Visada gera sugrįžti į šiltus ir jaukius namus, todėl tiek savo būstą renovuojantys, tiek jį naujai įsirengiantys žmonės daug dėmesio skiria būsto šildymo sistemai. Nors grindinis šildymas šiuo metu yra vienas iš populiariausių naujakurių pasirinkimų, dažnam kyla klausimų, kuo jis pranašesnis už kitus sprendimus – į juos atsako nekilnojamojo turto (NT) ir šildymo sistemų ekspertai.
Edita Gudauskienė, NT plėtros grupės „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė
Vienas iš itin dažnų namus įsirenginėjančių naujakurių klausimų – ar verta investuoti į grindinį šildymą, pasakoja Edita Gudauskienė, NT plėtros grupės „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė. Esminis argumentas už šį šildymo būdą – jo efektyvumas.
Skaičiuojama, kad grindinis šildymas, lyginant su patalpų šildymu radiatoriais, leidžia namus apšildyti sunaudojant 15–40 proc. mažiau energijos.
„Be to, su grindiniu šildymu namų erdvės yra šildomos tolygiai, skirtingose patalpose nesunkiai galima nustatyti skirtingą temperatūrą. Taip pat palei grindis nesusidaro oro tarpai, o tai – ypač svarbu mažus vaikus auginančioms šeimoms. Svarbi ir estetinė funkcija – grindyse sumontuota šildymo sistema yra nepastebima ir suteikia šeimininkams daugiau laisvės įsirengiant interjerą“, – sako E. Gudauskienė.
Vienas iš mitų, susijusių su grindiniu šildymu ir girdimas naujakurių nuogąstavimuose – kad didelio ploto grindinis šildymas labiau „kelia“ dulkes, todėl yra netinkamas alergijų turintiems žmonėms.
„Iš tiesų didesnė tikimybė, kad yra atvirkščiai – radiatoriais šildomoje patalpoje oras vienoje vietoje kyla, o kitoje leidžiasi. Būtent toks oro cirkuliavimas sukelia nemalonius pojūčius. Grindinis šildymas apskritai laikomas naudingesniu sveikatai – būste palaikomas normalus drėgmės lygis, todėl nesikaupia pelėsis. Dėl šių ir kitų privalumų, nusprendėme jį įrengti savo Pilaitėje kuriamoje gyvenvietėje „Vyšnios“. Kiekviename iš butų bus išvedžiojamas grindinis šildymas su buto temperatūros termostatiniu reguliatoriumi, – pasakoja E. Gudauskienė.
Mitai apie įrengimą miegamajame
Temperatūra miegamajame – dar vienas grindinio šildymo sistemomis besidominčių naujakurių nuogąstavimas, tvirtina Marius Pastarnokas, šildymo ir kitus inžinerinius sprendimus siūlančios bendrovės „Uponor“ direktorius.
„Dar vis tenka girdėti, kad grindinis šildymas netinka miegamajame, nes karšta miegoti. Šis mitas sklandė sumontavus pirmąsias grindinio šildymo sistemas, kai dar bandyta temperatūrą reguliuoti rankiniu būdu. Žinoma, šis mitas ir dabar gali būti tiesa, jei nesumontuojama temperatūros valdymo sistema, tad labai rekomenduojama tą padaryti“, – tvirtina M. Pastarnokas.
Dar vienas dažnai pasitaikantis klaidingas įsitikinimas apie grindinį šildymą – kad pataupyti galima neįrengiant jo po spintomis arba miegamojo lova, teigia M. Pastarnokas.
„Įrengti grindinio šildymo vamzdelius tose namų zonose, kurios nebus aktyviai naudojamos, pavyzdžiui, sandėliukuose, drabužinėse ar po lova, nėra efektyvu, tačiau taip sutaupoma tik labai nedidelė pinigų suma. Priimant sprendimą taupyti ilgam laikui prisirišama prie konkretaus gyvenamosios vietos išplanavimo, kuris, pasikeitus požiūriui ar šeimininkams, taip pat gali pasikeisti“, – sako M. pastarnokas.
Ar turi įtakos grindų dangai?
Kitas naujakurių dažnai užduodamas klausimas apie grindinį šildymą, anot „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovės – grindų danga. Dažnai yra nuogąstaujama, kad šildymo sistema apribos galimybes laisvai ją išsirinkti.
Nors tokiam įsitikinimui galima rasti paaiškinimų, tačiau juo vadovautis nereikėtų, pažymi grindinio šildymo įrengimo darbais projekte „Vyšnios“ besirūpinančios įmonės „Technoterma“ projektų vadovas Marius Ramanauskas.
„Kai prieš porą dešimtmečių į Lietuvą atkeliavo vakarietiškos tendencijos privačiame būste įsirengti grindinį šildymą, mažai kas susimąstė, kokį poveikį sistemos skleidžiama šiluma daro aplinkiniams paviršiams. Niekas neprisiminė paprastų fizikos dėsnių, kad šildamas medžio parketas gali trauktis ir išsikraipyti, o grindų betonas – imti trūkinėti. Iš to kilo įvairūs mitai apie grindų dangos pasirinkimų apribojimus, kuriais vadovaujamasi iki šiol“, – pasakoja jis.
Iš tiesų grindinis šildymas veikia praktiškai su visomis dangomis, tačiau reikėtų laikytis gamintojo rekomendacijų ir vengti tokių, kurios nepralaidžios šilumai. Pasak M. Ramanausko, įsirengus grindinio šildymo sistemą geriausia grindis kloti akmens masės plytelėmis, PVC danga be šildomojo sluoksnio, laminato danga ar specialiai grindiniam šildymui pritaikytu parketu.
Įrengimą patikėkite profesionalams
Nepaisant to, ar grindinio šildymo sistema savarankiškai įrenginėjama naujos statybos būste, ar renovuojant seną gyvenamosios paskirties statinį, rekomenduojama ne bandyti sistemą įsirengti patiems, o visus darbus patikėti profesionalams.
„Grindinio šildymo sistema yra viena iš sudėtingiausių, todėl vietų, kuriose galima suklysti ir padaryti itin brangiai kainuosiančias klaidas – itin daug. Pirmiausia sistema yra suprojektuojama – įvertinami pastato šiluminiai nuostoliai, parenkamas optimalus atstumas tarp vamzdžių, reikalingas diametras, sudaromas medžiagų žiniaraštis ir t. t.“, – aiškina M. Ramanauskas.
M. Pastarnokas pažymi, kad savarankiškai įsirenginėjant šią šildymo sistemą, klaidų neišvengiama ir montuojant vamzdyną bei įrengiant jo valdymo sistemą.
„Dėl to būtina pasirūpinti, kad darbai bus atliekami būtent taip, kaip nurodyta projekte. Tik tvarkingai ir profesionaliai įrengta ir kasmet atsakingai prižiūrima grindinio šildymo sistema bus ilgaamžė ir nekels šeimininkams rūpesčių“, – teigia M. Pastarnokas.