Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai
Įgyvendinimo metai: 2022
Architektūros studija: MVRDV
Fotografijų autorius: Ossip van Duivenbode
Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė
Dramatiškas, geologijos mokslo įkvėptas, augalija apželdintas daugiabučių kompleksas Valley (liet. Slėnis) iškilo Amsterdame tarsi skruzdėlynas. Zuidas ilgą laiką buvo vystomas kaip verslo ir biurų rajonas, pamirštant gyventojų poreikius, gamtą ir natūralumą. Šis architektūrinis projektas tapo simboliniu keičiant rajono įvaizdžio kryptį ir susigrąžinant ryšį su aplinka. Trys vertikalūs bokštai, kurių aukštis varijuoja nuo 67,81 iki 100 metrų, tapo pagrindinėmis architektūrinėmis struktūromis.
Kompleksišką pastatą suprojektavo architektūros studija MVRDV, o želdynais ir augalija pasirūpino landšafto dizaineris, architektas Piet Oudolf. Jo dėka čia atsirado apie 13 500 įvairiausių augalų -medžių ir krūmokšnių. Laikui bėgant, didžiulis kompleksas taps vis žalesnis, o šia idėja norima paskatinti miestą judėti natūralumo linkme. Buvo siekiama šalto ir nenatūralaus biuro aplinką pakeisti į draugiškesnę ir sveikesnę žmogui.
Bendras pastato plotas sudaro 75 000 m². Apatiniame, horizontaliajame tūryje įsikūrę biurai, parduotuvės, maitinimo įstaigos, kultūrinės paskirties erdvės, o bokštai skirti gyvenamiesiems butams. Šio kvartalo, arba, kaip vadina patys architektai, tvirtovės, išskirtinumas yra atvirumas. Priešingai nei daugelis butų ar biurų pastatų, šis skatina rajono gyventojus ir svečius užsukti ir tapti bendruomenės dalimi. Ketvirtas ir penktas aukštai yra prieinami visiems: užlipus laiptais, čia galima leisti laiką tarp vešančių medžių ir krūmokšnių.
Valley architektūrinė struktūra itin kompleksiška ir daugiaveidė. Išorinės briaunos dengtos veidrodiniu stiklu. Už jų slypi biurų patalpos. Tačiau nereikėtų apsigauti šiuo blizgiu išoriniu kiautu – viduje darbo erdvės spinduliuoja jaukumu ir natūralumu. Čia gausu žalumos ir akmens masės apdailos. Nors aukšti dangoraižiai dažniau simbolizuoja verslumą, intensyvumą ir koncentraciją, šiuo atveju vertikalūs bokštai buvo suformuoti ir tam, kad būtų galima grožėtis pro langus atsiveriančia neaprėpiama miesto panorama. Aukščiausio bokšto viršutiniame aukšte įrengtas baras-restoranas. Iš čia atsiskleidžia įspūdingiausi vaizdai.
Siekdami neizoliuoti skirtingos paskirties patalpų ir nesuplakti jų į bendrus judėjimo srautus, architektai kruopščiai įvertino funkcines zonas ir žmonių įpročius. Kai kurios judėjimo kryptys ar laisvalaikio zonos kiek susikerta ir taip sudaro sąlygas švelniam gyventojų, darbuotojų ir svečių kelių susikirtimui. Tai leidžia sustiprinti bendruomeniškumo jausmą.
Pirmi septyni tvirtovės aukštai skirti darbo patalpoms, o aukščiau esantys plotai – daugiausia gyvenamosios paskirties. Didžioji dalis komplekso yra atvira lankytojams – čia netrukus atsidarys ir ugdymo įstaiga vaikams – gamtos laboratorija, o žvilgtelėti vidun kviečia įvairios parduotuvės, restoranai, kultūriniai taškai.
Požeminė trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė taip pat susijusi su išorine slėnio dalimi. Du didžiuliai stoglangiai įleidžia natūralią šviesą net į požemius. Išorėje jie tarnauja kaip seklūs baseinėliai, vandens spindėjimu paįvairinantys fasado apdailos derinius. Automobilių aikštelėje naudotos tos pačios apdailos medžiagos: natūralaus akmens plokštėmis dengtos grindys, sienos ir lubos. Toks sprendimas padėjo išlaikyti bendrą architektūrinę idėją – kad pastatas atrodytų tarsi iškaltas, suformuotas iš vientiso akmens luito. Šiam įvaizdžiui pateisinti visose funkcinėse zonose buvo pasitelkta vienoda apdaila.
Komplekso architektūra ir konstrukcija sunkiai nupasakojama. Norint įkūnyti idėją, reikėjo didžiulės ekspertų komandos – dizainerių, inžinierių, statytojų, konsultantų, taip pat ir užsakovo, ištariančio „taip“ tokiam netipiniam ir komplikuotam projektui. Nepaprastai sudėtinga pastato forma pareikalavo didžiulio užsispyrimo ir atsidavimo detalizuojant konstrukcines jungtis ir gryninant dizaino koncepciją. Architektų studijos MVRDV technologijų ekspertai sukūrė daugybę vienetinių skaitmeninių įrankių pastato konstrukcijoms bei erdvėms tobulinti. Neapsakomai sudėtingos fasado konstrukcijos ir struktūros rezultatas – specialia programa suprojektuota 40 000 vienetinių akmens masės plokščių. Kiekviena jų skiriasi dydžiu ir forma, o tai sukuria itin dinamišką, organišką ir autentišką įvaizdį.
Architektų komanda MVRDV kartu su studija Heyliger Architects išsikėlė dar vieną papildomą iššūkį. Jie siekė, kad kiekvienas butas gautų pakankamą kiekį šviesos ir norėjo, kad pro jų langus, balkonus ar terasas atsivertų puikus vaizdas. Dėl šios priežasties visi 200 butų yra skirtingi, pasižymi unikaliu suplanavimu bei baldų išdėstymu. Pagrindinis motyvas, kodėl buvo suformuotas daugiakampis pastato fasadas, nėra estetinis. Netaisyklingas tūris yra paremtas šviesos kiekiu, panoraminiu vaizdu, triukšmo lygiu kiekvieno buto atžvilgiu. Šiuolaikinė inžinerija leido suprojektuoti įstrižus, kreivus, pasvirusius, nukirstus architektūrinius elementus, tad butai vienas kitam netrukdo. Tokiu principu formuojant pastato struktūrą, kaip niekad juntama vienų sprendimų įtaka kitiems, taigi šis architektūrinis objektas buvo vystomas tarsi gyvas organizmas.
Kadangi pastatas meta netaisyklingą, tarsi iškarpytą šešėlį, landšafto architektas parengė augalų sodinimo planą atsižvelgdamas į kiekvieno jų šviesos poreikį, reikiamą dirvos kiekį, užimamą plotą. Šiame urbanistiniame slėnyje suformuota 220 skirtingų rūšių augalų ir medžių įvairovė. Taip pat ekosistema buvo papildyta paukščių bei šikšnosparnių inkilais, bičių ir kitų vabzdžių slėptuvėmis.
Urbanistinis slėnis, gimęs verslo rajone, tapo vieno istorinio etapo pabaigos, kito – pradžios simboliu. Šalto, skubančio, nejaukaus, žmogui nedraugiško miesto pabaiga ir natūralaus, atviro, lėtesnio, į žmogų orientuoto miesto pradžia.
