Apie projektą:
Bendraautoriai: Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Ieva Marija Malinauskaitė, Danielė Ąžuolaitė, Kasparas Žiliukas, Solveiga Buoželytė
Šalis: Lietuva
Plotas: 2650 m2
Gamyklos konversija „Betono Fabrikas“
Vilkpėdė, kadaise buvusi intensyvios pramonės rajonu, šiandien ruošiasi savo renesansui. Pagal Vilniaus Bendrojo plano (2021) sprendinius, Vilkpėdės teritorija tampa perspektyvinė plėtros zona. Vieta yra strategiškai potencialiausia Vilniaus miesto plėtros teritorija, turinti visą miesto infrastruktūrą bei pakankamai arti svarbių miesto taškų. Neries, Vingio parko ir kitų žalių plotų apsupta Vilkpėdė turi visus šansus tapti iš¬skirtiniu rajonu, išlaikant jau esamą istorinį ir kultūrinį paveldą.
„Betono fabrikas“ – tai pirmoji iniciatyva atkurti visą buvusią ,,Vilniaus namų statybos kombinato“ teritoriją ir išnaudoti visą jos gamtinį, architektūrinį ir infrastruktūrinį potencialą, siekiant paskatinti naują kokybišką, gerai veikiančią ir humanišką urbanistinę struktūrą – „Betono kvartalą“. Istoriškai „Betono fabrikas“ veikė kaip betoninių elementų armatūros skyrius. Jame buvo tik keletas, tačiau šviesių ir erdvių kambarių su dideliais langais ir atvira pastato konstrukcija. Deja, uždarius gamyklą, tikriausiai dėl ekonominių priežasčių, langai buvo sumažinti, o viduje padarytos nereikalingos pertvaros. Taigi, mūsų tikslas projektuojant šį pastatą buvo atkurti tai, kas ten buvo, naudojant šiuolaikinį erdvės, funkcijos ir tvarumo supratimą.
Siekiant užtikrinti patogią darbo aplinką, didelės patalpos buvo padalintos į kelis mažesnius biurus išilgai atviro fasado, užtikrinančio nuolatinę natūralią dienos šviesą. Visos patalpos yra vizualiai sujungtos vienos su kitu per įstiklintą langą, esantį toje pačioje vietoje plane, todėl sukuriamas savotiškas erdvinis tunelis su nenutrūkstamu vaizdu per beveik visą pastatą.
English
“Betono fabrikas” (Eng. “Concrete factory”) is a place where industrial meets creative. The building is situated in Vilkpėdė, within a former industrial territory which was entirely dedicated to making various concrete elements for housing blocks that were widely built around the country during the soviet period. After the fall of the soviet union the area got abandoned and scattered, however, most of its industrial buildings and the “presence” of concrete remained.
“Betono fabrikas” is the first initiative to re-image this entire territory and to use its full natural, architectural and infrastructural potential in order to encourage a new qualitative, well-functioning and humane urban structure – “Betono kvartalas”. Historically, “Betono fabrikas” functioned as a department of reinforcement for concrete elements. It only had few yet light and spacious rooms with large windows and exposed building construction. Unfortunately, after the closure of the plant, probably due to economic reasons, the windows were minimized and unnecessary partitions were made inside. Thus, our goal in designing this building was to restore what was once there yet using the modern understanding of space, function and sustainability.
In order to provide a comfortable working environment, the large rooms were divided into several smaller offices along the open façade which provides them with constant natural daylight. Every room is visually connected to each other through a glazed window positioned at the same spot so it creates a kind of a spatial tunnel with a continuous view throughout almost the entire building.
202