Lietuviškų šaknų turinti garsi JAV menininkė Krista Svalbonas po 9 metų pertraukos vėl grįžo į Lietuvą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kvietimu ir kelias savaites dirbo prie išskirtinio mokslo ir meno sintezės projekto. Ant universiteto koridoriaus sienų K. Svalbonas sukūrė meninę instaliaciją, kurioje fotomanipuliacijų pagalba meistriškai perkūrė Vilniaus senamiesčio architektūrą.
JAV menininkė Krista Svalbonas
„Savo projekte siekiau užfiksuoti, kaip seni miesto pastatai susisieja su naujai iškylančiais, kaip kinta sovietinė architektūra, kaip Vilnius keičia savo istoriją atnaujindamas, renovuodamas pastatus. Mano meninė instaliacija ir yra apie tai – apie žvalgymąsi po besikeičiantį miestą, apie tai, iš kur ir kaip Vilnius atsirado ir kuria linkme juda. Šis projektas labai tinka VGTU, kuris orientuotas į architektūros ir statybų inžinerijos mokslinę analizę bei yra susijęs su aplinka, Vilniaus miestu ir jo architektūros istorija. Tai ir yra mano darbo pagrindas“, – mintimis dalijosi Kolumbijos koledžo fotografijos dėstytoja K. Svalbonas.
Pagrindinis įkvėpimo šaltinis – architektūra
Tiek VGTU kurtos instaliacijos, tiek visos menininkės kūrybos ašis – architektūra, urbanistinė kultūra, miestas. „Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidau miesto aplinkoje: ilgą laiką gyvenau Niujorke, dabar gyvenu Čikagoje. Aš nuolat reaguoju į aplinką, kuri mane supa, todėl savo darbuose kalbu apie pastatus, istoriją ir pastatų istoriją, apie tai, kaip erdvė, tam tikra vieta veikia žmones, kaip architektūra daro įtaką žmogui emociškai ir fiziškai“, – pasakoja K. Svalbonas.
Ji akcentuoja, kad visada domėjosi architektūros istorija: kaip skirtingais laikais buvo statomi pastatai, kaip šios tradicijos iš Europos „persikėlė“ į JAV, kaip pasikeitė ir pakeitė formą, ką šie pastatai duota juose gyvenantiems žmonėms. Ne atsitiktinai pasirinktas ir VGTU – tai dar sovietmečiu įkurtas universitetas, kurio istoriją, kaip ir architektūrinį ansamblį, sudaro įvairių laikmečių statiniai – nuo senųjų pastatų Vilniaus senamiestyje iki vos pernai duris atvėrusių naujų modernių VGTU Centrinių rūmų Saulėtekio alėjoje.
Menininkė pabrėžė, kad šis projektas išsiskiria iš kitų iki šiol jos įgyvendintų – kad instaliacija būtų ilgaamžė vietoje įprastai pasitelkiamų pastelių ji pasirinko dažus, o taip pat pirmą kartą vietoje piešinių ji naudojo miesto, pastatų ir universiteto statinių nuotraukas, kurias meistriškai sujungė į istorinių ir modernių pastatų kompozicijas.
K. Svalbonas pastebi, kad ši, universitetą nuo šiol puošianti instaliacija, yra simboliška ir tuo, kad apjungia mokslą ir meną, nes tarp šių sričių, anot menininkės, yra daug bendro: „ Menas ir mokslas panašūs ne tik dėl to, kad abi sritys reikalauja gilios analizės prieš kažko imantis, bet ir dėl kūrybiškų sprendimų, vaizduotės. Mano projektas VGTU koridoriuje taip pat tai atspindi. Kai mokslininkai ir studentai eis šiais koridoriais, matys mano instaliaciją, aš tikiuosi, kad jie susies šiuos vaizdus su savo veikla, tai juos įkvėps. Mano darbuose yra daug judesio, įtampos, erdvių sąsajos, kuri susidaro skirtingiems objektams susijungiant, susiduriant ir atsiskiriant. Visa tai yra ir inžinerijos, statybos, architektūros moksle“.