Rengiant vandens inžinerines sistemas pastatuose kartais iš nežinojimo, o kartais tyčia padaroma apmaudžių klaidų, kurių kaina – nuo buitinių nepatogumų iki gyvybės. Kad vėliau nereikėtų ieškoti kaltų, kiekvienam verta žinoti keletą elementarių dalykų. Statybos metu padarytas klaidas taisyti brangu, o kartais to padaryti jau nebeįmanoma.
Iki šiol viešojoje erdvėje buvo daug kalbama apie tai, kaip apsisaugoti nuo žmogaus gyvybei pavojingos legioneliozės, kurią sukelia vandenyje gyvenančios bakterijos. Šiuo metu legioneliozė yra viena pavojingiausių infekcinių ligų. 10 iš 100 užsikrėtusiųjų legionelėmis miršta. Į organizmą legionelės pakliūva įkvėpus net ir mikroskopinį apkrėstą drėgmės lašelį. Tobula temperatūra legionelėms veistis – 35 laipsniai Celsijaus. Gana sparčiai jos dauginasi ir gali pasiekti gana pavojingą koncentraciją tada, kai temperatūra yra tarp 20–50 laipsnių. Jei vanduo šaltesnis, legionelės nesiveisia. Jei karštesnis – šios bakterijos žūva. Tačiau vien tik užkaitinti vandenį toli gražu nepakanka.
Kad vanduo cirkuliuotų
Pavojingiausia, jei vanduo, įšildytas iki pavojingos temperatūros, užsistovi vamzdyne, kai yra 25–40 laipsnių. Jei jis necirkuliuos kelias dienas ar savaitę, legionelių gali prisiveisti tiek, kad kils grėsmė jomis apsikrėsti netoli esantiems žmonėms.
Vokiečių vandentiekio inžinerinių sistemų gamintojas TECE yra vienas iš nedaugelio, turinčių visas mechanines priemones legionelių prevencijai. „TECEflex“ vamzdžių jungtyse prie maišytuvų nenaudojamos guminės tarpinės, nes būtent prie jų vanduo turi galimybę užsistovėti. „Nejudantis vanduo kaupiasi prie maišytuvų arba labiausiai nuo boilerio ar kito vandens šaltinio nutolusiuose vietose. Tinkamai įrengtoje vandentiekio sistemoje vanduo turi nuolatos judėti, suktis ratu. Tam montuojamos specialios sieninės alkūnės, turinčios pratekėjimo funkciją, cirkuliaciniai siurbliai“, – pasakojo Gintautas Petravičius, bendrovės „TECE Baltikum“ produktų grupės vadovas.
Anot jo, šiuo metu savaimine vandens cirkuliacija vandentiekio sistemoje dažniausiai pasirūpina privačių individualių ir naujų daugiabučių namų statytojai. Senos statybos namuose efektyviai veikiančios cirkuliacijos sukurti nebeįmanoma. Kovai su legionelėmis lieka vienas būdas – užtikrinti, kad karštas vanduo iš tiesų būtų karštas, o ne drungnas, ir jo netaupyti: svarbu, jog bėgdamas iš čiaupo jis sukeltų judėjimą visoje sistemoje.
Cirkuliacinės sistemos individualiuose namuose dažnai atsiranda medžiagų gamintojų iniciatyva. „Žmogus kartais nežino, jog meistrai sudeda pigiausias medžiagas: iš tiesų jie taupo ne cirkuliacinės sistemos medžiagų, o sveikatos ar netgi gyvybės sąskaita. Visi santechnikai ir dauguma namų statytojų žino, kad jos reikia, bet taupumo sumetimais ignoruoja: „Tegu būna kaip būna, o paskui žiūrėsim...“ – patirtimi dalijosi G. Petravičius.
Pati didžiausia klaida, pasak specialisto, iš kurios kyla ir visos kitos, yra ta, kad vandentiekis, ypač individualiuose namuose, įrengiamas be jokio projekto. Su TECE kompiuterine projektavimo programa daromuose vandentiekio projektuose vandens cirkuliaciją užtikrinančios priemonės yra įtraukiamos kaip būtinos dalys.
Apeinant projektavimą, daroma ir daugiau klaidų. Kai santechnikai, pasikliaudami savo patirtimi ir galva, išvedžioja vamzdžius, prisideda ir neprotingas taupymas, o tais atvejais, kai galima sutaupyti, švaistoma.
Grindų šildymui švaistomi pinigai
Klaidos, įsirengiant vandeniu šildomų grindų sistemą be projekto, kaina gali būti dvigubai didesnės išlaidos ir prastas efektas. TECE projektą rengia nemokamai, jei klientas iš bendrovės perka medžiagas. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti pastato planą pdf ar autocad formato dokumente.
Programa įvertina visus parametrus: pastato šiluminę varžą, patalpų dydį, vietą statinyje pasaulio šalių atžvilgiu, netgi vietovės, kur statomas namas, geografinę padėtį Lietuvoje. Projekte pateikiamas tikslus ir optimalus vamzdžių kiekis, storis, kilpų, vijų skaičius, rekomenduojamas šilumos šaltinis.
Dažnai nutylima dar ir tai, kad šildant namą radiatoriais kaštai visada bus didesni nei pasirinkus grindinį šildymą. Taip yra dėl to, jog grindų šildymo tiekimui naudojama žemesnė temperatūra nei radiatoriams. Dar ir šiandien dažnai susiduriama su noru name montuoti kombinuotą, t. y. grindinį ir radiatorinį šildymą. Tikslinga būtų šildyti nenaudojant radiatorių.
„Santechnikai dažniausiai „projektuoja“ iš akies ir gali padaryti daug klaidų. Populiariausios – išvedžioja per storą ir per brangų vamzdį, išvedžioja per retai arba per tankiai, per daug ar per mažai. Grindiniam šildymui būtinas reguliuojamas kolektorius, leidžiantis valdyti į skirtingas patalpas nukreipiamo vandens srautus. Jei sumontuoja pigesnį, nereguliuojamą kolektorių, vanduo pats pasirenka, kur jam lengviau tekėti, t. y. per trumpesnes atšakas. Beveik visada meistrai, tiksliai nežinodami, ar šildymas bus efektyvus ir norėdami apsidrausti, pakloja per storus ir ne tam pritaikytus vamzdžius“, – perspėjo G. Petravičius.
Individualiuose namuose grindiniam šildymui beveik visais atvejais pakanka 16 mm skersmens vamzdžių, o neretai klojami 18 ir 20 mm, kurie yra kone dvigubai brangesni. Žmonės išleidžia daugiau pinigų, nes nežino specifinių dalykų ir pasikliauna meistru, kuris nepasitiki pats savimi arba daro taip, kaip jam patogiau ir paprasčiau.
Vandentiekiui ir grindiniam šildymui naudojami skirtingi vamzdžiai. Vandentiekio vamzdžiai yra brangesni, nes pritaikyti karštam, iki 95 laipsnių, vandeniui. Esant grindiniam šildymui, tam, kad būtų sukurta komfortiška patalpų temperatūra, pakanka 30 laipsnių grindų paviršiaus temperatūros, tad šie vamzdžiai pritaikyti žemesnei, iki 70 laipsnių, temperatūrai ir yra pigesni. Tačiau ne visada paisoma šių skirtumų. Daug paprasčiau vienu kartu užsipirkti daug universalaus vieno 18 mm skersmens vamzdžio ir jį naudoti visais atvejais, tarp jų ir grindiniam šildymui.
TECE gali pasiūlyti ne tik kokybiškas, inovatyvias medžiagas, bet ir nemokamai suprojektuoti pastato vandentiekio sistemą, rekomenduoti profesionalų meistrą.
