Privatus gyvenamasis 2018 Nr. 88

Suvienytos priešybės

Rąstinis mamas su į vidų pereinančiu rastų sienų interjeru kaime jau nieko nestebina. Tačiau ar dažnai tenka tokį matyti Vilniaus mieste? Ar tai suderinama su miesto estetika ir gyvenimo būdu?
Architektė-interjero dizainerė Dalia Jovaišienė kūrusi interjerą šiam rąstiniam namui meistriškai pademonstravo, kad taip galima. Naujas rąstinis namas darniai įsilieja į banguotą ir miškingą Vilnijos gamtos audinį, tačiau kartu yra visai šalia miesto centro, o jame gyvenantys šeimininkai visgi gyvena miesto ritmu. Tai ir padiktavo interjero idėją: natūralų rąstinio namo konstrukcijų grožį sujungti su šiuolaikine miestietiška estetika ir gyvenimo pulsu. Šio namo viduje aiškiai išreikštos rąstų sienos veda lygiavertį dialogą su baltomis lygiomis sienų plokštumomis, lengvų formų baldais ir lakoniškais šviestuvais. Tiesa, architektei teko natūralius rąstus tonuoti, „nugesinti“ jų dominuojančią erdvėje faktūrą siekiant sukurti harmoningą visumą. Tonuotos rastų sienos tapo subtilios, minkštesnės ir leido atsikleisti kitiems interjero elementams.
Miesto komfortas ir šiuolaikinė estetika labiausiai pastebima baldų dizaine – lengvos plonos kojelės tarsi pakelia sėdimuosius baldus, spinteles į orą. Žaismingas lengvumas toliau pratęsiamas komponuojant niuansuotų spalvų varpelių formas primenančius šviestuvus. Lyrišką pirmojo aukšto gyvenamųjų erdvių dalį sodriu akordu užbaigia reprezentacinis vonios kambarys, kuriame sodrios tamsios spalvos sienos ir dekoratyvūs šviestuvai sukuria ramybės ir saugumo jausmą. Iš pirmojo socialinei funkcijai skirto aukšto vestibiulyje esančiais laiptais pakylama į privačią miegamųjų zoną. Lipančiuosius palydi drabužinės spintos durys, kurias architektė „išmezgė“ raštu (durys – frezuotos MDF plokštės). Tiek čia, tiek kitur šiame projekte korpusiniams baldams gaminti interjero dizainerė rinkosi Lietuvos meistrus.
Antrajame aukšte toliau tęsiasi kontrastingas, tačiau papildantis dialogas tarp įvairių medžiagų, kuris ypač išraiškingas šeimininkų vonios kambaryje – čia šilti rąstai draugauja su rupaus pilko akmens plytelėmis ir glotnaus lieto akmens baltais paviršiais. Šiam faktūriniam ir medžiaginiam orkestrui tampa labai svarbūs veidrodžiai, tarsi paskutiniu potėpiu užbaigiantys paveikslą. Visame namo interjere stengtasi naudoti natūralias medžiagas, dėmesį telkiant į raštus, faktūras, ir ne tiek į spalvas, o kiek į spalvinius niuansus – čia įvairius rusvus medienos tonus papildo rafinuoti rausvi, elegantiški dangiški ir santūrūs pilkšvi pustoniai.
Šis elegantiškas miestietiškas interjeras sukurtas masyviame rąstiniame name Vilniuje vaizdžiai parodo, kad dialogą sukurti įmanoma. Senas posakis – „priešingybės traukia“ – pasitvirtino.