Tekstas: Tomo Milkamanavičiaus
Architektai: Atelier Schwimmer
Vieta: Noultonas (Knowlton), Kanada
Naujas namas ant Bromo ežero kranto – tai vasaros poilsiavietė, kurioje užsakovai leis laiką su draugais ir mėgausis lauko pramogomis. Į pagrindinį tūrį įkirstas vertikalus, prieš ežerą atsiveriantis atriumas diktuoja pagrindinę architektūrinę koncepciją, kurios esmė – iš betoninių grindų išaugantis židinys, tampantis susibūrimo vieta.
Vos įžengus į poilsiui skirtą pastatą, miestietiška kasdienybė dingsta. Groti pianinu ir gitara, pasakoti istorijas, drauge valgyti, žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus yra tos veiklos, kuriomis užsiimdami užsakovai dalijasi erdve ir mėgaujasi vaizdais.
Vietovėje tvyro urbanistinė įtampa, kylanti iš aplinkinių tūrių proporcijų. Kaimyniniai namai suspaudžia vasarnamį pastatų šonuose ir atveria jį į gatvę ir vaizdą į ežero pakrantę, kurią saugo natūrali, iš medžiais apaugusios kalvos suformuota siena.
Architektų suprojektuotas objektas nutupdytas netoli mažo miestelio, pasižyminčio klasikinių XIX a. namų ir neseniai pastatyti kuklių kotedžų istoriniu kontekstu. Pastatas, pozicionuojamas kaip archetipinis namas, turi tris įėjimus, kurie sudaro priekyje ir gale esančias lodžijas, ir dengtą terasą šone.
Namas suprojektuotas aplink centre esantį atriumą, kuris atsiveria į kiemą, o interjero architektūra suformuota aplink židinį, esantį aukštoje erdvėje. Iš visų bendrosios erdvės vietų matomas židinys sukuria svetingumo jausmą. Įsikūręs pirmojo aukšto centre, jis padalija vidinę teritoriją į skirtingo charakterio zonas ir suformuoja vizualų kanjoną. Iš abiejų jo pusių ir įstiklintų sienų atsiveria vaizdas į išorę. Antrojo aukšto kanjonas yra tiltas, sukuriantis daugiau bendrosios erdvės. Išėjus iš viršuje esančių miegamųjų patenkama ant tiltelio.
Išorinė statinio apdaila pagaminta iš maumedžio, apdoroto skirtingais būdais. Namas suformuotas tarsi dvigubos kompozicijos tūris, kuriame aiškiai išsiskiria tamsus eksterjeras ir šviesaus medžio vidinės erdvės, pereinančios į interjerą. Degintos lentos turi tiesioginį kontaktą su išorės oro sąlygomis, o natūraliu aliejumi padengtos šviesios lentos dengia vidinius eksterjero užkaborius. Šis tamsos ir šviesos žaismas sustiprina pastato išskirtinumą.
Šis paprastos kompozicijos ir dualistinės, natūraliomis medžiagomis paremtos architektūros objektas yra poilsio oazė, kurioje nuo miesto šurmulio pasprukę svečiai gali kokybiškai ilsėtis ir mėgautis lauko pramogomis.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“