Geriausias metų kūrinys taps rekordu

Iš 121 darbo geriausiu jį išrinko Kauno paveikslų galerijos lankytojai. Aštuonių menininkų daugiau kaip trejus metus kurtas piešinys, vaizduojantis senovinę garvežių stotį su charakteringais jos personažais pretenduoja ir į didžiausio piešinio titulą Lietuvos rekordų knygoje.

„Labai džiaugiamės, kad šis mūsų inicijuotas projektas sulaukė meno gerbėjų palaikymo. Netrukus agentūra „Faktum“ turėtų pripažinti šį kūrinį didžiausiu piešiniu Lietuvoje, tad tikimės, kad tai paskatins atvykti pas mus ir pasigrožėti šiuo išskirtiniu kūriniu bei susipažinti su spalvingais jo personažais“, - sakė prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Paskutinįjį kūrybos etapą įgyvendino tapytojai Vytenis Jakas ir Jūratė Kluonė, kūrę būtent šiuos įdomius, o kartais ir labai netikėtus personažus.

„Anksčiau dalyvauti panašiame projekte neteko, todėl kvietimą prisidėti prie šio kūrinio įgyvendinimo priėmiau kaip iššūkį, net savotiškas azartas apėmė. Kartu su Vyteniu fantazavome kas galėtų, kas turėtų būti pavaizduoti šioje stotyje. Man svarbu buvo užfiksuoti mūsų laikmečio žmones, kurie gyvena Kaune šiandien. Pavyzdžiui, poetas Patackas yra neatskiriamas nuo dabartinio Kauno įvaizdžio. Charakteringos ir telefonu besifotografuojančios paauglės ar smalsūs kiemo berniukai“, - pasakojo J. Kluonė.

Pasak jos, sunkiausia buvo prisiderinti prie kolegų vizijų, nes dailininkai ypač retai tapo paveikslus dviese ar keliese.

„Paprastai turi savo viziją ir kuria. Kartais jos net negalėtum labai aiškiai įvardinti, bedirbant paveiksle daug kas atsiranda intuityviai. O kuriant keliese tenka viską aptarti, susiderinti iki mažiausių smulkmenų. Tai ir buvo sunkiausia, tačiau būtent bendradarbiavimo momentai ir įsiminė labiausiai. Kartą užbaigusi vieną personažą, paklausiau Vytenio kaip jam atrodo, ar jau baigta. O jis sako dar ranką reiktų… duok teptuką, jis – potepį, aš perimu teptuką, aš – potepį, jis dar brūkšnelį, aš brūkšnelį. Tas bendradarbiavimo jausmas nesulyginamas su niekuo“, - kūrybos užkulisius atskleidė menininkė.

Pašnekovė išskyrė, kad šis kūrinys yra įspūdingas ne tik savo dydžiu, bet ir atlikimo technika.

„Realistinė maniera reikalauja didelės dėmesio koncentracijos, o dirbant lauke, trukdo vėjas, netikėtai užklumpantis lietus.Todėl Lietuvoje retai rasite lauke realistiškai nutapytą kūrinį. Toks realistiškas erdvę sukuriantis paveikslas stebina praeivius ir įkvepia, kad ir neįmanomus dalykus galima paversti įmanomais“, - sakė J. Kluonė.

Piešinį kūrė iš viso aštuoni menininkai: Antonas Kaliužka, Edgaras Grušnys, Kšyštofas Četyrkovskis, Tadas Šimkus, Žygimantas Amelynas, Ieva Voroneckytė ir jau minėti Vytenis Jakas bei Jūratė Kluonė.