Apžvalga parengta pagal Kasteljono universiteto Jaume I (UJI) ir Keramikos pramonės tyrimų asociacijos (AICE) įkurto Keramikos technologijos instituto (ITC) medžiagą pristatytą Cevisama parodoje.
1980-ieji – laisvėjantis pasaulis
Sparčiau besivystanti ekonomika, tobulėjančios technologijos ir besikeičiančios pažiūros lėmė optimistinio dizaino bumą. Spalvingumas tapo pagrindine interjero tendencija, o drąsus požiūris ir kūrybiškumas puikiai atspindėjo laisvą to meto dvasią. Patobulėjo ir plytelių gaminimo technologija, todėl interjero dizaineriai siekė sukurti optinę iliuziją, suteikti plytelėms netikėtumo efektą. Taip įsivyravo plati subtilų šviesos judėjimą ant sienų kuriančių keraminių plytelių pasiūla. Vienspalviškumas, 25 x 25 cm dydžio kvadratinės plytelės, glazūra, plytelių tapymas rankomis, viena spalva ir daugybė atspalvių – tai tapo bandymu sukurti prabangos įspūdį.
1990-ieji – kultūrinių judėjimų metas
Toliau siekta interjerams suteikti prabangos pojūtį. Didelės svetainės, dekoruotos užuolaidomis, sietynais ir rinktiniais baldais, paskatino ieškoti naujo aristokratiško gyvenimo atspindžio detalėse. Todėl vis iš naujo atgimstantis marmuras persikėlė į virtuves ir vonios kambarius – naudotas Alikantės ir travertino marmuras, taip pat sukurtos pirmosios plytelės su marmuro efektu. Buvo labai mėgstamas natūralių paviršių mėgdžiojimas, įvairūs akmens raštai. Naujosios technologijos padėjo išpopuliarinti plyteles su reljefais ir tai paskatino industrializuoti dažymo mašinas, skirtas skirtingiems efektams sukurti.
2000-ieji – technologijų bumas
Gyvenamosios erdvės sumažėjo, todėl jas siekta kuo efektyviau išnaudoti. Dėl sparčios technologijų raidos daugybė namų apyvokos priemonių, technikos įrenginių tapo mažesni ir užėmė mažiau vietos. Minimalizmas atėjo į madą, todėl itin pamėgti vientisi plytelių paviršiai. Buvo ištobulinti rašaliniai spausdintuvai ir spausdinimo dažai. Pradėta skirti dėmesį didesnio formato ir stilizuotų formų plytelių gamybai, sukurtas šilkiškumo efektas. Buvo stengiamasi kuo tikroviškiau atkurti natūralias medžiagas – tendencija lėmė tikrovišką spalvų paletę, akmens ir cemento imitacijas. Išpopuliarėjo neobarokinis stilius, buvęs populiarus Rytų ir arabų kraštuose, todėl kurti blizgūs – metalo, sidabro, aukso – atspalviai.
2010-ieji – sąmoningumo laikas
Dėmesio sutelkimas į žmogaus gamtai daromą žalą paskatino skirtingų dekoratyvinių stilių populiarėjimą. Įsigalėjo pramoninis stilius su senoviniais, praeitį primenančiais bruožais. Nors būtent komercinėse erdvėse šis stilius buvo ryškiausias, jis darė įtaką ir gyvenamosioms patalpoms. Buvo patobulinta spausdinimo technologija, o plytelių dizainas virto cemento, metalo ir medžio efektų bei raštų imitacija – gaminant plyteles buvo masiškai naudojamos rašalinio spausdinimo sistemos. Dėl technologijų pažangos buvo dekoruojamos didelio formato plytelės, o vienoje kolekcijoje tapo sunku rasti dvi vienodo dizaino plyteles. Dėl rašalinės technologijos inovacijų pasidarė lengviau atkurti geometrinius raštus, natūralias medžiagas, ypač akmenį.
2020-ieji – pasaulis po pandemijos
Bendruomeninės ir sveikatos priežiūros erdvės tapo pagrindiniais individo gerovės elementais. Todėl minimalizmu pradedama kurti šiluma ir komfortas. Daugiau dėmesio skiriama lauko erdvėms, akcentuota ir sukurta natūrali aplinka. Terasoms skirtos plytelės pritaikytos virtuvių bei vonios kambarių interjerams. Plytelių paviršiai tapo itin tikroviški ir lengvai supainiojami su imituojama natūralia medžiaga. Keraminės medžiagos imamos naudoti baldų pramonėje – įvyksta medžio efektą turinčių plytelių evoliucija. Jos pradedamos kurti su reljefinėmis tekstūromis, išpopuliarėja įvairių formatų ir medžiagų deriniai.
Tile of Spain Awards
Ispanijos keraminių plytelių gamintojų asociacija ASCER kasmet rengia konkursą, kurio tikslas – išskirti tuos architektūros ir interjero dizaino objektus, kuriuose geriausiai panaudotos Ispanijoje pagamintos keraminės grindų ir sienų plytelės. Šiemet apdovanojimai buvo suskirstyti į dvi kategorijas: architektūros ir interjero dizaino.
Architektūros kategorijoje buvo minimas tik vienas projektas – vertinimo komisija jį išrinko vienbalsiai. Pirmąją vietą ji skyrė „Ripoll Tizón“ architektų studijos projektui „Villa Casa Puntiró“. Tai Maljorkoje, Balearų salose, iškilęs gyvenamasis namas. Žiuri manymu, šis objektas yra puikiai integruotas į gamtą dėl medžiagų ir architektūrinių konstrukcijų derinio. Komisijos nariai taip pat pabrėžė meistrišką medžiagų pasirinkimą ir naudojimą. Architektai puikiai subalansavo lauko ir vidaus erdves, į aplinką namas įsiliejo kaip dalis gamtos, nes visur, kur tik įmanoma, buvo panaudotos natūralios medžiagos.
Interjero fotografijos: Imagen Subliminal (Miguel de Guzmán ir Rocío Romero)
Interjero dizaino kategorijos pirmos vietos nugalėtoju tapo GRX Arquitectos studijos architektas Agustín’as Gor Gómez’as, Granadoje įgyvendinęs projektą „Namas Isabel La Católica“. Komisija akcentavo visame interjere panaudotas nesenstančias, standartines 10 x 10 cm dydžio plyteles. Ši interjero apdailos detalė leido dizaineriui tobulai atlikti architekto José María García de Paredes’o suprojektuoto XX a. vidurio dvaro rekonstrukciją. Žiuri taip pat atkreipė dėmesį į sumanų spalvų derinį. Šiuolaikiniam gyvenimui pritaikyti namai tapo plastišku, konceptualų ir funkcinį tikslą turinčiu kūriniu. Pasitelkiant natūralų akmenį, 10 x 10 cm dydžio baltas ir pilkas matines plyteles, sukurtas plastiškas tūris atitinka visus techninius, estetinius ir komforto standartus.
Architektūros fotografijos: José Hevia