Vilniaus dailės akademijos doktorantės Eglės Grėbliauskaitės meninis projektas
|
Eglė Grėbliauskaitė |
Eglės Grėbliauskaitės projektas „Kitos geros „Titaniko“ grindys“ yra matomas, bet nepastebimas – nes parodinės erdvės grindys dažniausiai suvokiamos kaip platforma rodyti kitus artefaktus, o ne demonstruoti save. Tačiau tapdamos „nematomomis“ jos neišvengiamai yra kiekvienoje čia eksponuojamoje parodoje kaip konstanta, kaip materiali duotybė – kiekvienas „Titaniko“ salėje atsiradęs daiktas ar žmogus yra santykyje su grindimis (ir lubomis, langais, sienomis). Grindys vis dėlto yra neišvengiamiausios dėl žemės traukos ir erdvės patyrimo vaikštant. Šis projektas yra fizinės ir institucinės erdvės tyrimas, klausiantis ne kas, kodėl, o kur ir kaip. Tai parodos negatyvas, kai žiūrovai turi kabintis ne už erdvėje išbarstytų objektų, bet patirti tai, kas yra tarp jų. Tai, kas nėra daiktas, kūnas, architektūra. Dr. L.Kreivytė -------------- |
|
|
|
„Titaniku“ yra vadinamas Maironio gatvės 3 numeriu pažymėtas, 2010 metais rekonstruotas VDA korpusas, kuriame ne tik 5 katedros, Dizaino inovacijų centras, Muziejus, bet ir pirmajame bei antrajame aukštuose esančios parodinės erdvės. Tai institucinė meno galerija, suteikianti galimybę aktyviai plėtotis įvairiems diskursams ir diskusijoms, pretenduojanti būti prestižine parodinių erdvių mieste ir valstybėje.
Įrenginėjant „Titaniko“ ekspozicinį plotą, jo vidaus apdailos techniniame aprašyme kaip prielaida ir siekiamybė buvo nurodytos „geros grindys“. Eglė Grėbliauskaitė sau ir mokslo bei meno institucijai uždavė klausimą - “kas yra geros grindys „Titaniko“ parodų salei šiandien?“ Tai tapo jos meninio tyrimo atramos tašku. Dar XX amžiaus viduryje JAV susiformavo parodinės erdvės kaip „balto kubo“ samprata, kuriai būdingas minimalistinis sprendimas – baltos sienos, neutralios lubos ir grindys.
2010 metais paklotos keraminės plytelės, pasak menininkės, priminė posovietinio „euroremonto“ estetiką, disonuojančią su parodine erdvės paskirtimi. Naudodamasi turimais techniniais brėžiniais, rodančiais, kad 35 mm gylyje yra betoninės grindys, VDA doktorantė Eglė Grėbliauskaitė I aukšto ekspoziciniame plote (kurio plotas – 218 m²) vykdė meninį tyrimą, kurio metu pašalino viršutinius sluoksnius ir ant atidengto pagrindo išliejo naują industrinio betono sluoksnį.
 |
Projekto
mecenatai: "Baltic
Sotheby’s International Realty" ir "Unique Properties" Pristatymas ir diskusija: spalio 27 d. (ketvirtadienį), 18 val. I VDA parodinių salių „Titanikas“ aukšte Diskusijoje dalyvauja: Laima Kreivytė, Deimantas Narkevičius, Nerijus Milerius, Agnė Narušytė. Groja: „Mielos merginos“ – skulptorių vokalinis instrumentinis ansamblis. Su projektu susipažinti galima iki spalio 29 d. Maloniai kviečiame apsilankyti! |
|