Pažangiausiais vaisių pakavimo sandėliais apsupta Fruit & Produce Co. būstinė yra tarsi oazė betoniniame ir žemakrūmiame peizaže. Reljefe įtvirtintas į vidinį kiemą orientuotas biurų kompleksas teikia prieglobstį nuo triukšmo ir vietovėje vykstančių aplinkinių industrinių procesų.


Pastato dizainas įkvėptas seno tvarto, kurį klientas identifikavo kaip mėgstamiausią archetipą. Idėja siekia apčiuopti utilitarios agrokultūrinės estetikos pradą. Paprasta eksponuojamo tipo struktūra, pasižyminti kuklia medžiagine palete ir natūralia patina. Dizainas sulieja vietinę kaimo ir šiuolaikinę estetiką.

Pastatas „pasodintas“ reljefe, naudojant atramines betono sienas ir įžemintas sijas, kurios kuria perimetrą, formuodamos centrinį vidinį kiemą. Dirvožemis, kuris buvo iškastas, norint suleisti pamatus, vėl panaudotas sijų perimetrui sukurti. Viešąją erdvę ir L formos tūrį logiškai kertantis tiesus ir aiškus įėjimo takas atveda žmones į pastato vidų. Bendrosios erdvės išlaiko ryšį su vidiniu kiemu, o privatūs darbo kabinetai atgręžti į medžių giraitę. Ši jautriai suprojektuota erdvė ne tik taikliai komunikuoja bendrovės vertybes, bet ir teigiamai veikia pastato gyventojų nuotaiką bei savijautą, kas yra neatsiejama nuo našaus ir sėkmingo darbo.

Kertinis architektūrinis pastato elementas – išskirtinai kokybiškai pagaminta styginė stogo konstrukcija. Harmoningą skeletą sudarantys mediniai konstrukciniai tašai (brūsai) ir grakščios metalinės templės įtvirtina jį kaip esminį kompozicinį elementą, aplink kurį kuriasi visa kita. Panaudojus struktūrinių sijų motyvą išorės erdvėje, pastatas užmezga ryšį su agrokultūrine estetika. Taip visiškai atvirai matomi konstrukcijoje veikiantys fizikos dėsniai, taip pat nuo papildomų kolonų išlaisvinama vidinė erdvė, kuri aukščiausioje vietoje siekia net 6 metrus. Atsikartojantis stogo konstrukcijos motyvas suteikia tūriui ritmikos, o tai, kad architektams pavyko išspręsti vėdinimo klausimą vizualiai išsaugant švarią ir eksponuojamą stogo konstrukciją, yra labai sveikintina. Konstrukcinių elementų gamyba ir surinkimas buvo supaprastinti pasirinkus vienodą jų dydį, kas taip pat sumažino kainą ir gamybai būtinų išteklių kiekį. Į šiaurę atgręžtas vidinio kiemo fasadas įstiklintas per visą ilgį: taip regimai pratęsiama interjero erdvė. Stikliniai pastato fasadai leidžia pastatui vizualiai komunikuoti su aplinka ir suteikia vidaus patalpoms dar daugiau laisvumo.

Spartietiškiems, dienos šviesos pripildytiems interjerams akompanuoja paprasta, natūralių medžiagų paletė. Medis pasirinktas kaip dominuojanti ir bene vienintelė aiškiai išreikšta medžiaga interjere. Toks didelės erdvės perdengimas medinėmis konstrukcijomis komunikuoja artimą, šiltą ir natūralų monumentalumą.

Suplanavimas taip pat logiškas ir paprastas. Privatūs biurai išrikiuoti pietinėje dalyje, konferencijų ir techninių patalpų zonos išdėliotos atskiruose nuo bendros stogo struktūros mediniuose tūriuose. Pardavimo skyriaus biurai suprojektuoti trumpojoje L formos pastato dalyje, siekiant sumažinti triukšmo lygį ir sukurti privatumą. Šalia pardavimo skyriaus suprojektuota atskira patalpa su 9 metrų ilgumo stalais. Čia bendrovės darbuotojai pietauja kartu su bendradarbiais ūkininkais. Su pietų erdve besijungianti eksponuojama stogo sistema sukuria mažą, iš dalies uždengtą vidinį kiemą, kuris tarsi referuoja į agrokultūrinės estetikos šaknis. Bendra patalpų skaidymo logika kuriant tūrį tūryje tik dar labiau pabrėžia charakteringą stogą.

Žavi objekto ryšys su supančia aplinka. Žaliosios erdvės yra ypač svarbus elementas kuriant darbo aplinką. Kieme esantys augalai taip pat komunikuoja natūralistinį ir skaidrų vaisių bendrovės įvaizdį, o į akį krinta tai, jog pastatas gana paslėptas ir sąmoningai izoliuotas nuo jį supančios aplinkos, tačiau viduje esanti kiemo ir vidaus erdvė yra vientisa ir permatoma.

Fruit & Produce Co. būstinė yra galantiška agrokultūrinės estetikos ir šiuolaikinių technologijų dermė švariame, minimalistiniame ir aplinkai palankiame tūryje. Šios savybės pastato objektą į išties puikios architektūros gretas.

Daugiau nuotraukų:

Žurnalas: „Centras“

#Architektūra

2018-01-05