|
Restorano fasadas
|
|
|
|
Rubrika: Dizaino kelionės
Vieta: Guadalajara, Meksikas.
Realizacija: 2014 m.
Fotografijos: Jaime Navarro.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.
Įprastai restoranuose stengiamasi sukurti kuo jaukesnę atmosferą bei perteikti šeimynišką nuotaiką, tačiau šis yra išimtinis ir jo originali koncepcija traukia žmones, nepaisant jo makabriškumo. Pats pavadinimas „Hueso” ispaniškai reiškia „kaulas”, o tai atspindi jo pagrindinę estetinę idėją, kuri matoma jau iš lauko. Moderni Meksiko 1940 m. architektūra, šiuolaikiškas, avangardiškas stilius bei unikali koncepcija išreikšta jau pačiame fasade, kuriam buvo suteikta tarsi antra oda, padengta savotišku tinklu, primenančiu siūles, o ant grandinės pakabintas kaulas tarsi užsimena apie tai, kas laukia viduje. Toks paviršius buvo suformuotas iš keraminės mozaikos, sukurtos dizainerio José Noé Suro, pasak jo, tai buvo ideali organiško, turtingo tekstūrų interjero įžanga.
Restorano interjerą kūrė architektų kompanija „Cadena + Asociados“. Įkvėpti Darvino teorijos bei pažiūrų, autoriai sienas nuo apačios iki pat lubų pripildė virš 10 000 gyvūnų kaulų bei suakmenėjusios augmenijos fosilijų kolekcijos kompozicijomis. Jos buvo išdėstytos kartu su baltai dažytais mediniais rėmais ar baltai dažytais virtuviniais indais, keraminėmis detalėmis. Toks vaizdas suteikė urbanistiškumo, architektūrinio detalumo, grafiškumo. Skeletų dekoras, atrodo kiek šokiruojančiai, tačiau struktūriškai ir detaliai išreikštos smulkmenos bei dėmesys pateikimui suteikė savotiškos estetikos bei grožio.
Atvira virtuvė duoda galimybę stebėti maisto gaminimo procesą bei tampa restorano dalimi. Vienintelis elementas, skiriantis svečius nuo kulinarų – patrauklus baras. Per dalį patalpos nusidriekęs ilgas medinis valgomojo stalas dera prie pačiame gale „pasodinto“ negyvo medžio kamieno, kuris taip pat atrodo kiek makabriškai, o jo masyvumas perteikia stiprią, galingą atmosferą bei tarsi pabrėžia faktą, jog šis restoranas yra savitas bei drąsiai reprezentuoja savo išskirtinumą. Grafika ant lėkščių parodo interjero autorių dėmesingumą detalėms.
Baltos plytinės vidinės pertvaros buvo dengtos tarsi iš lopinių padrikai iškabintais baltai dažytais rėmais ar medienos plokštėmis su dinamiškai išdėstytais kaulų fragmentais. Anatomijos piešiniai kaulų kompozicijos kontekste praturtina patalpą bei subtiliau perteikia gyvūnijos ir augalijos grožį. Už stiklinės vitrinos, prie laiptų, galima pamatyti fosilijų ar skeletų kolekciją, selektyviai atrinktų po įvairių bandymų bei eksperimentų. Blauzdikauliai ir šlaunikauliai sudėti į medinį kubilą, kuris kaip dekoro elementas išdidžiai padėtas prie įėjimo, vietoje įprastuose restoranuose naudojamų floristinių papuošimų.
Lenktų formų kėdės išrikiuotos greta ilgo stalo, pakylančio laipteliu į viršų, ten, kur pakinta patalpos grindų aukščiai. Į stalą įmauti plieniniai, baltai dažyti strypai, primenantys lietsargių kotus, į kuriuos įsuktos elektros lemputės skleidžia labai subtilų apšvietimą. Virtuvėje užsakymų lapeliai laikomi tarp sulaužytų šonkaulių, padengtų metalo miltelių dažais. Tualete tik dalis sienų apklijuotos blizgiomis baltomis plytelėmis, o sarkastišku akcentu čia tampa palubėje pakabinta gyvūno kaukolė, primenanti medžioklės trofėjų.
Dalis grindų buvo išlietos, o kitos – išklotos natūraliomis, stambiomis natūralaus medžio lentomis, tačiau abi tekstūros dažytos baltais dažais. Architektai, kurdami šį interjerą, siekė, jog emocinė išraiška būtų perteikta ne per spalvas, o per faktūras bei formas, todėl ir grindys, ir sienos, ir lubos buvo dažytos baltai, o jų fone išryškėjo natūralaus atspalvio medienos grožis bei kaulų plastika, šešėliai, atsirandantys dėl jų formos, šviesos ir tamsos, atspalvių efektai. Taip pat dinamikos įnešė ir pačios kompozicijos, nes kai kur ant sienų pakabinti tik pavieniai griaučiai ar kaukolės, o kitur – visa jų grupė.
Siekiant suteikti jaukumo, palei langus išrikiuotos lentynos, kuriose eksponuojami istoriniai indai bei virtuvės reikmenys, taip pat įvairūs vazonai, kuriuose pasodinta įvairių augalų. Daugelyje restoranų tai yra natūralus reiškinys, tačiau šiame kontekste žaliuojantys augalai itin išsiskiria iš aplinkos ir suteikia ryškių akcentų bei dar daugiau dinamiškų spalvinių sprendimų.
Originalia kaulų tema pavyko pritraukti unikalų skonį turinčius lankytojus, kurie galėjo įvertinti interjerą, kuris, viena vertus, buvo itin tiesmukas bei drąsus, tačiau tuo pat metu labai lakoniškas bei sudėtingas, nes dizaino autoriai parinko vieną pagrindinį baltą toną bei rizikavo tuo, kad jų idėja ištirps vienspalviškume. Rezultatas džiugina, nes efektingiausiu interjero elementu tapo forma, kompozicijos, subtilūs tonai, atsiradę šviesioje erdvėje, bei išryškėjusi elementari medienos tekstūra bei žalsvi augalijos atspalviai.
Žurnalas: ,,Centras"
|
