Vieta: Barselona, Ispanija.
Realizacija: 2015 m.
Plotas: 274 kv. m.
Fotografijos: Lluís Corbella, Eva Cotman.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės.
Sunku patikėti, tačiau šis elegantiškas, lofto stiliaus būstas, esantis pačiame žaviausiame Barselonos rajone, vadinamame Gracia, anksčiau buvo ne kas kitas, o pieno krautuvė. Čia būdavo pardavinėjami pieno produktai – jogurtas, įvairūs kremai – dalis patalpų atliko svirno paskirtį, tam tikru metu viduje netgi buvo laikomos karvės. Vėliau pastatas buvo visiškai apleistas, o fasadas bei stogas – kritinės būklės, todėl buvo reikalinga rimta renovacinė rekonstrukcija. Projektas virto unikaliu, kai prancūzų architektas Marc Mazeres pradėjo bendradarbiauti su katalonų architektu Lluís Corbella, ir taip prasidėjo jo išskirtinė istorija.
 |
 |
Pastatas senajai paskirčiai buvo pastatytas 1934 m. Architektų tikslas – suformuoti funkcines zonas, atitinkančias šiuolaikinės jaunos šeimos – poros su trimis paaugliais sūnumis – poreikius. Pagrindinė idėja buvo ištuštinti vidines erdves ir tik fasadą bei stogą stengtis išlaikyti kuo mažiau pakitusius. Siekta sukurti naują būstą, tačiau išsaugoti originalią istorinę dvasią, kuri atsispindėtų ir interjere. Šio sumanymo rezultatas – neįprasta erdvinė kombinacija, dėl kurios zonos susisieja skirtinguose lygmenyse bei sudaro vizualinę bei fizinę tarpusavio jungtį. Šiame projekte jos persidengia ir turi neatsiejamą ryšį viena su kita, tačiau tuo pačiu yra ir padalintos. Autoriai siekė perteikti pastatą kaip įvairialypių erdvių talpyklą. Ši mintis tampa itin akivaizdi svetainėje, jungiančioje koridorių bei už didžiulių langų esančią terasą su vidiniu kiemu.
 |
 |
|
| Prieš rekonstrukciją | ||
Metaliniai laiptai ir nedidukas liftas sujungia aukštus, o norint suteikti ne tik vizualinį, bet ir praktinį ryšį tarp skirtingų erdvių, daug kur naudojamas stiklas bei slankiojančios sistemos. Centre esanti mūrinė ašis yra pagrindinis ramstis, laikantis konstrukcijas bei naujai suprojektuotas struktūras. Visos horizontalios perdangos buvo pastatytos naujai, naudojant metalines sijas ir laikančias plokštes. Pertvaros mūrytos iš plytų bei senų medžiagų, likusių nuo fasado. Toks sprendimas davė teigiamų rezultatų: pagreitino darbus, o būsto gyventojai dabar gali džiaugtis ilgaamže apdailos medžiaga, maloniu paviršiumi bei itin gera akustine izoliacija.
Interjere vyrauja grubios faktūros, netašytos stambios medžio masyvo sijos, derinamos su urbanistinę epochą simbolizuojančiomis metalinėmis konstrukcijomis. Skirtingų stilistikų baldai, įvairios tekstūros, šviesūs ir sodrūs spalviniai tonai tarpusavyje kontrastuoja ir įneša į būstą dinamikos. Bendras įvaizdis galėtų būti apibūdinamas kaip subtili eklektika, nes baldai bei dizaino elementai parinkti iš skirtingų epochų, tačiau prigesintos, ramios spalvos bei pernelyg neintriguojančios formos sudaro įdomų, tačiau ne chaotišką, o gana harmoningą vaizdą. Čia nepaisoma baldų kolekcijų ar komplektacijų, nes kiekvieną dizaino detalę projekto autoriai parinko kaip charakterizuojantį ir konkrečią paskirtį ar idėją realizuojantį objektą.
 |
 |
Pirmame aukšte esančios zonos yra skirtos bendram naudojimui, todėl ir apdailai buvo pasirinktos šaltesnės, neįpareigojančios medžiagos – akmuo, betonas, metalas, tonuotas, matinis ar skaidrus stiklas, glotnūs paviršiai bei neišraiškingi audiniai. Dizaino įvairovei sukurti panaudoti keli akcentai, praskaidrinę interjero atmosferą: kelmai, atstojantys pufus, natūralus kailis, dengiantis krėslą, kybantis sodriai melsvas hamakas bei į sieną atremtos ryškesniais audiniais aptrauktos banglentės. Projekto autoriai zonoje, esančioje tarp svetainės ir virtuvės, sukūrė šiek tiek intrigos. Čia pastatytas žaidimų automatas ir staliukų vaidmenis atliekantis lagaminas bei didžiulė medinė kaladė, perjuosta odiniais diržais.
Antrasis aukštas yra privatesnis, naudojamas poilsiui, ramybei, todėl jo įrengimas kur kas jaukesnis, o vietomis ir prabangesnis. Grindys išklotos šilto atspalvio, natūralios medienos rievėmis puoštomis parketlentėmis, o koridoriaus palubėje paliktos atviros medinės sijos, kurių nebijota ištepti dažant sienas – toks netobulumas sustiprina tikrų, „žmogiškų” namų dvasią. Šiame aukšte daugiausiai naudojami seni, mediniai, retro stilistikos baldai arba nauji, minimalistinių formų, pagaminti iš šviesios faneros. Rusvą koloritą praskiedžia baltos spalvos gausa. Dekoratyviausiu antrojo aukšto elementu tampa pagrindinis miegamasis, kuriame stiklo pertvaromis atitveras vonios kambarys, o pro stiklą matosi itin elegantiškos stilistikos, plastiškų formų laisvai pastatoma vonia.
Architektai Marc Mazeres ir Lluís Corbella drauge performavo visuomeninės ar net ūkinės paskirties pastatą į erdvų būstą, kuriame išlaikyti istoriniai motyvai susipina su veiklios, jaunos šeimos poreikiais ir siekiu paversti šią vietą tikrais namais, į kuriuos gera sugrįžti.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Nuotraukų galerija:
|
 |
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
 |
|
Žurnalas: „Centras“