Jau suformuotoje klasikinėje erdvėje teko sukurti restorano interjerą išsiskikiriantį iš daugelio esancių Vilniuje. Turimose patalpose nebuvo įmanoma nieko griauti ar keisti suformuotos erdvės stilistikos. Nebuvo įmanoma atsisakyti klasikinių moldingų, tad teko juos įkomponuoti į naujai kuriamą interjero stilistiką.
Restorano interjerui buvo pasirinkti tarytum du skirtingi interjero stiliai... vienas senovinis, lengvai klasikinis, o kitai salei parinktas modernesnis – urbanistinis, derantis prie pastato architektūros ir veržlaus Vilniaus gyvenimo tempo.
Klasikiniu interjeru norėta pabrėžti jau buvusias klasikines lubų detales, kartu priderinant jas prie urbanistinio interjero salės.
Restorane vyrauja tarytum dvi skirtingos epochos ir laikotarpiai. Viena salė šviesi ir sterili, o kita tamsesnė ir jaukesnė. Taip norėta parodyti visuomenei kaip gali kontrasntigai, o kartu ir vientisai atrodyti skirtingų epochų interjerai.