Architektai: Atelier TAO+C
Vieta: Tonglu, Džedziangas (Zhejiang), Kinija
Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus
Tonglù (Tonglu), giliuose Džedziango (Zhejiang) provincijos miškuose, įsikūręs senovinis kaimas Činglongu (Qinglongwu) pavadintas ten tekančio upelio vardu. Šiame kaime esantis medinės konstrukcijos ir purvo sienų istorinis namas įsitvirtinęs palei kelią, pietų ir rytų pusėje nukreiptas į žalius kalnus, o šiaurėje – į apačioje esantį kiemą.
Atelier Tao + C architektų studija pertvarkė ir atnaujino šį seną 232 m² ploto pastatą, į 7,2 metro aukščio dviejų aukštų erdvę įterpdami kapsulinį viešbutį, kuriame telpa 20 žmonių, bendruomenės knygynas ir biblioteka. Didžiausias iššūkis architektams buvo užtikrinti apgyvendinimo zonos privatumą, kartu suteikiant atvirumą ir tęstinumą kompaktiškose patalpose esančioms viešosioms erdvėms. Tai ir tapo projekto „dizaino raktu“.
Išardę originalias grindis ir pertvaras, architektai atidarė pirmąjį bibliotekos ir atvirų erdvių aukštą, viršuje pastatė dvi nepriklausomas „plaukiojančias“ konstrukcijas svečiams, tačiau atskirai vyrams ir moterims.
Vietoj įprasto viso grindų aukščio, plotas padalytas į lygias 1,35 metro dalis. Žmonėms čia leidžiama sėdėti ir gulėti. Tada perdangos prastumtos, kad būtų sukurta netradicinė trijų aukštų patalpa su įdomiomis perspektyvomis. Taip sudarytos „dvigubo aukščio“ zonos, per kurias viešbučio svečiai gali vaikščioti. Vizualias ir akustines jungtis kuriančios skrendančios platformos sukelia plūduriuojančių pojūčių erdvę. Suskaidytas ir prastumtas perdangas jungia iš pažiūros liaunos, tačiau stabilios metalinės laiptinės. Laiptai, turintys tik 9 laiptelius kiekvienam maršui, sudaro zigzagišką trasą su staigiais posūkiais, primenančiais takus kalnuose. Čia galima aptikti vingiavimo, kilimo, sustojimo, skaitymo, šnipinėjimo ir poilsio vietų. Pamatyti visos erdvės esant viduje neįmanoma, tačiau yra galimybė užfiksuoti atskiras jos apraiškas ir tyrinėti interjerą žaidžiant slėpynių su architektūra.
Kiekvienoje platformoje yra dešimt kapsulių kambarių ir vienas vonios kambarys. Paslėpti ir knygų lentynose uždaryti moduliniai vienodo dydžio kapsulės numeriai suteikia daugiau privatumo gyvenamajai erdvei. Knygų lentynų lentos pagamintos iš vietinio bambuko, žmonės gali užuosti bambuko gaivumą būdami viduje. Kiekvienos kapsulės kambario langas suprojektuotas taip, kad tiksliai atitiktų knygų lentynos skyrių, patekdamas į skirtingus akių kontaktų ir vojeristinių vaizdų sluoksnius. Tai, ką užuodžiate ir regite šioje patalpoje, yra susipynę ir sukuria intriguojančią pojūčių kelionę.
Idėja „pastatai pastato viduje“ ištrina erdvių ribas ir suformuoja pusiausvyrą tarp „plaukiojančios“ apgyvendinimo zonos privatumo ir pirmame aukšte įrengtos viešosios erdvės atvirumo. Tačiau, žiūrėdami į dviejų viduje esančių tūrių fasadą nuo prieškambario, pamatysite aiškų skerspjūvio ryšį tarp perdangų plokščių, o kitose masių pusėse esančios kapsulės yra sutapdintos vertikalioje ašyje. Čia vidaus ir išorės apibrėžimai tampa santykiniai, o patirtys dinamiškos.
Eksterjere architektai suprojektavo santūrias angas ant išorinės sienos, kad išlaikytų pirminį pastato paprastumą. Nauji stikliniai langai su mediniais rėmais natūraliai integruoti į seną pastato sieną ir suderinti su originaliais senais langais. Atsižvelgę į nuostabų gamtinį kraštovaizdį rytiniame pastato gale, architektai šioje pusėje iškirto visą dvišlaitę sieną ir įterpė skaidrią medinių rėmų bei gofruoto polikarbonato plokščių struktūrą. Taip į vidų vizualiai įtraukiama kalnų ir miškų žaluma. Sutemus visą tūrį apšviečia iš patalpų sklindanti šviesa, o pats pastatas tampa lengvais namais, siūlančiais šilumos prieglobstį nakties ramybėje.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“