Vieta: Torontas, Kanada
Įgyvendinimo metai: 2021
Architektūros studija: AGATHOM
Fotografijų autoriai: Steven Evans, Doublespace Photography
Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė
Kanados miškuose, šiaurinėje Toronto dalyje, medžių proskynoje, galima išvysti mirguliuojančias, saulės nutviekstas architektūrines struktūras. Nematant viso tūrio, sunku ir suprasti, kas tai per statinys. Nors gyvenamasis namas ir nemažas, jis suskaidytas į skirtingų dydžių, formų, apdailos dalis. Projekto pavadinimas Dove reiškia karvelį. Jo autoriai, studija Agathom Co, sukūrė objektą, susiliejantį su gamta, tačiau kartu išsiskiriantį ir neįtikėtinu modernumu bei originalumu.
Namo gyventojai – pensinio amžiaus pora, tiksliai žinojo, kokio namo nori, o kokio ne. Jie pageidavo išvengti tipinio rustic stiliaus, kaimiškos trobelės su akmeniniu židiniu ir elnio ragų trofėjumi ant sienos. Norėjo natūralumo, įvairių atspalvių ir raštų medienos, netikėtų šviesos šaltinių – nedidelių ir netaisyklingos formos angų, kad pro jas patekę spindulių srautai nutviekstų namų patalpas.
Namo plotas yra 356 m² (neskaičiuojant rūsio), o sklypas – lygus. Šios neišskirtinės sąlygos galėjo lemti labai nuobodų ir banalų architektūrinį rezultatą, tačiau, užsakovų įkvėpti, Agathom Co sukūrė itin originalų gyvenamąjį būstą, vidiniame kieme įrengė baseiną, modernų šiltnamį. Žiūrint iš viršaus, gyvenamasis namas yra L formos. Dalis jo išsidėsčiusi per du aukštus. Kitose erdvėse kyla šlaitinės lubos, o valgomojo zona stebina ypač dideliu patalpos aukščiu. Medinėmis lubų plokštėmis buvo sukurtas tarsi sulaužytos ar išlankstytos struktūros reljefas. Architektūra pasižymi modernia, futuristine estetika, tačiau sykiu atkartoja gamtoje vyraujančius reiškinius: dinamiką, ritmą, tėkmę, santykį tarp šviesos ir tamsos, ryšį tarp kontrastingų erdvių. Visa tai užprogramuota ir žmoguje, tad architektai pasinaudojo tinkama terpe paeksperimentuoti ir išplėtoti šią ideologiją bei vertybes.
Gyventojai ir projekto autoriai sutarė, kad judėdami namuose turėtų jaustis tarytum vaikštinėdami gamtoje – taip atsirado netradicinis patalpų išdėstymas. Judėjimo sprendimai buvo paremti jausmu, o ne logika ar funkcionalumu. Unikaliai išdėstytos patalpos ir kintančios erdvės leidžia patirti skirtingus architektūrinius pojūčius: vieną akimirką gali mėgautis atvira patalpa ir gamtovaizdžiu už lango, žengęs vos porą žingsnių, patenki į ankštą, tamsų koridorių, o už kampo atsiveria kone 6 metrų aukščio įstiklinta valgomojo patalpa.
Fasado apdailai buvo pasirinktos kelios kontrastingos medžiagos: cinko plokštės, betonas ir plienas – taip dar labiau pabrėžiami atskiri namo moduliai. Negana to, stogas atvėrė itin plačias kūrybines galimybes. Zigzagu vingiuojantis stogas drastiškai varijuoja ir aukščiu – pietryčių pusėje jis nusvyra iki pat akių lygio, o štai šiaurės vakarų kryptimi pakyla net iki 5,7 metrų aukščio. Pačioje aukščiausioje dalyje, vadinamajame bokšte, įrengti įspūdingi vonios kambariai, suprojektuoti laiptai ir vyno rūsys. Iš lauko pusės šis tūris primena palapinės stulpą, prilaikantį visą namo struktūrą. Skulptūriškas lubų reljefas dengia sudėtingą stogo konstrukciją. Išsišakojančios kolonos bei kitos netaisyklingų formų dalys palei stogą paskatino sukurti originalų lubų dizainą: ne slepiant nelygumus, o juos išryškinant. Taip atsirado išlankstytas, kiekvienoje patalpoje kintantis reljefas. Jis neabejotinai tapo vienu autentiškiausių namo elementų.
Medžio plokštės palei lubas matomos ne visame namo plote – pereinamosiose zonose (koridoriuose, prieškambariuose), kur patalpų aukštis mažesnis, lubos dengtos gipsu ir dažytos baltai – toks sudalinimas pabrėžia tiek medžio raštą, tiek gipso baltumą, taip pat skirtingą patalpų paskirtį. Erdvės, atsižvelgiant į architektūrinius sumanymus, įgauna vis kitokią reikšmę, lubų dizainas, aukštis, reljefas, šlaitas ir kryptis turi gerai apgalvotą potekstę – viskas susiję su gamta kitapus lango, šviesa, augalija. Priklausomai nuo metų laiko ir dienos meto, užliejanti šviesa tarsi ištirpdo kai kurių baldų atspalvius. Taip interjeras, regis, susilieja su namą supančia aplinka, o kambariai tampa lyg įstiklintais šiltnamiais, iš kurių galima stebėti gamtos dinamiką.
Nepaisant savo unikalios architektūrinės struktūros, gyvenamasis namas turi tvirtą ryšį su aplinka ne tik vizualiai. Ant aukščiausios stogo dalies sumontuota 41 saulės baterija pagamina netgi daugiau elektros energijos, nei reikia. Šiltnamio pirmame aukšte ir sodo ant stogo reikmėms naudojamas iš gamtos surinktas vanduo. Jis saugomas specialiose talpose.
Tiek išorėje, tiek viduje buvo gausiai pritaikyta betono apdaila. Šukuoti pilkšvi paviršiai savo raštu ir vertikalių rievių ritmu primena medines lentas. Plieno plokštės suteikė fasadui modernumo: švarūs, matiniai paviršiai dinamiškame gamtos fone tarsi sukuria stabilumo, ilgaamžiškumo įspūdį. Gamta neabejotinai buvo kertine šio projekto dalimi, tačiau kruopštus architektų darbas siekiant sukurti ryšį tarp architektūros ir ją supančios aplinkos, padėjo suformuoti naują santykį – gyvenamasis namas tapo neatsiejama gamtos dalimi. Tarytum čia žaliavę krūmynai ir stūksantys medžiai būtų įgiję naują, papildomą reikšmę, mat jie buvo integruoti į žmogaus ir gamtos santykio dinamiką – tarsi užsimezgęs nebenutrūkstamas ryšys – lyg šokis tarp architektūros ir ją supančios aplinkos.
