriams, šventėms ar
tiesiog bendravimui. Tokie sprendiniai yra kiekvieno paruošto projekto
atspirties taškai ir darželių „širdys“.
Labai
svarbu peržiūrėti grupės patalpų struktūrą ir pakeisti ją taip, kad erdvės
taptų atviresnės, mobilesnės. Projektiniuose sprendiniuose siūomos vietos
grupiniam darbui ir personalinei saviugdai. Pritaikius mobilių baldų
sistemas atskiros miegamųjų patalpos integruojamos
į grupės erdvę. Siūloma keletos grupių apjungimo į vientisą sistemą galimybė.
Grupės erdvių elementai pritaikomi vaikų masteliui, taip padarant aplnką
draugiškesnę ir suprantamesnę. Žeminamos palangės arba įrengiami paaukštinimai
tam, kad vaikai galėtų stebėti aplinką už lango, formuojami erdvės centre
stovintys patalpų blokai, kurie sukuria judėjimo ratu galimybę ir suteikia
judėjimo laisvę.
Viena
iš ryškiausių tendencijų visuose šiuose projektuose yra sprendimas kurti
betarpišką ugdymo erdvių santykį su lauku. Problema ta, kad sovietinės
struktūros pastatuose yra viena ir griežta riba tarp lauko ir vidaus erdvių –
vienos durys su persirengimo kambariu. Eidamos į lauką, auklėtojos užtrunka,
kol suruošia visus vaikus. Dar tiek pat užtrunka ir grįžusios iš lauko. Šiuo
atveju ieškojome sprendimų, kurie palengvintų šį procesą – kad santykis su
lauku būtų kuo paprastesnis. Tai užtikrina tarpinės erdvės, kuriančios tęstinį
lauko ir vidaus santykį. „Įdarbinus“ lauką, turime dar daugiau erdvės vaikams
veikti, suteikiame galimybes laisvai pasirinkti, kokios veiklos jie tuo metu nori.
Vaikų darželis ŽILVYTIS, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir INBLUM
Žurnalas: „Centras“