Šviesos jungiklis, kištukinis lizdas ar termostatas ilgą laiką buvo svarbūs tik dėl savo funkcijų, neteikiant per daug reikšmės jų išvaizdai ir derėjimui interjere. Dizainerių teigimu, būtina griauti mitą, kad šie prietaisai privalo būti tik balti: jų spalvą ir formą apsprendžia vieta interjere. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių šilumą užtikrinančių prietaisų šiuolaikiniuose namuose – termostatas, savo spalvomis gali ir susilieti su aplinka – virsti „nematomu“, ir pagyvinti erdvę, tapti akį traukiančiu interjero elementu.
Juodi matiniai jungikliai įkomponuoti bendroje jūsų namų erdvėje. JUNG nuotr.
Interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė-Pocienė sako, kad nors 90 proc. naujos statybos būstų yra suprojektuojama su termostatais, daugelis savininkų apie juos prisimena tik baigdami būsto įrengimą.
Skirtingų spalvų ir formų elektros instaliacijos prietaisai turi būti derinami
„Žmonės dažniausiai visam būstui iš anksto užsako vienos – baltos – spalvos elektros kištukinių lizdų ir jungiklių bei nuperka tokios pačios spalvos termostatą. O tada prašo interjero dizainerio skirtingoms erdvėms sukurti individualius, bet tarpusavyje derančius interjerus. Tačiau, pavyzdžiui aš, dažnai įvairius elektros prietaisus projektuoju ne tik ant sienų, bet ir ant baldų, todėl akivaizdu, kad, tarkime, baltas jungiklis ant tamsaus medžio atrodys tikrai nekaip. Todėl mitą apie vienspalvius baltus elektros prietaisus ant sienų būtina kuo greičiau sugriauti“, – įsitikinusi dizainerė.
Jos teigimu, kuriant vientisą erdvę tarpusavyje būtina derinti tokius funkcionalius komponentus, kaip jungikliai, kištukiniai lizdai ar termostatai. Projektuojant taip pat iš anksto reikia numatyti, kokios spalvos bus termostatas bei šalia esantys kiti elektros instaliacijos prietaisai.
„JUNG su savo spalvų ir rėmelių įvairove šią problemą padeda spręsti pakankamai efektyviai, todėl prie jungiklių spalvos priderinus termostatą jis tikrai netaps tokiu, kaip sakau, nepageidautinu „vizualiniu šašu“ ant sienos. Pavyzdžiui, jis gali susilieti su medžio faneruote ir tapti „nematomu“ arba atvirkščiai, derinant jį prie margo akmens virtuvės sienelės – tapti akcentu. Čia atsiranda atvira erdvė kūrybai“, – sako A. Stanikūnaitė-Pocienė.
Anot dizainerės, dabartinės interjero tendencijos rodo, kad spalviškai dekoruojant įvairius elektros prietaisus vėl grįžtama prie metalo atspalvių: chromo, šlifuoto metalo.
„Mano projektuose dažniausia vyrauja 2–3 spalvos. Šlifuotas metalas, chromas, juoda ir balta – tokius pagrindinius atspalvius dedu ant sienų. Atskiros spalvos yra derinamos ir pagal baldų fasadus. Kaip taisyklė, tiek dėl savo funkcinės pusės, tiek dėl dizaino, įvairių elektros instaliacijos prietaisų spalvų paletė būste svyruoja iki kelių skirtingų atspalvių“, – pasakoja pašnekovė.
Balti jungikliai funkcionaliai suderinti su interjero baldais. JUNG nuotr.
Metalinės spalvos kištukiniai lizdai derantys prie šiuolaikinių interjero sprendimų. JUNG nuotr.
Termostatas – energiją taupantis šilumos valdymo būdas
Pasak jungiklių bei protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ atstovo Artūro Kriukovo, kambarinius bendrovės termostatus ne tik paprasta spalviškai priderinti prie jungiklių ir kištukinių lizdų, bet ir patogu bei lengva valdyti.
„Mechaniniai JUNG šildymo sistemos termostatai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastai ir primena jungiklius ar apšvietimo reguliatorius, vadinamuosius dimerius. Svarbiausia, kad ne tik primena, bet ir valdomi beveik taip pat paprastai kaip jungikliai – paspaudus arba pasukus ratuką – rankenėlę. Tai labai patogu, nereikia skaityti ilgų instrukcijų ir mokytis, kaip reguliuoti šildymą“, – sako A. Kriukovas.
Jo teigimu, termostatai gali būti naudojami skirtingoms šildymo sistemoms – tiek grindinei, tiek radiatorinei ar konvektoriams. Mechaninis termostatas pagelbėja patalpų šildymo reguliavime, tačiau jis nesutaupo tiek šilumos energijos, kiek elektroninis.
„Elektroninis termostatas su liečiamu ekranu – tarsi šildymo sistemos smegenų centras, kuris stebi sistemos darbą ir efektyvumą. Tokiu termostatu ne tik galima nustatyti šildymo temperatūrą atskirose patalpose ar kambariuose, bet ir pageidaujamos temperatūros laiko intervalus. Pavyzdžiui, automatiškai sumažinti temperatūrą dienos metu, kai nieko nėra namuose arba nakties metu miegamajame. Laikmatis taip pat leidžia programuoti šildymo sistemos veikimą per dieną, savaitę, mėnesį. Termostato išorinis temperatūros jutiklis reaguoja į besikeičiančią oro temperatūrą ir atitinkamai koreguoja šilumos srautą“, – aiškina jungiklių bei protingų namų sistemų centro ekspertas.
Pasak A. Kriukovo, be šių itin praktiškų funkcijų, elektroniniais termostatais galima nustatyti ir temperatūros ribas, pavyzdžiui, biure darbo valandomis palaikyti ne aukštesnę kaip 21 laipsnių temperatūrą, o ne darbo valandomis ir laisvadieniais – 18 laipsnių temperatūrą.
„Kai kurie termostatų modeliai turi jutiklius, kurie reaguoja į staigius temperatūros pokyčius, pavyzdžiui, žiemą, kam nors atidarius langą, per 30 sekundžių šildymas sumažinamas, kol jutiklis fiksuoja temperatūros kritimą. Be to, dabartiniuose termostatuose šildymo algoritmas iš paprasto jutiklio reakcijos į aplinkos temperatūrą, pakeistas skaitmeninio valdymo (PWM) principu. Todėl signalą šildymo prietaisai gauna skaitmeniniu impulsų pločio moduliacijos būdu. Atsižvelgiant į tai, kad šildymo sistema yra inertiška, toks valdymo principas leidžia žymiai sumažinti temperatūros šuolius, o kartu padidina komfortą bei taupo šilumos energiją”, – aiškina „JUNG Vilnius“ atstovas.
