Architektai: M.
Vroblevičius, P. Vroblevičius, M. Dagys, D. Birutis (ArchLAB)
Realizacija: 2018 m.
Nuotraukų autorius: Leonas Garbačauskas
Poetišku pavadinimu apdovanotas pastatas išsiskiria įtaigia ir paprasta koncepcija. Namas suprojektuotas natūralios gamtos, kuri daro tiesioginę įtaką jo architektūrai, apsuptyje. Iš abiejų pusių pušyno įrėmintas, upelio kertamas sklypas užduoda veiksnius, į kuriuos sureagavo namą projektuojantys architektai. Taip gimė Namo tiltelio idėja.
Atsižvelgus į tekantį upelį, buvo nuspręsta projektuoti virš jo pakibusį namą, kurio koridoriumi tarsi tiltu galėtum pereiti į kitą korpusą. Taip upelis buvo paverstas namo gyventojų kasdienybės dalimi. Šiuo atveju priėjimas prie pastato architektūros primena amerikiečių modernios architektūros pionieriaus F. L. Wrighto 1930-aisiais suprojektuotą Namą virš krioklio. Kitas gamtinio konteksto dėmuo – sklype augančios pušys taip pat traktuojamos kaip natūralus gyvenimo būdo elementas. Statant namą išsaugoti spygliuočiai. Perdangose esančios angos įrėmina grakščius jų kamienus taip galutinai sujungia pastato architektūrą su aplinka. Šis metodas primena XX a. modernizmą. Pirmą kartą įkomponuoti sklype esančius medžius į Pavillon de L’Esprit Nouveau architektūrą pasiūlė Le Corbusier.
Pastatas sukonstruotas iš dviejų korpusų. Juos jungiantis tiltelio motyvas tampa ansamblio ašimi, namo veidu. Architektūra lakoniška ir moderni. Kompozicija susideda iš kelių formą kuriančių baltai tinkuotų ir akmens plokštumų, kurios tarsi kiautas suriša formą tarpusavyje. Viduje suprojektuotos stiklinės vitrinos formuoja patalpas ir palieka labai nežymią ribą tarp vidaus ir išorės. Vertikali juodų langų rėmų ir kolonų ritmika akompanuoja miško kamienams, o baltas tinkas kuria ramų kontrastą, kuriame atsiskleidžia žaluma.
Dviejų korpusų pastatas aiškiai funkciškai padalintas. Pagrindinis tūris skirtas gyventi namo šeimininkams. Antras tūris skirtas poilsiui ir svečiams. Abu korpusai turi išėjimą į terasas su stogu. Eksterjero detalės, kaip antai židinys ir nišos, įkomponuotos išlaikant susikertančių stačiakampių tūrių kompozicinę logiką.
Bendras eksterjero apšvietimas padalintas į taškinį ir linijinį. Pastarasis naudojamas tikslingai, pabrėžiant stiklinių tūrių ir „kiauto“ susijungimą.
Interjeras, taip pat kaip ir išorė, kurtas naudojant pilkus ir baltus tonus. Voniose dominuoja akmens keramika, kambariuose – tamsaus medžio grindys. Vonios kambariai projektuoti su dideliais vitrininiais langais, siekiant vizualiai nukelti prausimosi patirtį į gamtą.
Nuotraukų galerija:
Žurnalas „Centras“