Senamiesčio butas

Interjero autoriai: studija Toota (Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė)
Nuotraukos: Leono Garbačausko

Jaunai šeimai skirtas senamiesčio butas turėjo būti patogus, funkcionalus, o erdvės – neperkrautos. Pagrindiniu interjero projektavimo uždaviniu tapo sudėtinga vidaus patalpų architektūra: stambios kolonos, sijos, nevienodi langų aukščiai, siaura ilga virtuvės niša, nedidelis patalpų aukštis, kurį žūtbūt norėjosi išsaugoti, ir sunkiai telpanti rekuperacinė sistema. Todėl siekėme viską išgryninti, ištiesinti, išlyginti, užmaskuoti – sukurti švarią erdvę. Taip interjere atsirado plokštumas sudarantys įmontuojamieji baldai, „nematomos“ durys, lubų sujungimo detalės.

Būste vyrauja kontrastingos, grynos medžiagos ir spalvos: betonas, juodos ir baltos sienos, medžio paviršiai. Visame interjere kartojasi tiesi linija: vienur ji – baldų rankena ar kojelės, kitur – lubų juosta ar lovos atkaltė. Saikas ir minimaliai atvirai eksponuojami daiktai yra šio interjero sąlyga.

Miegamojo patalpa buvo per maža įprastai lovai, todėl buvo nuspręsta suformuoti pakylą ir tiesiog ant jos įtaisyti čiužinį. Šis sprendimas leido neapkrauti erdvės, taip pat panaudoti vietą po pakyla – buvo įrengtas stalčius, patalynės dėžė.

Nemažas dėmesys skirtas apšvietimui. Pagrindiniai interjero šviesos šaltiniai – paslėpti. Dėl atsiradusių lubų juostų, karnizų ir tarpų daug kur šiuos elementus panaudojome būtent apšvietimui. Tam tiko miegamajame virš galvūgalio žiojintis plyšys, atsiradęs dėl rekuperacinės sistemos. Vonios lubose panašios kiaurymės panaudotos perimetriniam apšvietimui. Svetainėje šią idėją tęsia medinės sienos ir karnizų dalys. Taip pat buvo naudojami taškiniai įleidžiamieji ir dekoratyviniai sieniniai šviestuvai: jie labai praverčia skaitant ant palangės ar sofos.

Klientai pageidavo tamsios, kontrastingos vonios. Buvo suprojektuotas erdvus dušas su lietaus dušo galva iš lubų, talpios spintelės virš unitazo daiktams susidėti. Kiek neįprastas veidrodžio apšvietimas. Šalia praustuvo įmontuotas šviestuvas buvo suprojektuotas ir pagamintas specialiai šiam projektui.

Svarbiausia interjero dekoro priemonė – betoninės grindys, taip pat LMDP plokštė, imituojanti tekstūrinę medieną. Tai – patvaresnis, pigesnis variantas nei natūralus medis. Dėl sudėtingos vidaus architektūros norėta visas erdves ištiesinti, išlyginti, tad buvo kuriamos linijos ir plokštumos. Kadangi lubos labai nevienodų aukščių, buvo iškeltas tikslas sukurti sistemą, įtraukti aiškią liniją.

Interjero koloritas – monochrominis, t. y. baltas, pilkas ir juodas. Šias spalvas papildo šilti medžio tonai. Daugelis paviršių matiniai, nes juose geriau išryškėja skirtingos jų faktūros. Projektas buvo pagrįstas aiškiu, profesionaliu dialogu – sutapo autorių ir klientų požiūriai į estetiką, medžiagas, sprendinius. Darbas vyko sklandžiai ir lengvai, todėl ir rezultatai džiugina.

Daugiau autorių darbų >>

Žurnalas: „Centras“