Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Jau 15 metų iš eilės Restaurant & Bar Design Awards buvo tarsi maisto įstaigų dizaino atspindys ir vedlys. Didžiulę įtaką maitinimo įstaigų populiarumui turintis konkursas skatina architektus, dizainerius ir barų bei restoranų savininkus kreipti dėmesį ne tik į teikiamas paslaugas, bet ir į erdvių estetiką. Kasmet iš daugybės dalyvių išrenkami ir apdovanojami išradingumu, originalumu, kūrybiškumu pasižymintys projektai.
Laimėtojai suskirstomi į kategorijas ir vertinami pagal daugybę aspektų. Atsijojamos erdvės, pasižyminčios biofiliniu dizainu, glaudžiu ryšiu su gamta, natūralių medžiagų naudojimu. Atskirai vertinama sienų, lubų, grindų apdaila ar įvairios originalios konstrukcijos, padedančios įveikti tam tikrus architektūrinius kliuvinius ar suteikiančios patalpoms charakterį. Itin svarbiu elementu tampa apšvietimas, spalvos bei jų pritaikymo motyvai – auditorija, erdvės pobūdis, tematika, idėja.
Vis didesnę svarbą įgyja istorinio paveldo projektai, prikeliami moderniai visuomenei, freskų ar šiuolaikinių grafičių pritaikymas interjere. Atskiras dėmesys skiriamas ypač mažame ar dideliame plote įsikūrusioms įstaigoms ir kūrybiškam erdvių išdėstymui. Nepamirštamas ir ekologiškumas, vertinamos pastangos mažinti energijos ir medžiagų išteklius ar naudoti tuos, kurie palieka mažesnį pėdsaką. Skatinama neprarasti vizualinio identiteto ir išlaikyti aukštus kokybės standartus. Kita vertus, apdovanojamos ir prašmatnumu pasižyminčios prabangios erdvės.
Peržvelgus šių metų konkurso laimėtojus, išryškėja įdomus dizaino reiškinys – Azijos ir Tolimųjų Rytų restoranai ir barai tampa subtilesni, vis labiau įsileidžia minimalizmą, saikingumą. O štai JAV, Australija ir Jungtinė Karalystė toliau mėgaujasi eklektika, pertekliumi, intensyviomis spalvomis, raštais ir blizgumu.
Pačiu geriausiu restoranu pripažintas itališkos stilistikos interjeras Londone, o barų kategorijoje nugalėjo australų viešbutyje įgyvendintas projektas. Vieną pagrindinių laimėjimų gavo kaimynai lenkai ir istorinėje patalpoje įspūdingą restoraną įrengę norvegai. Tarp nugalėtojų – tekstūromis žavintis ispanų projektas ir Meksiko mieste sukurtas tamsus restorano interjeras, savaip perteikiantis dizainerių interpretuojamą Japonijos kultūrą.
Atrinkti laimėtojai perteikia bendrą konkurso dalyvių ir aktualijų kontekstą, o kiekvienas projektas turi kuo įkvėpti estetine ar vertybine prasme.
Geriausias metų restoranas, susiejęs tradiciją su šiuolaikiškumu
Vieta: Londonas, Jungtinė Karalystė
Projekto autorius: Fettle Design
Fotografijos: Helen Cathcart
Per du aukštus išsidėstęs restoranas su baru ir atskiru valgomuoju uždaroms vakarienėms pasižymi dviem, tarytum, priešiškomis savybėmis – tradiciškumu ir šiuolaikiškumu. Šių dviejų įvaizdžių mįslę išsprendė kūrėjų Fettle Design komanda. Elegantiškas ir ilgaamžis interjero dizainas atspindi Venecijai būdingą architektūrą ir perteikia tokių žvaigždžių, kaip italų architekto Carlo Scarpos, meilę išradingam stiklo medžiagos naudojimui bei unikaliam baldų dizainui.
Atidžiai apgalvoti spalvų ir apdailų deriniai, subtilios detalės, lakuota mediena bei šviesi spalvų gama pasakoja apie Venecijos vandenų stichiją. Kartu ši tema aprėpia prabangias regiono jachtas ir buriavimą kaip gyvenimo būdą.
Marmuriniai stalviršiai, įspūdingi sietynai, abstraktūs meno kūriniai, puošiantys sienas, sukuria harmoningą art deco atmosferą. Didinga pilko akmens apdaila, lakuotas raudonmedis ir smėlinės lubos sudaro konservatyvų foną. Jam gyvybės suteikia rausvi krėslai ir minkštasuoliai, dryžuoti audiniai, derantys prie ryškiausių patalpos akcentų – spalvingų ir ryškių tapybos darbų.
Rimties ir žaismingumo jungtimi interjere tapo žalia spalva. Tamsaus turkio akmeninės grindys dera su stambialapiais augalais – jų patalpoje gausu. Žalsvi atspalviai persikelia į paveikslus ir galiausiai pakyla iki pat lubų, kuriose perimetru suformuotas balkonas. Jis apsodintas sodriais, kone salotiniais augalais. Šį prašmatnų vaizdą papildo grakštus stiklinis sietynas balkono centre.
Baro zonoje grindys išskirtos balto ir juodo granito plytelėmis su tamsiai žalio ir raudono akmens raštu. Taip restorane vyraujančios spalvos subtiliai persikelia ir į kur kas solidesnę baro zoną. Čia itin daug raudonmedžio ir masyvaus pilko akmens masyvo. Ši medžiaga naudota ne tik baro fasadui ar stalviršiui, bet ir vertikalioms kolonoms bei gėrimų lentynoms. Veidrodinės lentynų nugarėlės suteikia gylio ir dubliuoja apšvietimo efektus. Art deco stiliaus baro kėdės ir staliniai šviestuvai papildo bendrą vaizdą, suteikia prašmatnumo ir detalumo.
Saikingu šio interjero nepavadinsi – jis turtingas apdailos medžiagų, tekstūrų, spalvų. Tačiau architektų gebėjimas suvaldyti šių paviršių proporcijas, kompozicijas, suteikti joms tam tikrą ritmą ir įprasminti per funkciją iš tiesų demonstruoja profesionalumą ir skonio pajautimą.
Geriausias metų baras: avangardas ir šviesa
Vieta: Adelaidė, Australija
Projekto autorius: Hachem
Fotografijos: Nicole Reed
Restoranas, pavadinimu Luma (išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „šviesa“), įsikūręs butikiniame art nouveau stiliaus viešbutyje. Įspūdinga baro zona sužavėjo konkurso komisiją ir laimėjo geriausio metų baro vardą.
Projekto autoriai, studija Hachem, interjero stilistiką perteikė per išraiškingas linijas ir drąsias medžiagas. Restoranas ir baras yra atviriausios viešbučio erdvės, atskleidžiančios vietos veidą ir charakterį, taigi norėta šias patalpas paversti kiek dramatiškomis, intriguojančiomis ir traukiančiomis vidun. Pagrindiniu akcentu, išpildančiu šiuos tikslus, tapo įspūdingas, šiuolaikiškas šviečiantis ornamentas, kuris stebina ir kaip meno kūrinys-instaliacija, ir atlieka pagrindinio šviestuvo funkciją.
Kabantis skulptūriškas sietynas atkartoja art nouveau stilistikos ornamento motyvus ir, priklausomai nuo stebėjimo taško, gali pasirodyti kaip klasikinis, raitytas raštas, arba modernus neoninės šviesos piešinys. Galimybė šviesos intensyvumą reguliuoti priklausomai nuo poreikio leidžia patalpai suteikti prabangos, jaukumo ir intymumo vakaro metu.
Vertikalūs frezuoti kolonų įspaudai ir sienų bei lubų plokštės su klasikiniu lipdinių dekoru sustiprina bendrą interjere vyraujantį, tarsi visa apimantį rašto ritmą. Dėl jo atmosfera atrodo dinamiška, nors spalviškai ji yra gana konservatyvi. Griežtai padalijus erdvę į horizontalias ir vertikalias kompozicijas, juntamas stabilumas, tačiau švytintis plastiškas sietynas šį įvaizdį sušvelnina ir suteikia lengvumo, plastiškumo.
Veliūriniai, zomšu ar pliušo audiniu aptraukti sėdimieji baldai gretinami su šaltesnėmis, masyviomis medžiagomis, tokiomis kaip akmuo ar medžio masyvas, sušvelnina bendrą stilistiką. Komponuojant suapvalintus interjero elementus šalia griežtų geometrinių formų bei struktūrų, išlaikoma pusiausvyra tarp prabangos ir jaukumo. Čia vyraujantys cinamono, mocha kavos, aukso atspalviai papildyti kiek tamsesniais, giliais rudais, juodo šokolado tonais ar burgundiškos raudonos intarpais.
Istoriniame interjere atsiradusi vienintelė išraiškinga šiuolaikiška detalė tapo raktu, nepaprastai originaliai ir patraukliai atskleidžiančiu stilistiką. Elementas, kurio ignoruoti neįmanoma. Elementas, savo raštu nutiesęs švytintį kelią tarp art nouveau ir šių laikų.
Užlietas Venecijos baras Varšuvoje
Vieta: Varšuva, Lenkija
Projekto autoriai: NOKE Architects
Fotografijos: Piotr Maciaszek
Varšuvoje suprojektuotas itališkos stilistikos baras, pavadinimu Va Bene Cicchetti, gavo geriausio regiono netinklinio baro apdovanojimą. Baras įrengtas didžiuliame socialistinio realizmo laikotarpio Marszałkowskos rajone, 1950-ųjų gyvenamajame name.
Projekto autoriai NOKE Architects interjerui suteikė Venecijos kanalų apsemto miesto simboliką. Šią idėją jie perteikė per spalvas ir apdailą: jūros žalsvumo grindų dangą, plyteles, kuriomis išklijuotos cokolinės minkštasuolio ir baro dalys. Tuo pačiu atspalviu nudažytos baro kėdžių ir stalų kojos.
Į barą patenkama pro durų arką, dekoruotą sendintu antikiniu veidrodžiu. Interjeras svečius pasitinka pagrindiniu patalpos akcentu – sodriai rausvu travertino akmens baro stalviršiu. Didžioji dalis dizaino elementų tikslingai parinkta iš raudonos paletės, o auksinės detalės atkartoja Venecijos vėliavos spalvas. Kontrastingų žalsvų grindų apdaila, tarsi grindjuostė, dar tęsiasi apie 20 centimetrų aukštyn. Šis vizualus sprendimas pasakoja apie kylančius kanalų vandenis, acqua alta, apsemiančius gatves ir pastatus. Baro rūsio sienos, grindys ir lubos turkio spalvos – atrodo, lyg erdvė būtų užlieta vandeniu.
Kelis kartus per metus, kuomet jūros lygis Adrijoje pakyla, vandenys apsemia miestą. Unikalus ir išradingas apdailos panaudojimas pasakojant istoriją ir perteikiant jos motyvus suteikia netikėtumo įspūdį, žavi originalumu ir žadina smalsumą. Derinį papildo mirguliuojantį vandenį atkartojantys stikliniai šviestuvai, o balta juosta, apsivyniojusi raudonas baro stalų kojas, simbolizuoja Venecijos kanalų stulpelius, prie kurių rišami laivai ar kanojos.
Didžiulė siena tapo pagrindiniu interjero dekoru. Ją puošia sudėtinga mozaika iš Murano stiklo ar vyno butelių fragmentų. Piešinys stilizuotai ir žaismingai perteikia baro šeimininko ir jo šuns vakarienę Venecijoje, besimėgaujant vynu ir maistu. Ši mozaika tapo ne tik estetiniu, bet ir ideologiniu elementu – atsivežti dalelę Venecijos stiklo pavidalu ir ją paversti meno kūriniu.
Netradicinis kultūros perteikimas per apdailos medžiagas, simboliką, meną bei vizualinius sprendimus socialistinėje Lenkijoje pasakoja apie itališką gyvenimo būdą. Žaismingas paradoksas tarsi suformuoja ryšį tarp šių šalių, o idėjiškai šmaikštus interjeras traukia svečius patyrinėti ne tik pietietiškus skonius, bet ir šiek tiek pasigilinti į istorinius motyvus.
Klasicizmo ir skandinaviško minimalizmo draugystė
Vieta: Bergenas, Norvegija
Projekto autorius: Claesson Koivisto Rune
Fotografijos: Sigurd Fandango
Frescohallen restoranas, įrengtas Franko Wilhelmo Schiertzo projektuotame 1860-ųjų, vėlyvojo klasicizmo stilistikos pastate, gavo apdovanojimą už geriausią įstaigą paveldosaugos kontekste. Norvegų tapytojas ir iliustratorius Axelis Revoldas dekoravo aukštas kupolines lubas dar 1922–1923 m. Piešiniuose vyrauja Bergeno miesto socialinio ir ekonominio gyvenimo motyvai. Švedų architektas Claessonas Koivisto Rune’ė čia sukūrė įspūdingą ir didingą restorano interjerą.
Norint atskleisti paveldo elementus, didžiausias dėmesys buvo skirtas freskų atgaivinimui, kolonų atidengimui ir atnaujinimui. Interjere buvo atsiradę neoriginalių interjero elementų. Jie buvo švelniai panaikinti, o nauji stacionarūs sprendimai priimti tik ten, kur būtina, ir tik tokiu būdu, kad panorus juos būtų lengva panaikinti. Taip siekiama puoselėti istorinį paveldą.
Nuo grindų iki freskų kylanti vienspalvė tamsi uždanga – nuo aido apsauganti akustinė priemonė. Akustinėmis plokštėmis dengtas sienas paslepia banguojančios, minkštumo suteikiančios užuolaidos. Kartu klostės sukuria didingą, katedros stilistiką pabrėžiantį įvaizdį.
Freskos iliustracijomis perteikiama nuotaika ir karališkos interjero detalės tarsi užmarinavo praeities laikotarpį bei jį papildė šiuolaikine dvasia. Minimalistinis skandinaviškas dizainas tapo rišamąja grandimi tarp praeities ir dabarties. Valgomojo ir baro kėdės, krėslai parinkti lakoniškų, tačiau plastiškų, prie kupolo derančių formų. Suapvalinti mediniai baldai sukuria unikalią interjero stilistiką ir stebina medienos lenkimo technologijos tobulumu. Žavesio bei modernumo suteikia ažūriniai perforuotų paviršių raštai kėdžių sėdimosiose dalyse bei atlošuose.
Spalvinę interjero gamą padiktavo sienų bei lubų piešiniai. Nauji baldai ir paties architekto Claessono Koivisto Rune’ės kurtas kilimo dizainas atkartoja freskose regimą koloritą. Tiek kilimo rašte, tiek balduose atsiradę apskritimai simbolizuoja monetas – tarsi užuomina į istorinį čia vykusį gyvenimą. Minimalistinių formų baras stebina konstrukcija viršum jo: tarsi milžiniškas šviestuvas kybantis apvalus, pilnaviduris tūris, kurio išorinės briaunos dekoruotos veidrodžiais. Juose atsispindi freskų piešiniais puoštos kolonos, arkos bei sienos. Šis dekoratyvus sprendimas papildė interjerą ir pavertė jį dar didingesniu bei trimačiu. Iš skirtingų kampų matomi vis kitaip lūžtantys atspindžiai intriguoja, traukia akį ir sukuria dar didingesnės erdvės įspūdį.
Augalų kaskados ir tekstūrų gausa
Vieta: Marbelja (Marbella), Ispanija
Projekto autorius: Astet Studio
Fotografijos: Francisco Noguiera
Málagos apskrityje esančiame pajūrio mieste, pavadinimu Marbelja, buvo suprojektuotas restoranas, pasižymintis rafinuotu, elegantišku ir menišku interjeru. Vos įžengus į vidų, galima pastebėti gausybę tekstūrų ir įvairiausių natūralių apdailos medžiagų bei dekoro elementų. Nenuostabu, kad šis projektas ir jo autoriai, architektūros studija Astet Studio iš Barselonos, buvo apdovanoti įstabiausių paviršių kategorijoje.
Interjeras, įkvėptas Viduržemio jūros, vilioja savo jaukia ir šilta atmosfera. Čia vyrauja natūralių rusvų atspalvių paletė ir apdailos medžiagų įvairovė, tad pro langus matomas jūros ar dangaus mėlynumas tampa tarsi gaiviu gryno oro gurkšniu, o sodriai žalia augalija kitapus yra tarsi interjerą papildantis, puikiai prie rusvos gamos derantis paveikslas.
Medžio masyvas, akmuo, kreminių tonų cementas, derinamas su plastiškų formų elementais, sukuria organišką įvaizdį, o erdvės tarsi įteka viena į kitą. Didžiulės floristinės dekoracijos restorane, kybančios ant lubų lyg sietynai, tampa patalpos dėmesio centru. Itin didingai pasitinka dar masyvesnė, tarytum kaskada atrodanti, instaliacija vestibiulyje, virš recepcijos. Lenkto medžio arkos ir stiklinės vyno saugyklų vitrinos sustiprina prašmatnumą, o kontrastingai, mozaikos technika margintos grindys tarsi užbaigia bendrą paveikslą.
Šis interjeras – tai terapija akims. Galima kreipti žvilgsnį nuo vienos plokštumos prie kitos ir susidurti su vis kita nuostabaus grožio tekstūra ar apdaila. Grindų dangai daug kur pritaikyta mozaikos technika stebina vis kitokiu raštu ir spalvų gama: kai kuriose zonose grindys margos, kitur – kone juodos, o štai restorano zonoje – švelniai kreminės. Čia grindų plokštuma įsilieja į vientisą švelnios kreminės spalvos lieto betono apdailą ir taip pagrindinį vaidmenį perduoda išraiškingoms medžio bei akmens tekstūroms.
Sienų apdaila varijuoja dar stipriau. Laukiamojo erdvėje jos puoštos trimatėmis plokštėmis su reljefinių geometrinių raštų įspaudais. Tualete stebina neįtikėtina prabanga. Siaurų veidrodinių paviršių spindesys sukuria iškreiptą lūžtantį vaizdą. Detalumo dar suteikia kybančių švytinčių plokščių sluoksniai, atsikartojantys veidrodžiuose ir sudarantys begalybės ir tęstinumo vaizdą.
Riešutmedžio lukštu dengti kietųjų baldų paviršiai, derinami su natūraliu marmuru, kompoziciją papildančios augalinės lubų instaliacijos ir likusią erdvę užpildantys kreminiai, rusvi atspalviai sukuria labai turtingą, tačiau harmoningą ir raminančią atmosferą. Subtilių, lenktų formų sėdimieji baldai suteikia tvarkos ir švelnumo.
Meksikietiška Japonijos interpretacija
Vieta: Meksiko miestas, Meksika
Projekto autorius: Filipao Nunes Arquitectos
Fotografijos: Aldo Gracia
Pačioje gyvybingiausioje Masaryk Polanco alėjoje, Meksiko mieste, įrengtas greitojo maisto restoranas ne veltui gavo apdovanojimą šioje kategorijoje – jo interjeras pasižymi gilumu, ekspresija ir solidumu. Architektas Filipao Nunes’as, vadovavęs šiam projektui, siekė sukurti unikalią erdvę, kurioje susilietų japoniška tematika ir urbanistiniai miesto motyvai. Švarus, nesudėtingas dizainas buvo perteiktas per apgalvotus formų, linijų, tekstūrų bei apdailos medžiagų derinius ir spalvas.
Restorano vizija buvo pasirinkta dėl savininkės giminystės šaknų, taigi interjeras ne tik perteikė idėją per estetiką – norėta erdvėms įskiepyti ir vertybinių elementų, emocijas keliančių istorinių užuominų. Kadangi tikslas buvo suformuluoti kelių kartų simboliką, japoniškos stilistikos fone atsirado savininkės pomėgio grandžo (grunge) epochai ir avangardui ženklų. Toks derinys leido sukurti interjerą, atspindintį kartų evoliuciją ir šiuolaikiškumą.
Blizgūs paviršiai ir veidrodžiai čia tarnauja kaip priemonė, sukurianti netikėtus atspindžius, įvairias spalvų, kontrastingos apdailos kombinacijas, vis kitokias proporcijas. Pagrindinis dekoras – japoniškų vyšnių instaliacijos virš valgomojo stalų. Jos tapo tarsi tiltu, perkeliančiu praeities kartas, jų vertybes ir estetiką į šiuos laikus. Būdas suvienyti gamtą ir miestą, šilumą ir jaukumą su urbanizmu.
Tamsiame restorane svarbų vaidmenį vaidina apšvietimo sprendimai. Norėta sukurti mistišką, atpalaiduojančią zen atmosferą ir praturtinti ją gamtos motyvu. Nenuostabu, kad juo tapo žymiosios japoniškos vyšnios. Pagrindinis tikslas buvo pabrėžti sausų medžio šakų formas ir lapų spalvą. Suformuota augalinė arka leido perteikti elegancijos jausmą ir architektūrišką interjerą papildė švelnumu, natūralumu, o šviesa padėjo sustiprinti lapų rausvumą. Perforuotos sienų plokštės, pro kurias matomi švytintys apskritimai, kompoziciją papildė Japonijos gatvių žibintų ar slankiųjų širmų motyvais. Jų fone lenktos vyšnių šakos dar labiau išryškėjo.
Projektu norėta perteikti ekstravertišką, tačiau kartu mistišką savininkės charakterį, avangardo bei industrinės miesto kultūros pomėgį ir drauge pagerbti Japonijos architektūrą, kultūrą bei vertybes. Tamsus interjeras leidžia akcentuoti tik pačias svarbiausias detales, išraiškingomis tekstūromis perteikti jaukumą, o spalvų įlieti per augalus, meno kūrinius ir šviesą.
