Autorius: Gediminas Langvinis (A3 studija)
Nuotraukos: Jevgenijos Žukovos
Šio unikalaus ir išskirtinio interjero kūrimas architektui tapo šiokiu tokiu iššūkiu – reikėjo būti be galo jautriam ir įsiklausyti į istoriją. Interjeru siekta išgirsti ir perteikti šio seno pastato, kuriame įkurti 76,59 m² apartamentai, autentiškumą – pateikti ir eksponuoti tai, kas buvo pamiršta ir apleista. Namų aurą atskleidžia neeilinis dekoratoriaus-restauratoriaus darbas. Buvo stengiamasi subtiliai, nepastebimai apšviesti erdves, skliautus, begales faktūrų, kad būtų galima gėrėtis tonų ir pustonių lobynais. Norint suteikti daugiau švelnumo namams, kurių apdailoje dominuoja atidengtos sienų plytos, parinktas natūralaus ąžuolo grindų parketas shevron. Integruotos modernios medžiagos – tamsintas ir skaidrus stiklas, metalizuoti paviršiai – kontrastinga visuma, pabrėžianti skirtingų laikmečių sandūrą.
Kaip įprasta tokio tipo patalpų rekonstrukcijoms, reikėjo įsivertinti turimą situaciją, šiuo atveju – sienų plytų būklę. Norint atidengti ir išsaugoti kuo daugiau autentiškų plytų, teko nemažai jų rekonstruoti. Architektas pastebi, kad buvo galimybė ištrupėjusias plytas keisti sveikomis, bet to vengė, nes mūras vizualiai skiriasi. Šias vietas pasirinkta restauruoti specialiu tinko mišiniu ir uždengti pritaikant koloritą. Paliktas tik tikrai autentiškas ir gražus mūras bei akmenys. Bet net tada reikėjo priderinti siūlių spalvas, kiekviena plyta buvo impregnuojama skirtingu, prie tos vietos priderinto kolorito impregnantu.
Apartamentuose suprojektuotos net dvi virtuvės zonos. Abiem atvejais reikėjo išnaudoti skliautines nišas, kad nesumažėtų virtuvės erdvė. Nišos yra labai asimetriškos. Baldininkams teko gerokai paplušėti, nes nebuvo nei vienos lygios, vertikalios ar statų kampą turinčios plokštumos, tad naujų baldų gamyba buvo itin sudėtinga. Viena, didesnė, virtuvėlė turėjo būti pagrindinė. Joje pavyko integruoti šaldytuvą, orkaitę ir kitą reikalingą buitinę techniką. Kitoje virtuvėlėje nišos dydis leido pastatyti tik nedidelį Smeg vintažinį šaldytuvą. Natūralus nero antique granito stalviršis puikiai dera prie visų senovinių paviršių, leidžia jiems dar labiau atsiskleisti visu gražumu.
Tokiose erdvėse, kur begalė faktūrų, reljefų ir formų, architektas nusprendė pasirinkti vietinį paslėptą apšvietimą. Tereikėjo priimti teisingus sprendimus, kurias vietas akcentuoti, kokį skliautą ar mūro sieną apšviesti. Kadangi beveik niekur nebuvo galimybės įleisti apšvietimo taškų, daugiausia naudotas sieninis, nukreipiamasis apšvietimas arba paslėptas LED pašvietimas už veidrodžių ar lentynų. Pagrindiniam apšvietimui naudotos modernios magnetinės ar LED bėginės sistemos, žiedai. Šviestuvai turėjo ne puošti, o nepastebimai apšviesti patalpas.
Dušai taip pat šiame būste du: vienas bendras, prie vaikų kambarių, kitas – miegamojo zonoje. Jie labai skirtingi, nes visa vaikų zona yra naujo priestato, kurio konstrukcijos ir sienos yra iš betono monolito, dalis. Jis paliktas kaip oponentas seniems akmenų pamatams. Viską sujungia akmens masės plytelės, stiklai. Patalpų išdėstymas nesudėtingas, nors ir yra paaukštėjimas tiek lubose, tiek grindyse. Įgyvendinant projektą, natūraliai susiformavo nišos dušui ir praustuvui su WC puodu. Iššūkiu architektui tapo pagrindinio miegamojo sanitarinis mazgas, nes jam skirtoje vietoje buvo ganėtinai žemas skliautas: čia vos vos telpa atsistojęs žmogus. Viena siena išvis lenkta puslankiu. Prietaisus reikėjo išdėstyti inžineriškai ne pagal standartą. Apskritai visi sprendimai pasirinkti nestandartiškai, juk ir pats projektas yra autentiškas ir originalus visomis prasmėmis... Jame negalioja taisyklės, kurios yra akivaizdžios įrengiant šiuolaikinius būstus, todėl, pasak architekto, tai buvo ir įdomu, ir nelengva.