Interjero autoriai Eglė Dimaitytė,
Tomas Vaičiulis
Nuotraukos Norberto Tukajaus
125 m² butas įsikūręs Neries ir Nemuno upių santakoje, Kauno senamiestyje. Jame vyrauja monochrominiai spalvų deriniai, švarios, aiškios formos, veidrodinės plokštumos. Taip buvo siekta sukurti prabanga alsuojantį, atvirą, erdvų, bet kartu ramų, detalių neperkrautą interjerą. Stengtasi neužgožti pro langus atsiveriančio Santakos parko vaizdo, kuris įkvėpė interjere naudoti natūralias medžio, betono, marmuro medžiagas, suteikiančias būstui jaukumo ir skatinančias nenutolti nuo supančios gamtos.
Butas buvo projektuojamas jaunai trijų asmenų šeimai, o užsakovai – tikri estetai, jautrūs juos supančiai aplinkai ir puikiai jaučiantys grožį. Dėl šios priežasties interjero dizainerės ir užsakovų bendradarbiavimas buvo kupinas tarpusavio pasitikėjimo. Pagrindiniai tikslai buvo atverti erdvę, suformuoti klasika alsuojantį, tačiau šiuolaikišką interjerą, sukurti keletą apšvietimo scenarijų bei tinkamą aplinką asmeninei paveikslų kolekcijai eksponuoti, kad ji neužgožtų ir nekonkuruotų su meno kūriniais.
Pagrindinis medinis elementas – virtuvė – tapo tikru iššūkiu. Stengiantis pabėgti nuo nusistovėjusių standartų, susidurta su tam tikrais netikėtumais, pavyzdžiui, 45 laipsnių stalviršio ir baldo suvedimo kampu. Taip pat buvo kurta grindjuostė su įmontuotu LED apšvietimu – teko eksperimentuoti, atlikti bandymus, kol rezultatas ėmė tenkinti.
Miegamajame atsispindi atvira užsakovų pasaulėžiūra. Miegamąjį nuo vonios kambario ir drabužinės skiria stiklinė pertvara su užuolaidomis: palikta galimybė patiems gyventojams reguliuotis jaukumo, privatumo, intymumo ribą. Miegamojo drabužinė buvo projektuota kaip praeinamasis kambarys. Miegamojo lova masyvi, patogi, kaip ir visas interjeras – su užuomina į klasiką.
Apšvietimą galima lanksčiai pritaikyti skirtingiems šeimos vakaro scenarijams. Čia šviesos šaltiniai padeda sukurti skirtingas erdvės nuotaikas: galima maksimaliai apšviesti patalpas arba susikurti romantišką prietemą, o nakčiai palikti pritemdytą grindjuostės apšvietimą. Daug dėmesio skirta ir meno kūrinių apšvietimui – šviesa stengtasi juos pabrėžti, išryškinti. Pritaikytos ir tam tikros naujovės – apšvietimo scenarijų galima parinkti mobiliuoju telefonu, o naktinis apšvietimas jutikliu reaguoja į žingsnius.
Vonios kambaryje kūrėme balto kubo erdvės pojūtį: grindys, sienos, lubos iš balto marmuro plokščių. Kadangi ši erdvė atvira, matoma iš miegamojo, siekėme ją išlaikyti maksimaliai švarią, neperkrautą jokiomis nereikalingomis detalėmis, todėl netgi atsisakėme gyvatuko arba dušo stiklo: dušo galvutė kaba tiesiog erdvėje. Šviestuvai marmuriniai, kaip ir baldo fasadas. Jį stengėmės šiek tiek palengvinti, „ištirpdyti“ erdvėje, bet įkomponavome ir medžio stalviršį, kad suteiktume erdvei šilumos, jaukumo ir sujungtume miegamojo bei vonios kambario zonas, rastume jų bendrą vardiklį.
Projektuojant interjerą buvo atvirai dalijamasi idėjomis, o galutiniai sprendimai buvo priimti diskusijų metu, viską aptarus iki smulkiausių detalių. Tokio sklandaus bendradarbiavimo vaisiai išties džiugina.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas: „Centras“