Įprastai išgirdę žodžius dizaineris arba dizainerė, mintis siejame su interjero dizainu, galbūt interneto puslapiais ar automobilių dizainu. Iš tiesų, tai minčių gali kilti įvairiausių, bet yra ir viena dizaino sritis, apie kurią dažnai nepagalvojame. Tai yra ne kas kita, o vibratoriai. Taip, tikrai. Įvairios, suaugusiems skirtus žaislus gaminančios bendrovės darbina ne tik inžinierius, bet ir dizainerius tam, kad jie sukurtų geriausią, patogiausią ir praktiškiausią vibratorių. Jūs tik pasižiūrėkite, kokia įvairovė yra prekybos vietose – www.fantazijos.lt. Viskas prasidėjo nuo paprasčiausių sprendimų ir, laikui bėgant, vystėsi. Natūralu, kad ir dabar žaislai tobulėja bei keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Iš tiesų tai progresas technologijų srityje per pastarąjį dešimtmetį atnešė tiek daug pokyčių, kad viską sunku lyginti ir stebėti. Smarkūs pokyčiai prašosi dėmesio ir domina ne vieną pirkėją Vakaruose ir Rytuose. Būtent dėl to apžvelgsime vibratorių dizaino tendencijas. Pabandykime pereiti per istoriją ir pažiūrėti, kaip, laikui bėgant kito šių žaislų dizainas.
Visa ko pradžia ir Antikinė Graikija
Turbūt suprantate, kad „seniausia profesija“ tokį vardą turi ne veltui. Žmogiškas poreikis tenkinti seksualinius poreikius brėžia stiprią ribą tarp žmogiškų instinktų bei kasdienių pramogų. Dažnai net sunku pasakyti, kodėl to norisi, tačiau seksą mėgsta visi, o masturbuojasi taip pat didelė dalis žmonių. Masturbuodavosi ir senovėje bei turėdavo tam pritaikytų žaisliukų, tačiau apie tai, istorijos pamokose gimnazijoje, skirtingai nei apie karus arba kitus Akmens amžiaus pasiekimus, nekalbama.
Dar prieš daugybę dešimčių tūkstančių metų moterys, radusios pailgą, vyrišką pasididžiavimą primenantį akmenį, jį apdirbdavo ir pasistatydavo savo namuose.
Toks akmuo turėdavo būti pailgas, o dar geriau – rantytas arba su rievėmis, kitokiais akcentais, kurie primindavo ant falo galinčius būti randus arba matomas gyslas. Šie akmenys turėjo skatinti vaisingumą, ir, anot istorikų, tikriausiai padėdavo moterims pasiekti malonumą tada, kai jos likdavo vienos arba ritualinių apeigų metu.
Pats akmuo galėjo būti bet kokios spalvos. Tiesa, vietoje akmens tikdavo ir pakaitalas, kuriuo būdavo mamuto kaulas. Jeigu akmenys neturėdavo anksčiau išvardintų atributų, jie būdavo padailinami įvairiais akcentais, kuriuos parinkdavo pačios moterys.
Dizaino prasme buvo judama sparčiai į priekį. To meto kūrėjos ieškojo sprendimų, kurie joms atrodytų gražiai ir skatintų vaisingumą. Technologinių pajėgumų, aišku, nebuvo, todėl progresas buvo ribotas, bet tikslai tobulėti tikrai išliko.
Natūralu, kad peršasi mintys, jog laikui bėgant bus padaryta smarki pažanga, tiesa? Ypač kada galvojame apie Antikos proto galiūnus – Sokratą, Homerą, Archimedą ir kitus. Deja, bet didelės pažangos dar teks palaukti, o Antikos moterys bei vyrai naudojo tą pačią, sukietėjusio vyro pasididžiavimo formą menantį kietą daiktą, kurį vadindavo olisbos.
Tiesa, progreso irgi buvo, nes graikai (jeigu tiksliau tai graikų moterys) pastebėjo, kad trintis gali būti nemaloni, o dažnai ne patys minkščiausi olisbos paviršiai, kuriuos, tiesa gamindavo iš duonos arba medžio, apsiūto oda, nepadėdavo atsipalaiduoti. Kad nemalonios trinties pavyktų išvengti, į pagalbą buvo pasitelktas alyvuogių aliejus. Taip, visai atsitiktinai atsirado pirmasis lubrikantas.
Tačiau demokratiją sukūrę graikai daugiau pasiekimų į šią sritį neatnešė. Tikriausiai dėl to, jog tuo metu neklestėjo komercinė vibratorių gamyba, nebuvo ir didžiulės pažangos. Tačiau tai buvo pradžia.
Viduramžiais vibratoriai buvo tokie pat reti, kaip ir išmanieji telefonai
Kaip jau žinote, vibratorius yra sekso žaislas. Jo paskirtis yra suteikti malonumą jį naudojančiai moteriai (kartais ir vyrui). Tą jis padeda pasiekti skleisdamas įvairaus dažnio ir stiprumo vibracijas, kurias galima reguliuoti. Seniau reikėjo maigyti mygtukus ant pačio vibratoriaus, o dabar, su modernesniais žaislais tai galima daryti ir per išmanųjį telefoną. Tačiau minėtos vibracijos sukuriamos elektros pagalba, o didžiąją dalį mūsų istorijos, tos elektros nebuvo. Nebuvo ir išmaniųjų, tad moterys ir poros turėjo naudoti savo, o ne telefonų išmanumą tam, kad pasiektų malonumą.
Viduramžiais malonumai buvo tabu, mat katalikų bažnyčia griežtai draudė visus „ištvirkavimus“, į kurių kategoriją papuldavo bet kokie erotiniai ar seksualiniai veiksmai. Tai, ką senovės graikai ir romėnai turėjo namuose, dabar buvo smerkiama, šėtoniška pramoga, kurią iš visuomenės bandyta pašalinti. Aišku, pogrindyje tokių daikčiukų tikrai buvo, tačiau absoliučiai jokio technologinio postūmio nebuvo padaryta. Bent jau Europoje.
Na, o štai Japonijoje reikalai pasisuko visai kita linkme. Įdomu tai, kad iki 1853 m. Japonija buvo be galo uždara šali. Įsivaizduokite praėjusio šimtmečio SSRS arba dabartinę Šiaurės Korėją, turėsite Japonijos analogą. Taip, tarptautinė prekyba egzistavo, tačiau net tiems patiems pirkliams, kurie atplaukdavo į uostą, išlipti iš laivų uostuose nelabai buvo leidžiama.
Tad yra šiek tiek paradoksalu, kad uždaroje valstybėje gimė revoliucingos vibratorių dizaino idėjos. Kaip bebūtų keista, japonai be galo domėjosi ir žavėjosi europietišku gyvenimo būdu, nors gyveno atsiskyrę. Bažnyčios gniaužtams po truputį laisvėjant, olandai į Japoniją atgabeno pirmąsias sekso lėles, kurios davė pradžią mini seksualinei revoliucijai, Rytų Azijos valstybės viduje. Tai padarė tokią didelę įtaką šalies socialinei ir seksualinei raidai, kad net dabar Japonijoje turime gana keistų pseudo-seksualinių pramogų.
Na, o kalbant apie vibratorius, tai čia prasidėjo gamyba tokių žaisliukų, kurie mums visiems primena dabartinius vibratorius.
Šioje šalyje prasidėjo ir pirmasis bandymas sugretinti sveikatos mokslus bei seksualinius malonumus. To meto specialistai buvo net sukūrę vibratorius keturiems metų laikams bei sudarę grafikus, kaip dažnai reikėtų juos naudoti tam, kad būtų pasiektas optimalus pasitenkinimas bei geriausia sveikata. Viršutiniame paveikslėlyje matote tą vibratorių, kuris skirtas šaltai žiemai.
Nors jokio tvirto anatominio bei medicininio pagrindo šiems teiginiams rasti, nepavyko, bet... Japonijoje buvo dėti pirmi žingsniai link modernaus vibratoriaus dizaino. Visą laiką inovacijų ir progreso priešakyje buvusi Europa dabar bandė vaduotis iš tamsiųjų amžių paliktų problemų.
Tokios išvados dažnai neišgirsite, bet – vibratorių dizaino prasme, Europa buvo labai atsilikęs žemynas. Bent jau kol kas.
Moterys dėkoja Froidui ir pirmiesiems vibratorių išradėjams(-oms)
Maždaug XIX-XX amžių sandūroje Europa vėl ėmė labai klestėti. Nors esamos, imperatorių, kaizerių ir carų santvarkos griuvimas buvo ne už kalnų, tačiau turto prasme, žemynas buvo labai geroje padėtyje. Aišku, milijonai išnaudojamų darbininkų bei šachtose arba gamyklose dirbančių vaikų apie tai nebylojo, tačiau progresas buvo stulbinantis. Traukiniai, garo varikliai, elektra bei net pirmieji automobiliai ėmė keisti žmones ir visuomenę. Ji pasidarė laisvesnė bei atviresnė, na, o tai yra puiki terpė suaugusiems skirtų žaislų tobulinimui.
 |
Froido bei kitų mokslininkų darbai padėjo atkreipti dėmesį į sekso svarbą gyvenime bei seksualinių problemų įtaką gyvenimo kokybei. Maždaug tada Senojo žemyno moterys pirmą kartą gavo prieigą prie vibratorių ir galimybę juos įsigyti. Tiesa, Europos technologiniai pasiekimai jau žengė koja kojon su JAV (ir atvirkščiai), todėl galima sakyti, kad didžioji dalis pasiekimų ir išradimų čia sutampa, nesvarbu į kurią Atlanto vandenyno pusę bežiūrėsime. JAV Laukiniuose vakaruose įsikūrusių miestų ir miestelių laikraščiuose ėmė plisti skelbimai apie „medicininę pagalbą moterims“. Abstrakčiai bei vaizdžiai, su gausybe užuolankų buvo aprašomi į elektros lizdą jungiami įtaisai, kurie turėjo moteriai padėti kovoti su nervine įtampa. Nors tokių įtaisų pavyzdžių išlikę labai nedaug, tačiau spaudos su reklama rasti nesunku. Tiesa, to meto aparatai buvo panašūs į kokį nors medicininį įtaisą, bet ne į japonišką ar mūsų laikų vibratorių. Dažniausiai tai būdavo lazdelė, prijungiama prie elektrinio generatoriaus, kuris į ją siųsdavo elektros srovę. Srovė sukeldavo vibracijas ir taip turėjo pagydyti ir masažuoti moterį. |
Progresas pokariu
Buvo ir toks laikotarpis, kada vibratorių rinkoje vyravo chaosas. Maždaug Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vibratoriai pasidarė daugumai žmonių žinoma ir prieinama prekė. Gaminami, daugiausiai iš plastiko ir primenantys dabartines kulkas (angl. bullet), jie jau buvo pakankamai mobilūs ir patogūs, lyginant su ankstesniais. Tačiau didžiausia bėda buvo ta, kad spaudoje ir žiniasklaidoje buvo galima rasti aibę dezinformacijos, o patys gamintojai skleisdavo skirtingas mintis apie tai, kam vibratoriai yra naudingi bei reikalingi.
Moterų perkamoji galia ėmė augti, o tai pastebėję gamintojai nėrėsi iš kailio, kad tik jas sudomintų. Viskas prasidėjo nuo spalvingų, modernių dizainų, gražių pakuočių, malonių prisilietimui medžiagų ir kitų, panašių dalykų. Tačiau kažkas perlenkė lazdą ir ėmė sakyti bet ką, kad vibratorius tik pavyktų parduoti.
Tam tikri vibratoriai buvo reklamuojami, kaip priemonė ne tik jausti „O“, bet ir numesti svorio. Nors toks pat principas pritaikomas ir tam tikrose fizinėse treniruotėse (kada vibruojantys impulsai stimuliuoja raumenis), tačiau svorio numesti tai tikrai nepadėjo, o reklama tik klaidino moteris.
Nepaisant to, vibratorių paklausa toliau augo ir rinka po truputėlį plėtėsi. Dizaino prasme toliau buvo galima rasti iš dviejų dalių sudarytų vibratorių, kurių mūsų laikais jau tikrai nebėra.
Stiprūs postūmiai progreso link nuo 1960-ųjų
Hipių ir lygių teisių judėjimai JAV, Bitlai, the Rolling Stones ir kiti visuomenės pokyčiai XXa. viduryje pastūmėjo Vakarų pasaulį į dar didesnę laisvę. Kol už Geležinės uždangos viskas buvo konservatyvu ir nuspėjama, Vakarų Europoje bei JAV vyko tikrų tikriausias rokenrolas.
Dar septintajame dešimtmetyje į Jungtines Valstijas iš Japonijos atplaukė korporacijos Hitachi gaminys, pavadinimu Hitachi Magic Wand arba Hitachi Magiškoji lazdelė. Toks pavadinimas skamba gana erotiškai dabartiniame kontekste, tačiau apie šio žaislo panašumą į erotinę prekę tada niekas net nebūtų pagalvojęs. Apskritai, tuo metu tokio termino kaip masažuoklis dar nebuvo, tai buvo visiškai naujas išradimas, ką tik užpatentuotas ir iš karto paleistas į prekybą. Magic Wand japonų korporacija reklamavo kaip masažuoklį pavargusiems raumenims. Jokių paslėptų kėslų ar minčių. Veikimo principas – paprastas. Vibracijos leidžia atsipalaiduoti bei masažuoja pavargusius ir skaudančius rankų, nugaros, pilvo ar kojų raumenis po sunkios dienos ar treniruotės.
Tačiau žymi JAV seksologė Betė Dodson išpopuliarino šį įtaisą kaip vibratorių ir pagalbininką masturbuojantis. Sėkmė pastarojoje srityje buvo tokia didelė, kad elektriniai raumenų masažuokliai niekad neprigijo, o visi modernūs erogeninių zonų masažuokliai atrodo kone identiškai 1968 m. gamybos Hitachi kūriniui.
Pats Hitachi Magic Wand gamybą nutraukė, nes korporacija, nepaisant to, kad uždirbo milijonus iš pardavimų, nenorėjo būti asocijuojama su sekso žaislais, todėl tokios „naštos“ nusikratė.
XXIa. - Lora Di Carlo ir visi kiti
Masažuokliai populiarūs ir mūsų laikais, tačiau pastarieji dešimtmečiai į rinką atnešė tiek dizaino ir technologinių naujovių, kad būtų galima vien XXI a. naujovėms skirti visą, atskirą straipsnį.
Tačiau nepaisant to, kad tokie prekės ženklai kaip LELO parduoda itin gausią modernių ir net kiek futuristiškai atrodančių, kokybiškų vibratorių gamą, tenka pripažinti, kad kol kas inovacijų priešakyje yra prekės ženklas Lora Di Carlo. Nors pastarojo gamintojo produkcija ir retesnė, bet technologinės pažangos, inžinerinių sprendimų, apdovanojimų bei malonumų teikimo prasme, lygių jie tikrai neturi.
Pastarąjį dešimtmetį vibratorių dizainas dėjo didelį žingsnį į priekį. Galima sakyti, kad pamatinė to priežastis yra viena ir ji – gana paprasta. Paprasčiausiai, vibratorius moterims ėmė gaminti pačios moterys. Iki tol pramoninė bei technologinė galia buvo išskirtinai vyrų rankose, o dabar, gerėjant ekonomikai vis daugiau moterų įsitraukia į šį verslą. Būtent naujų vėjų į rinką įnešusi Lora di Carlo bendrovė labai didžiuojasi tuo, kad čia dirba vien tik moterys.
Jų vibratorių dizainas gerokai skiriasi nuo to, ką įpratome matyti pastaraisiais metais. Kai kurie modeliai primena Senovės Graikijos olisbos, o kiti atrodo, kaip visai kitai paskirčiai pritaikyti žaisliukai arba kažkas iš ateities. Kaip ten bebūtų, Onda, Ose ir Baci žaislai taip įdomiai atrodo ne be priežasties. Jų viduje slypi galingos ir pažangios technologijos, kurios turi suteikti ypatingą malonumą.
Prieš žaislų gamybą ir jos metu samdomos „bandytojos“, kurios vertina prototipus bei duoda pastabas. Prie gamybos prisideda ir anatomai bei anatomės, kurie pritaiko produktą taip, kad jis tiktų kuo platesniam ratui moterų. Mikrorobotika bei pneumatika veikia taip, kad kai kurie žaislai naudoja ne tik vibracijas, bet ir oro srautą, taip simuliuodami realų aktą. Jeigu trūksta įrodymų, kodėl ši bendrovė yra verta išskirtinio dėmesio, tai turbūt pakanka pasakyti tai, kad vien dėl Lora di Carlo vibratorių, į didžiausios technologinių inovacijų šou CES programą buvo įtraukti sekso žaislai...
Daugiau informacijos: fantazijos.lt