Vieta: Ventspilis, Latvija
Renovacijos metai: 2023
Architektūra: SARMA & NORDE Architects, Visvaldis Sarma, Evija Dansone, Toms Kampars, Krišjānis Gulbis
Fotografijos: Ansis Starks, Jānis Dripe, Ventspilio tarybos biuras, Sarma & Norde Architects
Teksto autorius: Jānis Dripe
Šiuolaikinė biblioteka nebėra tik knygų saugykla. Tai – informacijos, žinių, kultūros ir visuomeninio gyvenimo centras. Tai – miesto dalies siela ir skiriamasis ženklas, kuriame susitelkia kultūrinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos, knygos ir virtuali informacija. Jei tokia vieta neegzistuotų, būtų galima teigti, kad iš pažiūros protingoje visuomenėje įvyko kažkokia klaida.
Latviją pagrįstai galima laikyti bibliotekų šalimi – mažiau nei dviem milijonams gyventojų priklauso 1487 bibliotekos, iš kurių 763 yra viešosios. Jų galima rasti kiekviename kaime, kiekviename Latvijos kampelyje. Šiandien mus vienijanti jėga yra prieinama informacijos gausa, mūsų noras žinoti. Biblioteka – tai save gerbiančios visuomenės atrama, o geriausiais pavyzdžiais tampa bibliotekos, apgaubtos gera, kokybiškas architektūra.
2015 m. Ventspilyje konkursą laimėjęs projektas buvo įgyvendintas 2023-aisiais.
Pernai duris atvėrusi architektūriškai išraiškinga biblioteka atlieka svarbaus viešųjų paslaugų centro funkciją. Tai trečioji, naujai suprojektuota biblioteka Ventspilyje per tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius. Pirmoji buvo Juro Pogos sukurta pagrindinė miesto biblioteka (2004). Ji elegantiškai įsiliejo į senamiesčio kontekstą. Antroji – Pēterio Bajāro suprojektuota Parventos (Pārventas) biblioteka (2009). Tai plastiškas pastatas, menantis skulptūrą, visiškai kontrastuojančią su aplink supančiu socializmo epochos paveldu.
Gāliņciemo bibliotekos situacija kiek kitokia. Iš vienos pusės ją supo neišvystyta parko teritorija, o iš kitos, Kuldigos (Kuldīgas) gatvės pusės, – žemi pastatai, daugiausia vienbučiai namai. Visos trys bibliotekos turi savo vietą ir architektūrinę misiją miesto erdvėje ir sudaro savotišką hierarchiją. Nuo pat projekto pradžios buvo aišku, kad Gāliņcieme, be bibliotekos funkcijos, bus teikiamos ir kitos savivaldybės paslaugos. Kadangi iš 2,8 milijono eurų 85 proc. sumos buvo finansuota Europos Sąjungos fondų lėšomis, norėta papildomai įdiegti kultūros bei visuomenės centro paslaugas vietos gyventojams.
Kuriant architektūrinę koncepciją, svarbus vaidmuo teko teritorijoje augantiems branginamiems medžiams. Jų grupė tarsi įlenkia griežtą stačiakampę formą ir ją deformuoja. Keturi seni alksniai tapo pastato architektūros įkvėpėjais. Architektas Visvaldis Sarma su tam tikra ironija sako, kad naujoji biblioteka taip pat skirta jiems. Nauja plastiška forma sustiprina pastato ryšį su kraštovaizdžiu ir bibliotekos kiemu, o kitoje pastato pusėje išlaikyta minimalistinė fasado forma neišsiskiria iš bendro miesto konteksto.
Rašytojo Herberto Dorbės iniciatyva įkurta biblioteka šioje atokioje Ventspilio vietovėje veikė nuo 1954-ųjų. Rašytojo muziejaus direktorė Inesė Aidė pabrėžia, kad naujoji biblioteka yra tarsi šviesos pilis, palyginti su senose, tamsiose ir žemose, vos 89 m², klebonijos patalpose buvusia knygų kaupykla. Bendras naujosios bibliotekos pastato plotas siekia 620 m²! Ventspilio pagrindinės bibliotekos direktorė Astra Pumpurė pabrėžia jos kaip susitikimų vietos vaidmenį. Čia galima rasti net 6 skirtingų paskirčių patalpas. Jos ypač svarbios apylinkėse gyvenančioms šeimoms.
Šias šešias veiklos kryptis ir paslaugas pokalbyje su Latvijos bibliotekų portalo redaktore Anna Iltneri detaliai apibūdina Gāliņciemo bibliotekos direktorė Krista Karabeško:
• Senųjų amatų centras ir kūrybos erdvė – šios paskirties erdvėse svečiuojasi rankdarbių ir senųjų amatų meistrai. Čia didžiausias dėmesys skiriamas parodoms ir senuosius amatus populiarinantiems renginiams, planuojama bendradarbiauti su Ventspilio amatų namais.
• Gamtos ir kultūros istorijos tyrinėjimai – sodininkystės užsiėmimai, teminių paskaitų ciklai ir pažintinės ekskursijos.
• Literatūros ir rašymo dirbtuvės – rašytojos Kristinos Ulbergos vadovaujamos literatūros dirbtuvės, susitikimai ir seminarai.
• Folkloro ir latviško gyvenimo renginiai – atsižvelgiant į metų šventes, sezoną, ventiņu ir tamniekų (tāmnieku) tarmes. Gāliņciemo bibliotekoje buvo įrengta ir virtuvė, kurioje galima rasti senų ar tradicinių receptų ir juos čia pat išbandyti gaminant maistą.
• Giminės istorijos tyrinėjimai – su specialistų pagalba, įtraukiant jaunimą, renkant ir skaitmeninant Gāliņciemo gyventojų šeimų istorijas, bendradarbiaujant su Garamantas.lv interneto platforma, skatinama tyrinėti giminės medžius.
• Skaitmeninių įgūdžių, technologijų mokymas ir taikymas – skaitmeninimo ir duomenų bazių kūrimo mokymai, ypač aktualūs mokslinius tyrimus atliekantiems vaikams.
Pastato vieta pasirinkta kruopščiai analizuojant kraštovaizdžio ypatumus. Tvarkant teritorijos aplinką ir ją apželdinant ypatingas dėmesys skirtas apdailos medžiagų kokybei bei tvarumui. Svarbia architektūros idėjos dalimi tapo šviesios granito plokštės pėsčiųjų takams, šermukšniai, hortenzijų krūmai, skulptūriškai suformuoti dekoratyviniai augalai, specialiai suprojektuotas apšvietimas.
Bibliotekos išorinių sienų konstrukciją sudaro 6 metrų aukščio plieno rėmų sistemos ir 3 sluoksnių tonuoto stiklo plokštės. Ši konstrukcija turi atitinkamus šilumos ir garso pralaidumo parametrus. Pastato išorines ir vidines erdves vienija skaidrumo, plastiškumo ir aiškumo idėja. Tiesa, šiltuoju metų laiku metalizuotos žaliuzės užstoja lauko vaizdus, bet visiškai jų neuždengia – suteikia jaukumo ir intymumo, tačiau neizoliuoja.
Interjero centro branduoliu tapo vizualiai išraiškinga (tariamai medžio) forma, organiškai pereinanti į lubų plokštumą. Jos apdailai naudojama medžio tekstūros imitacija – kompozitinė medžiaga, sukurianti ryšį su netoliese kerojančiais medžiais. Už šios struktūros sienų slypi erdvė, skirta viešiems renginiams ir bibliotekos fondams išdėstyti. Įrengta atskira zona, kur galima nemokamai naudotis kompiuteriais, taip pat vieta vaikams bei jaunimui.
Interjero akcentu tapo specialaus dizaino plastikiniai LED šviestuvai, kontrastuojantys su griežtų formų šviestuvais virš knygų lentynų. Visa apšvietimo sistema valdoma skaitmeniniu būdu, galimi įvairūs dienos režimai.
Svarbus šiandieninės architektūros komponentas yra universalus dizainas, užtikrinantis patogią prieigą prie centro paslaugų įvairioms žmonių grupėms. Svarbus ir specifinis bibliotekų srities niuansas – Gāliņciemo bibliotekoje yra prieinamas iki šiol buvęs Latvijos aklųjų bibliotekos Ventspilio filialo fondas.
Gāliņciemo bibliotekos vadovė Krista Karabeško akcentuoja įstaigos funkcionalumą, jos atvirumą ir paslaugų įvairovę. Joje, vadovės nuomone, sėkmingai telpa 4 zonose: žinių ir studijų vieta, įkvėpimo erdvė, kūrybinės saviraiškos zona ir bendruomenės ar socialinių grupių susitikimų vieta.
Biblioteka nėra atskira Ventspilio sala – kūrybinis bendradarbiavimas ir informacijos mainai vyksta su visomis miesto kultūros institucijomis.
