Architektas: Boeri Studio (Stefano Boeri, Gianandrea Barreca, Giovanni La Varra)
Klientas: COIMA, Hines
Vieta: Milanas, Italija
Įgyvendinta: 2014 m.
Nuotraukų
autoriai: Giovanni Nardi, Paolo
Rosselli
Tekstas: Architekto Tomas
Milkamanavičius
Šis dangoraižių kompleksas yra naujo požiūrio į aukštybinius pastatus deklaracija. Čia medžiai ir žmonės egzistuoja vienovėje. Iš esmės tai yra architektūrinė koncepcija, pakeičianti tradicines urbanistiniuose paviršiuose naudojamas medžiagas dinamiška ir lanksčia augalų mantija. „Vertikaliu mišku“ pavadinta struktūra sudaryta iš dviejų skirtingo aukščio bokštų, neturinčių tarpusavio jungčių. Vienas jų – 80 metrų aukščio, kitas siekia 112 metrus. Pastatai apsodinti 17 000 vienetų skirtingų medžių, krūmų ir kitokio tipo augalais.
Toks idėjinis sprendimas buvo pasirinktas siekiant regeneruoti dėl urbanizacijos procesų miesto audinyje nykstančias žaliąsias zonas. Kartu susilaikyta nuo didesnės, nei to reikalauja nauji pastatai, teritorijos plėtros. Palyginti su kitais panašios koncepcijos ir estetinės raiškos architektūriniais bandymais, šis objektas yra drąsus eksperimentas trumpoje žalių dangoraižių projektavimo istorijoje.
Anksčiau šioje teritorijoje stovėjęs atgyvenęs industrinis pastatas buvo atiduotas į kultūrą puoselėjančių menininkų ir humanitarų rankas. Ilgą laiką jis veikė kaip meno inkubatorius, paskui buvo įtrauktas į miesto plėtros planus ir konvertuotas į aukštybinius gyvenamosios paskirties pastatus.
Dangoraižiai išdėstyti vienas kito atžvilgiu L forma. Antžeminio aukšto kieme jie vizualiai ir funkciškai sujungti grindų danga. Stačiakampio formos statiniuose vertikalių ryšių branduoliai projektuoti juos centruojant, bet kartu ties laiptine glaudžiant prie išorinės sienos. Butai išdėstyti perimetru ir iš visų pusių apsupti žaliaisiais balkonais.
Nagrinėjant fasado struktūrą įdomu pastebėti, kad pastato „oda“ susideda iš kelių sluoksnių. Pirmasis yra vertikalia grafito spalvos keramika dengtas pagrindinis tūris. Vertikalumo pojūtį sustiprina į dangą įpintos sudėtinės kvadratinių langų linijos. Antrasis sluoksnis pabrėžia horizontalumą. Tai baltai tinkuoti balkonai su specialiai suprojektuotomis lodžijomis augalijai. Komponuojant horizontalų ir vertikalų skaidymą pastatas įgauna harmonijos, o atsitiktinė tvarka komunikuoja natūralios gamtinės aplinkos sistemą.
Uždaros ir privačios pastato terasos leidžia atskirų butų gyventojams įsirengti asmeninius žaliuojančius sodus šeimos susėdimams, kasdieniams valgymo ritualams, vaikų žaidimų aikštelei ir kitiems rekreaciniams tikslams.
Tinkamas šiam projektui augalų rūšis teko testuoti kelerius metus. Dvejus metus želdynai buvo stebimi siekiant išsiaiškinti, kurie yra patvariausi ir labiausiai prisitaikę numatomoms auginimo sąlygoms. Rūšys buvo pasirinktos atsižvelgiant ne tik į klimato sąlygas, bet ir jų gebėjimą atsispirti simuliuotam tunelinio vėjo testui. Medžių dydis kontroliuojamas pagal sodinuko bazės matmenis. Po dvejų metų testo projekte buvo panaudota 80 proc. stipriausių rūšių.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“