Vieta: Vosas (Voss), Norvegija
Įgyvendinimo metai: 2023
Architektūros studija: Mange Bekker Arkitektur
Fotografijų autorius: Sam Hughes, Mange Bekker Arkitektur
Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė

Regione, pagarsėjusiame įspūdingais kraštovaizdžiais, studija Mange Bekker Arkitektur suprojektavo įstabių struktūrų viešbutį. Tai yra britų architekto Sam’o Hughes’o studija, kurios pavadinimas, kilęs nuo norvegiško posakio „daug mažų šaltinių virsta didele upe“. Ideologija, slypinti po šiais žodžiais, – tai architekto siekis įsiklausyti į klientus, specialistus, dirbančius prie projekto ir, svarbiausia, įsigilinti į vietovės istoriją, atkurti pusiausvyrą, numatyti ateityje prognozuojamus reiškinius, galinčius daryti įtaką įgyvendintam projektui. Tokiomis idėjomis remtasi ir kuriant šį projektą.

Originalia architektūra norėta pritraukti gamtos mylėtojus ir sporto entuziastus, vertinančius natūralumą ir autentiškumą. Nestandartinė patirtis – esminis dalykas, kurį norėta padovanoti viešbučio svečiams. Nauji architektūriniai tūriai buvo prijungti prie jau nuo seniau gyvuojančio pramogų centro. Būtent todėl projektas buvo orientuotas į labai gerai pažįstamą auditoriją, kuri jau čia lankosi: natūralumą ir unikalumą vertinančius aktyvius gamtos puoselėtojus, besidominčius apylinkėmis ir smalsiai jas tyrinėjančius.

Prieš įgyvendinant projektą, žemės buvo užleistos, pilnos industrinių atliekų. Pirmiausia buvo išvalyta teritorija, išnaikinti invaziniai augalai, nusausinta dirva palei ežerą. Taigi, šis projektas pasitarnavo gamtai ir nesutrikdė ekosistemos. Gerai apgalvota architektūrinė idėja leido sukurti viešbutį taip, kad net gana urbanistiniame rajone lankytojai jaustųsi, lyg pabėgę nuo civilizacijos. 

Viešbutį sudaro 5 atskiri bokšteliai, juose iš viso įrengta 14 kambarių. Kiekviename pastate numatyta nuo vieno iki trijų miegamųjų. Pagrindiniame pastate yra registratūra, konferencijos kambarys, 4 neįgaliesiems pritaikyti miegamieji ir restoranas, sujungtas su senesniu pastatu. Jame dar yra baras, kavinė, virtuvė ir SPA erdvės. 

Vienas pagrindinių iššūkių projektuojant šį viešbutį – veiksnys, nulėmęs pagrindinę bokštelių ideologiją. Remiantis skaičiavimais ir numanomais klimato pokyčiais, teritorija yra rizikingoje situacijoje dėl prognozuojamų potvynių. Jau dabar vietovė yra linkusi į pelkėjimą, taigi naujas konstrukcijas norėta statyti atsižvelgiant į šį aspektą. Būtent todėl nuspręsta naujus pastatus kelti ir projektuoti ant polių. Tik restorano pastatas stovi žemiau, tačiau jo apdailai architektas panaudojo vandeniui atsparias medžiagas, o technologiškai buvo pasirūpinta, kad restoranas atlaikytų 1,4 metro vandens pakilimą. 

Dėl šio praktiško sprendimo architektūrinė kompozicija pasižymi autentiškumu, o ant pakeltų konstrukcijų įrengtos papildomos lauko erdvės, nuo kurių visu grožiu atsiveria gamtos vaizdai, ežeras. Visi bokšteliai atgręžti į ežerą, upę ir kalnus, kad pro langus būtų matoma pati gražiausia panorama, kurią šitaip vertina viešbučio svečiai.

Siekiant padaryti kuo mažiau žalos gamtai, betonas naudotas tik pamatams ir tik tose zonose, kur pastatui kyla grėsmė patirti potvynius. Likusios konstrukcijos pagamintos iš medienos. Paviršiai nudažyti kuo neutralesne, su landšaftu susiliejančia spalva. Lauko erdvėse vengta bet kokio bereikalingo dekoro elementų. Šį vaidmenį čia atlieka linguojanti aukštastiebė pievų žolė ir laukų gėlės, pritraukiančios vietos vabzdžius bei paukščius. 

Automobilių stovėjimo aikštelė ir papildomi pastatai išsidėstę aukščiausiai. Jų tūriai užstoja apylinkėse regimus pašalinius miesto elementus. Jungiamuoju elementu tapo žemiau besidriekiantis takelis, vedantis link viešbučio. Jis iš civilizacijos atvykusius svečius švelniai perkelia arčiau žemės, arčiau gamtos. 

Architektas Sam’as Hughes’as itin jautriai įsigilino ir įvertino vietos situaciją bei ateities prognozes, įsiklausė į viešbučio svečių poreikius. Viešbučio projektas pasižymi ne tik praktiškumu, išmaniais sprendimais ir moderniomis struktūromis, bet ir  natūralistiniu požiūriu, glaudžiu ryšiu su gamta.