Namo iš sidabrinės medienos atsiradimo istorija buvo labai paprasta – vyras vaikštinėjo Portugalijos paplūdimiu ir susidūrė su karjerą bepradedančiu architektu Ernesto Pereira, tuo metu įsirenginėjusiu savo biurą. Pamatęs jaunojo architekto idėjas, būsimas užsakovas iš karto užmezgė kontaktą su juo bei sumokėjo avansą ir paprašė renovuoti nuosavą, niekuo neypatingą tradicinės architektūros namą. Su kukliu 100 000 eurų biudžetu, buvo pasiektas itin efektingas rezultatas ir originali namo interpretacija.



Jau iš pirmo žvilgsnio galima matyti, jog pagrindiniu akcentu buvo parinkta mediena. Jos grožiui išryškinti kompozicijos buvo derinamos su dideliais baltai dažytais plotais ir taip išgautas charakteringas, dinamiškas pastato įvaizdis. Skrupulingai išdėstytos įstrižos medinės lentelės suteikia fasadui unikalumo, polėkio ir lengvumo jausmą, o turint omenyje, jog šis namas yra įsikūręs paplūdimyje, įstrižumas primena vėjo šuorų sušukuotą paviršių. Nedidelis naudojamų apdailos medžiagų kiekis taip pat padėjo sukurti neutralią aplinkią, leidžiančią prisiminti, jog pagrindiniu akcentu čia yra smėlingas paplūdimys, jūra, dangus.

Visos namo savybės buvo derinamos su natūralumu. Ir užsakovai, ir pats architektas nenorėjo kurti modernios, bedvasės architektūros bei taikyti sintetines medžiagas. Tai buvo namas, kurį norėta susieti su vietove ir bendru vietovaizdžio kontekstu, taip pat šiuo ryšiu leisti džiaugtis ir patiems gyventojams. Iš kiekvieno miegamojo architektas suprojektavo išėjimus į antro aukšto balkonus, pro kuriuos galima grožėtis vandenynu bei džiaugtis tyru jūros brizu.
Lentomis išklotos terasos grindys pakreiptos kitu kampu, todėl, nepaisant tos pačios apdailos medžiagos, visos plokštumos neatrodo nuobodžiai, o sudaro žaismingą ritmą. Stambesnis lentų mastelis primena denį, o tai vėlgi simbolizuoja pajūrio temą. Vietovė buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis, kuris paskatino lauke įrengti ir didžiulius vazonus, kuriuose į smėlingą gruntą pasodinti pajūryje augantys krūmokšniai, kartu suteikiantys privatumo jausmą. Architektas lauko zonas kiek pakoregavo – kai kurias praplėtė, siekdamas sukurti pakankamai erdvės aplink visą pastatą, norėjo patogiai suprojektuoti baseiną bei didesnes vietas, skirtas šeimos pietums ar draugų susitikimams.

Namo viduje palikta įstrižų medienos lentų stilistika, tik jų mastelis tampa smulkesnis, todėl grindų plokštuma atrodo tarsi slystanti. Daugelio baldų korpusai pagaminti iš medžio plokščių, todėl interjero įvaizdis atrodo vientisas ir supaprastintas. Čia išryškėja svarbesni akcentai – ilgo plauko kilimo tekstūra ir atspalvis, minkšti baldai, dekoro elementai, kuriais čia tapo paprasti buities daiktai. Name numatytos tik pačios svarbiausios zonos, o žvelgiant į baldus, galima pajusti savotišką minimalizmą, kuriam šilumos suteikia medienos paviršiai. Daugiausiai vyrauja aštrios briaunos, aiškios formos bei paslėpti konstrukciniai sujungimai.

Namo viduje palikta įstrižų medienos lentų stilistika, tik jų mastelis tampa smulkesnis, todėl grindų plokštuma atrodo tarsi slystanti. Daugelio baldų korpusai pagaminti iš medžio plokščių, todėl interjero įvaizdis atrodo vientisas ir supaprastintas. Čia išryškėja svarbesni akcentai – ilgo plauko kilimo tekstūra ir atspalvis, minkšti baldai, dekoro elementai, kuriais čia tapo paprasti buities daiktai. Name numatytos tik pačios svarbiausios zonos, o žvelgiant į baldus, galima pajusti savotišką minimalizmą, kuriam šilumos suteikia medienos paviršiai. Daugiausiai vyrauja aštrios briaunos, aiškios formos bei paslėpti konstrukciniai sujungimai.



Čia pat numatytas darbo kambarys su lakonišku, dėžės pavidalo stalu bei išrikiuota knygų sekcija per visas tris sienas. Taip įrėminta darbo erdvė nereikalauja jokių konstrukcinių pertvarų ir padeda išlaikyti vientisą pirmąjį aukštą, neatskirtą sienomis. Kadangi ir stalas, ir lentynos buvo pagamintos iš tokios pačios medienos plokštės, interjero akcentais tapo knygos bei šalia tarsi iš skiautinių susiūtas netaisyklingos formos austinis kilimas. Įvairių spalvų siūlai dera su knygų viršelių įvairove. Šalia darbo zonos atsiradęs savotiškas sienos piešinys – tai tokio pat stambumo prasilenkiančios juostelės, kaip ir grindų danga.


Apšvietimas name taip pat minimalistinis, išsaugoma švari, baltai dažyta lubų erdvė. Visose patalpose naudojami tokie patys šviestuvai – stačiakampiuose medienos profiliuose įmontuotos LED juostelės. Šie šviestuvai taip pat numatyti ir išdėstyti ne logine tvarka, o pakreipti įvairiais kampais, taip pabrėžiant dinamiškas namo tekstūrų kompozicijas. Vienas iš moderniausių akcentų – prie šeimininkų miegamojo įrengtas erdvus vonios kambarys, atskirtas juodo stiklo pertvaromis. Čia vyrauja tamsios spalvos ir gaiviai žalsvas stiklinis paviršius.


Ernesto Pereira savo pirmajam projektui parinko keletą koncepcinių sprendimų, atskleidžiančių jo profesinį kūrybiškumą ir originalumą. Šitoks užsidegimas padėjo sukurti nedidelio biudžeto, tačiau itin estetišką namą, išsiskiriantį iš kitų, tačiau tuo pat metu derantį prie vietovaizdžio, atskleidžiantį vandenyno, pajūrio bei paplūdimio atmosferą.


Vieta: Mindelo, Vila do Conde, Portugalija

Realizacija: 2014 m.

Fotografijos: João Morgado

Tekstas: Gintautė Kisieliūtė

Žurnalas: ,,cenTras"

#Architektūra

2015-09-21