Paskelbti nacionalinio konkurso „Geras dizainas 2018“ nugalėtojai

Šiais metais konkursui buvo pateikta per 230 dalyvių paraiškų. Jos pasiskirstė dešimtyje įvairias dizaino sritis apžvelgiančių kategorijų: baldai ir šviestuvai, interjeras, interjero elementai, koncepcija, kostiumo dizainas, leidinys, mados aksesuarai, produkto ir industrinis dizainas, paslaugų ir socialinis dizainas, vizualinis identitetas.

Nuotrauka Vygaudo Juozaičio

Konkursui pateiktus darbus vertino nepriklausoma tarptautinė dizaino profesionalų komisija:

• Pete’as Kercheris – komunikacijų ir strateginio dizaino agentūros vadovas, vienas iš projekto „Design for All Europe“ steigėjų (Italija).
• Tapani Jokinenas – dizaino konsultantas, strateginio ir ekodizaino ekspertas. Tapani dalyvavo kuriant legendinį telefoną „Nokia 3310“ (Suomija).
• Victoria Dias – nepriklausoma prekės ženklų konsultantė, tyrėja, įvaizdžio analitikė, meno ir kūrybos vadovė (Argentina).
• Lorenzo Piazzi – interjero dizaineris, meno ir kūrybos vadovas, tarptautinio tinklo „Design Library“ steigėjas (Italija).

Šių metų konkurso nugalėtojai:

BALDAI IR ŠVIESTUVAI

1 vieta: modulinės sofos sistema BaBa Dizaineriai „Iskos-Berlin“ Užsakovė UAB „Jotjot“ „BaBą“ sukūrė danų dizainerių duetas „Iskos-Berlin“. „BaBos“ gamybos procese pritaikomos naujausios technologijos, pradedant formos frezavimu CNC mašina ir baigiant jos užpildymu liejamu porolonu. Dėl atidžiai parinkto porolono tankumo, lankstumo ir minkštumo ant sofos patogu sėdėti, o itin patvarios medžiagos ir kokybiškos konstrukcijos padeda išlaikyti originalią formą. Vidinis rėmas ir kojelės pagamintos iš milteliniu būdu padengto plieno. „BaBa“ aptraukta išskirtinai tampria trikotažine 3D medžiaga iš „Febrik“, o jos spalva rouge buvo specialiai sukurta šiam produktui. Lieknos, grakščios ir elegantiškos plieno kojelės suteikia kontrastą unikaliai išformuotai „BaBos“ minkštajai daliai.

2 vieta: konsolė FLEX Dizainerė Marija Puipaitė Užsakovas „IDDO Slow Living“ Plieninė konsolė arba side table „Flex“ išsiskiria gamybos būdu – lazeriu išpjautas ir sulenktas vienas metalo gabalas. Plienas dažytas milteliniu būdu. Dizainą sukūrė produkto dizainerė Marija Puipaitė. Konsolė priklauso lenktų baldų serijai: pagaminti staleliai prie lovos, lentynėlės ir kt.

3 vieta: krėsliukas NAÏVE LOW Dizaineriai „etc.etc.“ dizaino studija Užsakovė UAB „Emko“ „Naïve Low Chair“ yra jauniausias „Naïve“ šeimos narys. Kaip ir kiti šios kolekcijos baldai, „Low Chair“ lengva surinkti ir išrinkti, o visos detalės lengvai sutelpa į nedidelę plokščią pakuotę. Pagrindinis vizualinis kėdės akcentas – stambus odinis diržas, puikiai sutvirtinantis tekstilinį atlošą su mediniu korpusu. Nedidelė ir kompaktiška „Naïve Low Chair“ yra ergonomiška ir patogi sėdėti.

Papildomas komisijos prizas: kavos staliukas SUGAR CUBE Dizainerė Laura Poškutė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas Sukurti šį kavos staliuką inspiravo cukraus kubelis. Tai paprastas, žaismingas, lengvo dizaino gaminys, kurio stilius šiek tiek primena japonišką arbatos stalelį. Pasirinktas skaidrus paviršius sukuria iliuziją, kad kubeliai kybo ore. Skirtingų medienos rūšių kubeliai laisvai padėti ant paviršiaus tam, kad prireikus juos būtų galima sujungti ir gauti skirtingų dydžių plokštumas – padėkliukus. Medžiagos: klevo ir ąžuolo mediena, organinio stiklo PMMA lakštas. Technologija: medienos frezavimas, obliavimas. Karkaso surinkimas: klijavimas kaiščiais ir medienos klijais.

INTERJERO DIZAINAS

1 vieta: GLASSES ON interjeras Dizainerės: Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė („Toota“) Užsakovas „Glasses on“ Pagrindinis interjero uždavinys – sukurti dialogą tarp vidaus (parduotuvės) ir išorės (gatvės). Parduotuvės erdvę sudaro du kontrastingi tūriai – aukštas ir žemas, šiltas ir sterilus. Pirmas kliento įspūdis, įžengus į parduotuvę, – nustebti, bet neišsigąsti. Todėl aukštojoje parduotuvės dalyje dominuoja natūralaus medžio apdaila. Tolimesnė – baltoji – dalis sudaro perspektyvos, gylio įspūdį. Vidinė pasuktų gretasienių struktūra sukuria lauko ir vidaus dialogą – parduotuvės erdvė tarsi atsisuka į gatvę. Taip kiekvienai prekei suteikiama atskira, individuali vieta lentynose. Reguliuojamas šviesos intensyvumas akinių ekspozicijoje leidžia sukurti įvairią nuotaiką ir prisiderinti prie aplinkos.

2 vieta: Interjeras Gertrūdos gatvėje Dizaineriai: AKTA studija (Normundas Vilkas, Dovilė Paunksnytė) Kauno senamiestyje esančio buto erdvė vizualiai padalyta į bendrąją ir poilsio zonas. Svetainė nuo miegamųjų atskirta juodos spalvos tūriu – koridoriumi ir virtuvės baldu. Pilkame sienų ir betono grindų fone ryškų interjero charakterį kuria intensyvaus kolorito baldai ir dekoro elementai. Įspūdį sustiprina nerūdijančiojo plieno paviršiai, velveto audiniai ir juodos detalės.

3 vieta: Golfo klubas THE V GOLF CLUB

Dizaineriai: Vidmantas Kančiauskas, Natalija Baran, Taura Šerkšnaitė, Vilius Bružas
Užsakovas „Vilnius Grand Resort“, UAB „Villon“

Prieš rekonstrukciją golfo klubo pastatas buvo tradicinės lietuviškos medinės architektūros. Užsakovo pageidavimu statinys turėjo būti rekonstruotas į visavertį golfo klubo pastatą su naujomis registratūros, parduotuvės, persirengimo patalpų, restorano ir pagalbinėmis patalpomis. Papildant pastatą naujomis funkcijomis, pagrindinis siekis buvo atrasti ryšį ir harmoniją su jį supančia aplinka. Golfo klubo pastatas po rekonstrukcijos tapo daugiafunkciu golfo aikštyno akcentu. Pastato tūrį apriboja dvi horizontalės – išryškinta terasa ir plokščias stogas. Šie du elementai pabrėžia griežtą horizontalų statinio charakterį, kontrastuojantį su supančia aplinka.

Pagrindinis dėmesys nukreiptas į didžiulius vitrininius langus, pro kuriuos matyti banguotos kalvos, natūralūs ežerai. Gamta tampa interjero dalimi. Plano paprastumas leidžia suformuoti erdves be koridorių. Vidus atviras, be aiškių vizualinių ribų. Į zonas suskirstyti leidžia ne sienos, o interjero elementai. Taip perstatant baldus pastate galima keisti zonų funkcijas. Fasadų ir interjero apdailai panaudotų medžiagų tikslas – išryškinti pastato formos paprastumą. Betonas, kietmedžio dailylentės, stiklas, skelto granito trinkelės siejasi su natūraliai šiurkščia medžiagų estetika. Lauko granito trinkelių grindinys patenka į pastato vidų, fasadų išorės ir vidaus sienos turi tų pačių motyvų. Neapdirbta betoninė lauko sienos faktūra atsikartoja interjere ant grindų. Taip naikinama riba tarp vidaus ir išorės.

INTERJERO ELEMENTAI

1 vieta: Kabykla FRAME Dizaineris Mattias Stenbergas Užsakovė UAB „Jotjot“ Konstrukcija skirta ne tik drabužiams kabinti, bet ir smulkiems daiktams bei skėčiams laikyti. Tam sukurtas natūralaus akmens ar ąžuolinis dubuo, kuris gali surinkti nuo sulytų skėčių varvantį vandenį, o, pastatytas aukščiau, būti naudojamas kaip indas smulkiems elementams laikyti. Medžiagos: plienas, natūralus akmuo arba ąžuolas. Rėmo gamyba susideda iš metalo lazerinio pjovimo, suvirinimo ir miltelinio dažymo. Dubuo pagamintas naudojant CNC frezavimo stakles.

2 vieta: Daugiafunkcis interjero elementas ARCHMODULIS

Dizaineriai: Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, Nauris Kalinauskas
Gamintoja Interjero projektų studija
Užsakovas „Citus Construction“

Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu buvo sukurtas baldinis architektūrinis modulis su visomis kasdieniame gyvenime reikalingomis funkcijomis. Du identiški moduliai sumontuoti rekonstruotose buvusio Kauno karinio telegrafo pastato patalpose. Pirmasis modulis pritaikytas gyvenamajai erdvei: jo centre – vonios kambarys su WC, praustuvu ir dušo kabina. Aplink vonios zoną suprojektuoti visi reikalingi korpusiniai baldai: skalbinių, drabužių, karšto vandens ruošimo ir prieškambario spintos. Taip pat įrengti laiptai-lentyna, bei virtuvė. Laiptais patenkama į antresolę – miegamąjį.

Antrasis modulis pritaikytas darbui – čia antresolėje įrengta pokalbių ir poilsio zona. Moduliai pagaminti iš baldinių medžiagų – vonios tūris sukonstruotas iš aukšto slėgio laminatu dengtos faneros, fasadai – MDF plokštė, tapetuota istoriniais ir geometriniais tapetais. Moduliai stovi savarankiškai, nepritvirtinti prie paveldosauginių sienų, visos komunikacijos išvedžiotos tarp modulio ir autentiškų grindų. „Archmodulis“ patalpoje sumontuojamas ir visiškai prijungiamas prie komunikacijų per 2–3 dienas, taip pat nesunkiai gali būti ir demontuotas.

3 vieta: Kilimas PSYCHOANALYSIS Dizaineriai „OKIIKO studio“ Užsakovė UAB „Jotjot“ Unikalus, neįprastas, išraiškingas, pagamintas iš vilnos. Viskas viename „Psychoanalysis“ kilime. Kilimas pagamintas iš 100 proc. vilnos, jį galima kloti ant grindų ar kabinti ant sienos kaip dekoraciją.

KONCEPCIJA

1 vieta: Cukraus kiekio kraujyje matuoklio dizaino koncepcija GLUCOCARER

Dizainerė Kristina Zakaraitė
Užsakovai: Vilniaus dailės akademija, UAB „Rivosana“

Cukraus kiekio kraujyje matuoklis „GlucoCarer“ išsiskiria iš kitų diabeto priežiūrai skirtų prietaisų neinvaziniu matavimo būdu. Taip eliminuojamas fiziškai nemalonus ir neigiamų padarinių sukeliantis pirštų badymo procesas. Nuolatinis prietaiso dėvėjimas iš anksto apsaugo ligonį nuo hiper- arba hipoglikemijos, perspėdamas apie organizme vykstančius gliukozės pokyčius. Matavimo metodų (bioimpedansas, NIR ir temperatūrinis) ypatybės padiktavo, kad ausis yra tinkamiausia tiksliems rezultatams gauti. Sprendžiant skaudžią stigmatizavimo problemą, kurią tenka patirti ligoniui, matuoklio dizainas kurtas nenaudojant įprastinių medicininio prietaiso bruožų: skaidrių tekstūrų, kūno spalvos. „GlucoCarer“ dizaino koncepcija vizualiai asimiliuojama su priimtinais ir populiariais ausų aksesuarais,tokiais kaip papuošalai, ausinės, laisvų rankų įranga. Novatoriškas išradimas savo išvaizda patraukia smalsuolio akį ir kartu skatina anksčiau, nei išsivysto liga, susimąstyti apie savo gliukozės lygį kraujyje.

2 vieta: Apsaugos sistema miestams HERO

Dizainerė Elena Lašaitė
Vilniaus dailės akademija

Pastaruosius kelerius metus dizainerė keliaudama po didžiausius Europos miestus juto įtampą ir baimę. Po įvykusių išpuolių, kai transporto priemonė naudojama kaip ginklas, svarbiose miestų vietose sustiprėjo apsauga, atsirado metalinių, betoninių blokų. Kai kurios apsaugos priemonės itin neergonomiškos, trukdo praeiti žmonėms, o, kilus panikai, pabėgti. Dizainerė kelia klausimą, ar žmonės, matydami agresyvias, galią rodančias priemones, jausis saugesni. Šis klausimas aktualus daugeliui miestų. Problemą siekiama spręsti atsižvelgiant į miesto gyvenimą, infrastruktūrą. „Hero“ – tai apsauga nuo mirtį sėjančių transporto priemonių. Daugiausia dėmesio skirta formai ir estetikai. Į formą lengvai įsilieja papildomos funkcijos, kurias sujungia miesto infrastruktūra. Galuose galima įstatyti dviračius. Centre yra vietos augalams. Įtaisius papildomą detalę, atsiranda šiukšliadėžė su dviem skyriais, kurie gali būti pritaikyti šiukšlėms rūšiuoti. Taip pat yra speciali vieta reklamos stendui. Formą išryškina LED apšvietimas. „Hero“ gali tapti ir miesto herojumi. Visi turime įsimintinų vietų: „Hanerį“, paminklą, „Žalgirio“ stadioną. Kiekviename mieste yra tokių taškų. Grafinėmis priemonėmis ant „Hero“ galima pavaizduoti svarbius personažus, kurių žvilgsnis mus saugotų. Tai taptų miesto dalimi, susitikimų ar diskusijų vieta.

3 vieta: Daugiafunkcis šviestuvas SOITTI

Dizaineris Danilas Ščepanovas
Vilniaus dailės akademija

Šviesos ir garso galia išskirtinė. Vaikus į pamokas sukviesdavo varpelio skambesys, o miesto varpinės garsas pranešdavo tikslų laiką. Varpo forma skirta išgauti garsui, kuris skirtingose kultūrose bei regionuose neša kvietimo ar dėmesio atkreipimo žinutes. Analogišką galią turi ir šviesa. Tamsiuoju paros metu žmonėms jaukiau būti šviesoje. „Soitti“ sujungia šviesą ir garsą. Kolonėlės siluetas pasirinktas neatsitiktinai, forma perteikia pagrindinę funkciją – sukviesti žmones. Tai būtų namų širdis, kuri suburia šeimos narius ir draugus. „Soitti“ yra belaidžio ryšio kolonėlė ir šviestuvas. Sukurtas produktas pakeičia skirtingus prietaisus, nes jungia kelias funkcijas – tai šviesos ir garso sklaida. Kolonėlė kabinama virš stalo, todėl įrenginys leidžia neužgriozdinti aplinkos, nes svarbiausia yra atvira erdvė, palikta susiburti ir bendrauti. Nereikia atskirai įjungti garso sistemos ar šviesos šaltinio, su „Soitti“ – tai paprasta. Kad būtų jaukiau, galima įjungti šiltą spektro apšvietimą.

KOSTIUMO DIZAINAS

1 vieta: EDUKACINIAI RŪBAI VAIKAMS

Dizainerė Agnė Beinaravičiūtė
Užsakovas „agadab“

„Princesės“ suknelė – kiekvienos mergaitės svajonė. Šios suknelės sukurtos šiuolaikiškai ir išskirtinei mergaitei. Drabužio idėja – netradiciškai ir kūrybingai mokyti vaikus meno, kultūros istorijos ir tradicijų, ugdyti skonį ir lavinti fantaziją. Pasirinktas paprastas, vaikams patogus modelis, atsisakyta nereikalingų detalių. Viduramžių manuskriptų ir tekstilės fragmentai suteikia suknelei kasdieniškos elegancijos.

„Lietuvaitės“ suknelė – edukacinio kostiumo tęsinys, sukurtas koliažo principu, remiantis lietuvių liaudies audinių ir tautinio kostiumo motyvais. Tautinis kostiumas yra proginis ir šventinis drabužis, o ši suknelė gali būti dėvima kasdien. Dėl paprastos formos ją patogu dėvėti. Skaitmeninė spauda leidžia maksimaliai perteikti tautinės tematikos detales. Pasirinktas lino audinys yra praktiškas, ekologiškas ir neatsiejamas nuo lietuvių liaudies kultūros.

2 vieta: Moduliuojamas paltas UPCYCLED BY SPARROW V

Dizainerės: Lina Žvirblytė ir Vida Strasevičiūtė

Daugiafunkcis, daugiasezonis unisex paltas, kurio esminė ypatybė – modulumas. Vėjui ir drėgmei atsparus lietpaltis gali būti dubliuojamas su kailio ar vilnos paltu iš antrinių žaliavų. Kiekvieną modulį galima dėvėti atskirai. Lietpaltis – drėgmę atstumiančio striukinio audinio paltas su dvigubu užtrauktuku, papildomu magnetų užsegimu ir sandariomis, patogiomis kišenėmis. Kailinis paltas siuvamas iš avikailių atraižų. Dėliojant kailių gabaliukus kuriami vienetiniai, unikalūs rankų darbo kailiniai su pamušalu, gobtuvu ir užtrauktuku. Juos siuva profesionalūs kailininkai. Įsegus į lietpaltį, kailinė šio modulio pusė tampa itin šiltu pamušalu. Vilnos paltas siuvamas iš Lietuvos pramonės įmonėse likusių audinių ir odos likučių. Paltų siluetas – unifikuotas, tačiau medžiagos, faktūros ir raštai nuolat keičiasi. Drabužio modulumas vartotojui suteikia galimybę ne tik modeliuoti gaminį pagal savo poreikius ir skonį, bet ir prisitaikyti prie sezoninių orų kaitos.

MADOS AKSESUARAI

1 vieta: Juvelyrinių objektų kolekcija TAPATYBĖ Dizainerė Zanė Skersienė Vilniaus dailės akademija Vis stiprėjant visuomenės poreikiui atsakyti į klausimą „kas aš?“, Zanė Skersienė juvelyrinių objektų kolekcijoje ieško atsakymo tarp tradicinių tapatybės vertybių, kurios bendros visoms tautoms, kultūroms, religijoms ir laikams. Kolekcija primenama, kad esame dalis istorijos, kuri apibrėžia mūsų praeitį, formuoja, kas esame šiandien ir kuo norime tapti. Darbuose nagrinėtos keturios tapatybės: nacionalinė, religinė, lytinė ir seksualinė. Kaip pagrindinė medžiaga naudotas marmuras su akmens lūžio vietomis ir sidabrinėmis detalėmis, kuriose atspaustos skulptūrų faktūros ir formos. Prie kūno priglundančios akmens vietos sumodeliuotos atsižvelgiant į žmogaus anatomiją tam, kad kaklo papuošalai būtų ne tik estetiškai patrauklūs, bet ir ergonomiški. Juvelyriniai objektai „Tapatybė“ padaryti jaučiant atsakomybę aplinkai ir žmonėms – skatinamas gamtos išteklių saugojimas. Kolekcijoje naudojamos tik natūralios medžiagos: sidabras, veltos vilnos audiniai ir virvutės (iš vilnos veltinio fabriko likučių), marmuras (akmens apdirbimo dirbtuvių atliekos).

2 vieta: Juvelyrika JAUSMAI Dizaineriai: Dalius Ilginis, Rasa Ilginė Dizaineriai nuolat domisi šiuolaikiniu dizainu ir architektūra. Pagrindinis kūrybos braižas –kontrastuojančios formos. Ypatingas dėmesys skiriamas kokybei ir išskirtinumui, kiekvienas kūrinys – vienetinis. Dizaineriams juvelyrika – tai miniatiūrinė meno forma. Kuriamų darbų šiuolaikiškumą atskleidžia medžiagų kontrastas. Pagrindinis kolekcijos akcentas – Baltijos gintaro kaip lietuviško simbolio naudojimas. Jį norima atskleisti netradicine forma, pabrėžiant natūralų akmens grožį.

3 vieta: Papuošalai T H E C O N C R E T E C I T Y | K A U N A S |

Dizainerė Gerda Liudvinavičiūtė
Architektė Ligita Ažukaitė Lileikė
Užsakovas „Celsius 273“

Ši papuošalų kolekcija kviečia naujai pažvelgti į Kauno architektūrą ir atrasti sąlytį su savimi, apčiuopti miesto impulsus, pajusti erdvės ir žmogaus sintezę detalėse. Kolekcija skirta Kauno miesto tarpukario modernizmo architektūrai. Pasirinkti septyni ryškiausi modernizmo architektūros statiniai ir jiems sukurtos septynios skirtingos juvelyrinės cemento detalės, atspindinčios svarbiausius tų pastatų akcentus (pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio muziejaus fasadas, Pelėdų kalno garsiosios pelėdos ir modernus kalno atspindys ir kt.). Sukurta auskarų ir vyriškų sąsagų kolekcija, taip pat architektūriška sidabro konstrukcija: atsegus apatinę dalį, galima keisti detales, kurti savitą miestą, įprasminti svarbiausius žmogaus patyrimus mieste.

Ši kolekcija – skirtingų vizualinio meno krypčių sintezė, skatinanti pažvelgti į istoriją iš naujo, susimąstyti, kas modernizmas buvo tada ir yra dabar. Norima atkreipti dėmesį į vartotojiškumą, pakviesti žmones pamilti miestą ir tai, kas matyta, dėliojant naujus akcentus.

LEIDINYS

1 vieta: Knyga PROUD OF LITHUANIA. A FAIRY TALE BY SWEET ROOT Dizainerė Miglė Rudaitytė („Boy Creative Studio“) Fotografė „Šarūnė Zurba Photography“ Užsakovas restoranas „Sweet Root“ „Proud of Lithuania: A Fairy Tale by Sweet Root“ – tai pasaka apie tikrąją lietuviškų emocijų kupinos ir natūralaus gamtos ritmo įkvėptos vakarienės reikšmę. Tai noras prisiminti ir iš naujo atrasti unikalų mūsų šalies sezoniškumą ir su juo besikeičiančius ingredientus mūsų lėkštėse. Tai žingsnis atgal į praeitį ir ateitį tuo pat metu. Žingsnis tolyn nuo globalių vilionių į laukines pievas, miškus ir sodus. Tai iš naujo atrastos mūsų šaknys ne tik filosofiškai, bet ir fiziškai. Šios istorijos tikslas – ne tapti praktiniu gidu virtuvėje (nors knygoje rasite ir receptų sąrašą), bet paprasčiausiai grąžinti pasididžiavimą tuo, kas esame ir kur gyvename.

2 vieta: Žurnalas apie lietuvišką grafinį dizainą SKŪL Dizaineris Jogaila Jurgelis Vilniaus dizaino kolegija Iki šiol Lietuvoje šalies grafinio dizaino progresas ir identiteto raida nebuvo dokumentuojami – būtent tam šis leidinys ir yra skirtas. Žurnale susijungia trys laiko plotmės: praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekviena jų skirta to laikotarpio grafinio dizaino aktualijoms ir problemoms, taip pat pažinčiai su kūrėjais. Pirmoje dalyje pasakojama apie lietuviško grafinio dizaino pradžią – istorija apie dailininkus-konstruktorius, kai toks terminas kaip „grafikos dizaineris“ Lietuvoje dar neegzistavo. Tuomečiai įkvėpimai, kūrybinės krizės ir darbo progresas susipina praeityje. Dabartyje apžvelgiami šiuolaikiniai pasiekimai grafinio dizaino lauke: pristatomos gražiausios metų knygos, „Gero dizaino“ apdovanojimai ir kt. Taip pat, žinoma, mezgasi pokalbiai su šiandienos kūrėjais apie tai, kokie jie buvo ir kas yra dabar. Ateitis visada pagrįsta spėjimais, tad ir paskutiniame žurnalo skyriuje diskutuojama apie lietuviško grafinio dizaino scenarijų ateityje. Ko laukti?

3 vieta: Dvylikos mėnesių tvarkaraštis Dizaineris Zigmas Vagonis („&andstudio“) Kalendoriaus kaip dovanos klišiškumas padiktavo kitokį požiūrį į laiko planavimą. Spalvinis žymėjimas nurodo savaites, tačiau spalvų perėjimas tęstinis, negriežtas. Kaip ir laikas, kurio apibrėžtumą susikūrėme patys. Atspausdintas ant fine art kategorijai priklausančio natūralaus popieriaus, naudojant archyvinius reikalavimus atitinkančią giclée spaudą, atkuriančią plačias spalvų erdves.

PRODUKTO IR INDUSTRINIS DIZAINAS

1 vieta: Elektrinė dviračio pavara RUBBEE X Dizainerė Gintarė Černiauskaitė Užsakovė UAB „Rubbee“ „Rubbee X“ kiekvieną dviratį pavers elektriniu. Ji turi baterijas, elektroniką ir motorą, besiliečiantį prie galinės dviračio padangos. Komplekte taip pat yra belaidis kadencijos jutiklis, sekantis pedalų sukimo ritmą ir automatiškai pritaikantis elektros pavaros sukimą. „Rubbee X“ patentuota greitai paleidžiama sagtis suteikia galimybę elektrinę pavarą prijungti ir nuimti viena ranka vos per sekundę. Modulinio tipo baterijų sistema leidžia vartotojui pasirinkti norimą važiavimo tipą – nuo ekonomiško iki galingo, o mobilioji programėlė padeda nepasimesti mieste ir sekti prietaiso rodmenis.

2 vieta: Koštuvas-pjaustymo lentelė SMÅK Dizainerė Barbora Adamonytė-Keidūnė Koštuvas ir pjaustymo lentelė viename SMÅK – tai vietą ir laiką taupantis minimalių formų objektas, skirtas kasdieniam maisto ruošimui palengvinti. SMÅK susukus ir užkabinus už auselės, gaunama kūginė forma, į kurią sudėjus lengva nuplauti daržoves, o SMÅK išsukus gaunamas lygus pjaustymo paviršius. Koštuvas-pjaustymo lentelė iškirsta iš polipropileno plastiko, tinkamo sąlyčiui su maistu. Dėl formos šį plokščią objektą patogu laikyti, o, pakabinus jį per viduryje esančias skylutes, SMÅK galima paversti grafiniu interjero elementu ant virtuvės sienos.

3 vieta: Lazerinio mikroapdirbimo įrenginys MASTER 1 Dizainerė Aistė Bankauskaitė Užsakovės: Vilniaus dailės akademija, UAB „Elas“ Funkcionalus ir patrauklus lazerinio mikroapdirbimo įrenginio korpusas suprojektuotas siekiant patraukti pirkėjų dėmesį. Jis sukurtas atsižvelgiant į vidinę komponuotę: turi pakeliamąjį pagrindinį gaubtą, šonines ir galines dureles. Valdymo pultas pritvirtintas prie apatinės dalies rėmo, tad atidarant gaubtą jis lieka savo vietoje. Įrenginys sukurtas naudojant įmonės logotipo spalvinę gamą. Formos inspiracija kilo iš lazerio spindulių: linija ir tašku imitavus spindulius ir sukirtus juos įvairiomis kryptimis, išgautos naujos formos.

PASLAUGŲ IR SOCIALINIS DIZAINAS

1 vieta: P1N K0DAS Agentūra „Adell Taivas Ogilvy“ Kūrybos vadovai: Dominykas Žilėnas, Tomas Karpavičius Meno vadovai: Mykolas Budraitis, Marius Poškus Dizaineris Simas Petrauskas Užsakovas SEB bankas Norėdami parodyti, kad PIN kodą į lengviau įsimenamą galima pasikeisti bet kuriame SEB bankomate, sukūrėme specialų laišką su svirtele. Iš pradžių yra matomas tekstas „Changing your PIN code is easier than you think“. Patraukus svirtelę, kai kurios teksto raidės virsta skaičiais ir tampa „Ch4ng1ng y0ur PIN c0de 1s ea51er th4n y0u th1nk“.

2 vieta: Lietuvos paviljonas Leipcigo knygų mugėje

Dizaineriai: „IMPLMNT architects“ (Aurimas Syrusas, Martynas Brimas, Vilius Dringelis)
Užsakovas Lietuvos kultūros institutas

Lietuva buvo pakviesta 2017 m. garbės viešnios teisėmis prisistatyti Leipcigo knygų mugėje. Prisistatymą Leipcige sudaro du stendai – literatūrinis ir kūrybinis. Pagrindinė idėja – vektorius (matematinis dydis, apibūdinamas reikšme ir kryptimi erdvėje. Grafiškai vektoriai vaizduojami tiesių atkarpomis su rodyklėmis). Lietuvos prisistatymo Leipcige pagrindinė

mintis ir šūkis – „Pasakojimas tęsiasi“, todėl vektoriaus interpretacija taikliai sutinka su bendra šalies prisistatymo idėja. Stendų struktūra sudėliota taip, kad būtų aiškiai suvokiama pagrindinė mintis – krypties, dinamikos motyvas – vektorius. Erdvės, lankytojų judėjimo kryptys organizuojamos taip, kad nebūtų lygiagrečios ar statmenos aplinkai, taip sukuriama netikėta vizualinė ir jausminė perspektyva.

Dėl ypatingo stendų apšvietimo susidaro šviesos gradientas: nuo visiškai balto viršuje iki lengvai pilko, sutampančio su grindų danga (gradientas (lot. gradiens (kilm. gradientis) – žingsniuojantis, einantis), apačioje; matematiškai – tai vektorius, simbolizuojantis procesą, perspektyvą, veiksmą. Tai atliepia paties pristatymo koncepciją (perspektyvos, veržlumo metafora) ir kartu nejučia primena vaizdą, kai, atvertus knygą, tarp jos puslapių susidaro paslaptinga giluma, ilgėjantis šešėlis.

Svarbu, kad visą tolygiai ryškėjančio stendo struktūrą iš tikrųjų sudaro maži elementai – knygų klasteriai. Jie, kaip sumanyta, čia veikia lyg mažieji pasakojimai ir kiekvienas savarankiškai, bet ir visi kartu sudaro amžiaus retrospektyvą. Kol klasteriai uždaryti, susidaro gidas, vedantis lankytoją per laiką, temas, žanrus, autorius. Jis sustoja ten, kur jam tikrai įdomu, paskaitęs knygos anotaciją, pavadinimą, autorių, atveria lentynėlę ir pasiima knygą. Tą akimirką natūraliai gimsta ne tiesmukas, o išgyventas santykis tarp skaitytojo ir knygos, susiklosto intriga. Šie besidarinėjantys klasteriai sukuria stendų interaktyvumą, dinamiką, vilioja apsilankyti. Kol lentynelės uždarytos, išorinėje stendo sienoje susiprojektuoja žodžiai Fortsetzung folgt... („Pasakojimas tęsiasi“).

Literatūrinis stendas užima 140 kv. m ir yra padalytas į kelias funkcines zonas: ekspozicinę, lankytojų, susitikimų ir personalo (sandėliavimo). Lankytojų ir susitikimų zonos daugiafunkcės, mobilios, tinkančios daugeliui veiklų. Susitikimų zona suprojektuota antresolėje, todėl atskirta nuo didžiojo žmonių srauto. Po antresole suprojektuota 25 kv. m patalpa personalui. Labai svarbus stendo elementas – amfiteatras: jame įrengta ne tik skaitymo, bet ir klausymo zona, per čia įtaisytas ausines galima girdėti vokiškai įgarsintą lietuvišką literatūrą.

3 vieta: BOOTLEG BRANDING

Dizaineris: Martynas Kazimierėnas

Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje gaminama naminė samanė. Dalis jos – itin kokybiška: tokia verdama nedideliais kiekiais tik artimiems ir pažįstamiems žmonėms. Tačiau įstatymais prekyba šiuo produktu yra uždrausta ir gamintojams nuolat į nugarą kvėpuoja pareigūnai.

Žmogus, nusipirkęs tėviškės ruginukės, jaučiasi kaip nusikaltėlis. Nuo 2018-ųjų pradžios iš žurnalų plėšoma alkoholio reklama, kova su gėrimais priėjo prie absurdo ribos. Čia į pagalbą kokybiškos samanės, tikro lietuviško paveldo, gamintojams ateina unifikuotas taros ženklinimas. Ant stiklinės talpos nurodomas tik kiekis: 0,7, 0,5 ar 0,2 litro. Daugiau ničnieko.

Toks žymėjimas išsprendžia net keletą problemų: gėrimas nebepilstomas į neaiškias taras, stiklainius ar plastikinius indus, diskredituojančius aukštą produkto kokybę ir gadinančius vartojimo patirtį. Taip pat gamintojas lieka neidentifikuotas persekiotojų – ant etiketės nėra nei adreso, nei pavadinimo. Kartu šis lakoniškumas veikia ir kaip protestas prieš perteklinį valstybės aparato kišimąsi į privatų žmonių gyvenimą. Na, o vartotojai lengvai atpažins produktą iš šnekamosios kalbos: nol penkis ar nol septynis.

VIZUALINIS IDENTITETAS

1 vieta: Grafinis stilius Lietuvos nacionalinio dramos teatro 77-ajam sezonui TRAIN YOUR SOUL Agentūra „Adell Taivas Ogilvy“ Kūrybos vadovai: Dominykas Žilėnas, Tomas Karpavičius Meno vadovai: Indrė Namikaitė, Marius Poškus Dizaineriai: Daniele Gulla, Shaltmira Užsakovas Lietuvos nacionalinis dramos teatras Naujuoju Lietuvos nacionalinio dramos teatro 77-ojo sezono grafiniu stiliumi siekiama parodyti, kad reikia treniruoti ne tik kūną, bet ir sielą. Kiekvienam iš spektaklių sukurta po atskirą įsivaizduojamą sielos organą, kurį reikėtų treniruoti.

2 vieta: Vizualinis identitetas 2018 m. Londono knygų mugės jungtiniam Baltijos stendui

Dizaineris Oleksandr Rogovets („DADADA studio“)
Fotografė Severina Venckutė
Užsakovai: „Latvian Literature“ ir Lietuvos kultūros institutas

Sukurtas simbolis atspindi visas tris Baltijos šalių kalbas. Tai unikali diakritinių simbolių kombinacija, nutūpusi ant pirmosios abėcėlės raidės. Būtent tai sukuria vizualinį identitetą trims Baltijos šalims, kurios 2018 m. Londono knygų mugėje dalyvavo specialioje „Market Focus“ programoje. Pirmoji abėcėlės raidė tarsi pradeda pokalbį, užmezga dialogą. Ji keliauja su mumis ir kai, kalbant anglų kalba, prireikia nežymimojo artikelio, specialusis simbolis tampa ir neapibrėžtų daiktų, žodžių dalimi. Anglų kalboje, pavyzdžiui, a book, a letter, a conversation (lietuviškai: knyga, laiškas, pokalbis). Logotipo tikslas – ne tik perteikti bendravimo svarbą per raides, bet ir vizualiai susieti visas tris Baltijos valstybes, išryškinti bendrą „Market Focus“ stendą. Logotipas pristatytas jungtiniame Baltijos šalių stende, taip pat matomas įvairioje dalijamojoje ir kitoje reklaminėje medžiagoje, ant suvenyrų ir jungtiniame stende pačioje Londono knygų mugėje 2018 m. balandį.

3 vieta: MANIFESTO vizualinis identitetas Dizaineris Domas Mikšys („&andstudio“) „The Utopia of the Manifesto“ – tai projektas, kuriame nagrinėjama kūrybiškumo, komercijos ir originalumo problematika. Šis projektas kilo iš reakcijos į mus supantį pasaulį, noro analizuoti esamą situaciją, pamiršti akademizmą ir tobulą grožį. Manifestas suformavo daugiau kaip dvidešimties kūrybos taisyklių rinkinį, kuris iliustruojamas vizualiu teiginiu. Pagrindiniu projekto vizualiniu aspektu tapo daiktinės ikonos. Kiekviena ikona turi savo taisyklę. Skirtingi ženklai, tipografiniai elementai, spalvų dėmės ir simboliai jungiami į bendras vizualines skulptūras. Šis projektas tapo dizainerio asmeninio identiteto eksperimentu, paieškomis, atradimais ir proceso džiaugsmu, atvedusiu prie netikėto rezultato.

3 vieta: Lietuviškos ruginės duonos pakuotės dizainas

Dizaineriai: Gintarė Marcinkevičienė, Remigijus Matukaitis, Edvardas Kavarskas, Irmantas Savulionis („Étiquette“)
Užsakovė UAB „Vilniaus duona“

Didieji duonos gamintojai Lietuvoje beveik neprekiauja duonos kepalais, o šalyje daugėja turistų ir periodiškai grįžtančių emigravusių šalies gyventojų, todėl nuspręsta išnaudoti atsiveriančią nišą. „Vilniaus duona“ – seniausia kepykla Lietuvoje, išlaikiusi duonos kepimo tradicijas. Šis produktas – tai duoklė lietuviškoms duonos tradicijoms ir galimybė užtvirtinti savo, kaip profesionalaus duonos kepėjo, įvaizdį. Proginiam produktui reikėjo išskirtinės pakuotės, kuri aiškiai komunikuotų lietuviškumą ir šimtametes ruginės duonos kepimo tradicijas. Į šventiškas, įvairioms progoms skirtas pakuotes sudėtą duoną norisi dovanoti ar parvežti lauktuvių, įsigijus oro uoste. Pasinėrę į daugybę ritualų turinčias duonos kepimo tradicijas, atsakymą dizaineriai rado savaime. Kol duona atsiduria ant mūsų stalo, ji nukeliauja ilgą kelią, apdainuotą lietuvių tautosakoje. Todėl duonos kelias tapo pagrindine inspiracija. Šiame kelyje, interpretuodami lietuviškiems medžio raižiniams būdingą stilistiką, autoriai pasakoja apie ryto aušrą ir laukus, dvelkiančius gaiva. Apie miglą ir rugius, šnabždančius duonos vardą. Tai sakrali ir autentiška lietuviškos duonos istorija. Norint pabrėžti duonos temos sakralumą, buvo pasirinktas tamsiai rudas pakuotės fonas, kurį asociatyviai galima sieti su žeme, o duonos kelias nulietas auksu, kuris suteikia kilmingumo. Tamsių tonų ir aukso spalvos derinys Lietuvos vartotojų vertinamas ir atpažįstamas kaip ypač puošnus.

Konkurso rengėjas: „Lietuvos dizaino forumas“

Žurnalas: „Centras“