Tekstas: Agnės Tamašauskaitės
Oficialus projekto pavadinimas: Maestoso Hotel & Spa
Architektai: ENOTA: Dean Lah, Milan Tomac, Polona Ruparčič, Nuša Završnik Šilec, Jurij Ličen, Carlos Cuenca Solana, Eva Tomac, Urška Malič, Jakob Kajzer, Sara Mežik, Peter Sovinc, Eva Javornik, Peter Karba, Sara Ambruš, Goran Djokić
Vieta: Lipica, Slovėnija
Pastato plotas: 7 785 m₂
Sklypo plotas: 9 970 m₂
Įgyvendinta: 2021 m.
Fotografijos: Miran Kambič
Lipica žirgynas yra vienas ryškiausių ir iškiliausių gamtos ir kultūros paminklų Slovėnijoje. Žirgynas buvo įkurtas 1580 m., kai Habsburgų teismas nusprendė savo teritorijoje auginti žirgus – svarbiausią to meto strateginę prekę. Lipicos kultūrinis kraštovaizdis yra susiformavęs savarankiškai, tačiau pakoreguotas žmogaus. Jo raidos pagrindas yra šimtmečius trunkanti grynaveislių arklių auginimo tradicija. Kultūrinio kraštovaizdžio plotą sudaro sutvarkytos ganyklos ir pievų plotai su apsauginėmis tvoromis, ąžuolynais, medžių takeliais. Istorinis užstatytas Lipicos centras atsirado pirmaisiais XVII šimtmečio dešimtmečiais ir bėgant amžiams toliau rutuliojosi. Lipica savo dabartinę išvaizdą įgavo prieš 1817-uosius, o prieš tai visas dvaras buvo tolygiai aptvertas tipiška 8 km ilgio sausų akmenų siena. Toks aptvėrimas turėjo ne tik funkcinę, bet ir simbolinę reikšmę Lipicos kultūrinio kraštovaizdžio visapusiškumui ir išskirtinumui.
Istorine prasme Lipicos žemė visada buvo skirta vienai arklių veislei auginti. Originaliame žirgyne, kuriame auginama viena seniausių arklių veislių, tvyranti harmonija suteikia Lipicos kultūriniam kraštovaizdžiui išskirtinumo ženklą ir daro jį neprilygstamą pasauliniu mastu. Aštuntajame dešimtmetyje, reaguojant į Lipicos žirgyno išskirtinumą, sukėlusį lankytojų iš viso pasaulio susidomėjimą, buvo pastatyti dideli pastatai turistams apgyvendinti.
Maestoso Hotel & Spa – didžiausia iš visų apgyvendinimo įstaigų Lipicoje. Tai pagrindinis lankytojų ir žirgyno aplinkos traukos centras. Beveik 10 000 m₂ ploto komplekse yra viešbutis, kazino, socialinis būstas, vestuvių salė, dvaras, pilies sodas ir klubo viešbutis. Jo gana agresyvi išvaizda – dėl panaudotų tam tikro laikotarpio architektūrinių elementų – sukuria stiprų, atitraukiantį dėmesį kontrastą su pagrindinio komplekso įėjimo tako švelnumu ir lygumu. Išskirtinė baltų tvorų linija, banguojanti tarp žaliais medžiais nusėtų takų ir išpuoselėtų ganyklų, kuriose ganosi garsių baltų arklių bandos, staiga baigiasi automobilių stovėjimo aikštelėje ir dominuojančiame esamo viešbučio pastate.
Pagrindinė gairė, rengiant viešbučio renovacijos ir plėtros projektą, buvo rasti būdą, kaip pastatą sulieti su erdve. Tai paskatino dematerializuoti pastatytas mases. ENOTA architektai pasiūlė įsikišti į viešbučio fasadą, pašalinti nuo jo visus pridėtinius architektūrinius elementus, suvienodinti konstrukcijos išraišką įrengiant naują, lengvą laikančiąją balkonų konstrukciją, kuri iki šiol buvo tik ant pastatų dalių. Nauja konstrukcinė membrana, apgaubianti visą viešbučio ir baseino zoną, sukuria savotišką tam tikrą tarpinę erdvę tarp pastatų ir kraštovaizdžio. Šviesos ir šešėlių sąveika suardo monolitines užstatytas mases ir, kartu su numatomais esamo tūrio želdiniais – vijokliniais augalais, maksimaliai dematerializuoja pastatą, suteikdama jam savitą ir atpažįstamą charakterį. Balkonų neturinčiame baseino pastate įrengti dideli stiklo paviršiai. Pagrindinis jo fasado elementas – medinės konstrukcijos atitvaras, papildytas atspindinčiais stiklais, kurie dar labiau dematerializuoja tūrį.
Kad pastatas būtų geriau susietas su kultūriniu kraštovaizdžiu, per renovaciją panaikinta priešais pastatą plytėjusi automobilių stovėjimo aikštelė. Ji paversta parku. Visi karnizai taip pat suprojektuoti kaip tinklinė baltai dažytos klijuotosios medienos sijų konstrukcija. Ji suteikia papildomo žavesio naujai, aiškiai atpažįstamai komplekso išraiškai. Daugiausia iš supresuoto smėlio pagamintas išorinis grindinys švelniai susieja funkcinius viešbučio paviršius su natūraliu žirgyno kraštovaizdžiu.
Maestoto viešbučio ir SPA projekte ypatingas dėmesys skirtas planuojamai apgyvendinimo pajėgumų plėtrai, kuri prisidėtų prie ir taip nemažos užstatymo masės. Pasak architektų, svarbiausia buvo, kad visi esami paslaugų ir kiti nenaudojami objektai būtų perkelti į atnaujintą pastatą – dėl to projekto funkcinis padidėjimas pirmiausia pastebimas viduje, o ne išorėje.
Atnaujinto viešbučio ir baseino erdvės interjerai sukurti moderniai interpretuojant žirgyno vidaus patalpas. Atitinkamai viešoji programa sukurta kaip ypač lanksti erdvė – sulankstomosios pertvaros leidžia pritaikyti ją bet kokiems poreikiams. Pastatas buvo atidengtas iki neapdoroto betono konstrukcijos. Ši minimalioms papildomoms intervencijoms skirta laikančioji konstrukcinė dalis padeda sukurti šiltą interjero erdvę. Arklidėse panaudotos medžiagos – geležis, medienos lentos, šienas, betoninės grindys kambariuose bei kruopščiai suprojektuotas apšvietimas ir nedidelis kilnojamasis baldų komplektas taip pat suteikia jaukumo įspūdį, išryškina unikalią komplekso funkciją ir vietą.
„Nuolatiniai pokyčiai ir supančiame pasaulyje kylantys sunkumai skatina mus įsivaizduoti naujus architektūrinius ir urbanistinius sprendimus. Kad galėtume atsakyti į naujus architektūros klausimus, manome, atėjo laikas peržengti įprastų disciplinų, kurias pirmiausia nustato mūsų kultūrinė aplinka, ribas, – sako ENOTA architektai – Maestoso projekte siekėme novatoriškų ir efektyvių sprendimų. Rezultatas – stiprus ryšys tarp architektūros ir juos supančios aplinkos.“
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“