|
Interjero autoriai Mindaugas Leliūga ir Simonas Talandzevičius – UAB „Architektas LT“ komanda.
Name nėra rūsio. Architektai paskaičiavo, kad neįrenginėdami rūsio patalpų sutaupytas lėšas galės panaudoti ilgamžiškoms fasado apdailos medžiagoms. |
|
Kovo pabaigoje paaiškėjo geriausių 2012 m. Lietuvoje sukurtų interjerų autoriai. „Metų interjero / Auksinės paletės“ konkurse prizą už geriausią privatų interjerą pelnė UAB „Architektas LT“ komanda – Mindaugas Leliūga ir Simonas Talandzevičius. Pirmieji žingsniai Geriausias 2012 m. interjeras buvo dviejų architektų sėkmingo komandinio darbo rezultatas. Abu architektai mokėsi Kauno dailės gimnazijoje, vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Jau nuo antro studijų kurso juos sieja bendri kūrybiniai projektai ir darbai. Nors baigus studijas vaikinų keliai buvo išsiskyrę – M. Leliūga dirbo vienoje Čikagos architektų kompanijoje, vėliau Niujorke kūrė ekspozicijų stendus ir interjerus garsioms televizijų kompanijoms, muziejams bei parduotuvėms, o S. Talandzevičius tuo metu dirbo architektūros studijoje Lietuvoje ir projektavo gyvenamuosius daugiabučius namus, jų bendradarbiavimas nenutrūko. Įgyta patirtis 2007 m. architektams padėjo laimėti „MG valdos“ konkursą projektuoti daugiafunkcį pastatą „North Star“ Vilniuje (Šiaurės miestelyje). Architektai puikiai mena šį sudėtingą objektą, kurio projektavimo tempas buvo didžiulis – techniniam projektui skirta 12 mėnesių ir per tiek pat laiko pastatas buvo pastatytas. Profesionaliai atliktas architektų darbas neliko nepastebėtas. Objektas atkreipė tarptautinės architektų bendruomenės dėmesį ir sulaukė daug pozityvių vertinimų. Daug metų pažįstami architektai pastebi, kad jiems geriau kurti komandoje. „Nors mūsų nuomonės dažnai ir nesutampa, o dėl sprendinių gana aršiai diskutuojame, ginčyjantis visuomet gimsta geriausi sprendimai“, – pasakoja M. Leliūga ir priduria, kad, sudėjus dviejų skirtingų žmonių požiūrius, galima pasiekti puikių rezultatų. Dirbdami drauge architektai dirbtinai užduotimis nesidalija. Kiekvienas jų specializuojasi srityse, kuriose yra stipriausi, todėl ir darbų pasiskirstymas vyksta labai natūraliai ir bendradarbiavimas užpildo visas spragas. Architektai pastebi, kad komandinis kūrybinis darbas – tai kaip gija: vienas pradeda, kitas pagauna ir tęsia. Taip „supinamas“ visoms suinteresuotoms pusėms priimtiniausias rezultatas. Nors M. Leliūgos ir S. Talandzevičiaus specializacija – statinių architektūra, interjero konkurso rezultatai parodė, kad ne ką prasčiau jiems sekasi kurti interjerus. Architektų teigimu, gera architektūra ar interjeras gimsta tuomet, jeigu pavyksta atrasti dialogą su užsakovu. Jei pavyksta įgyti abipusį pasitikėjimą, supratimą ir užsakovas pageidauja, kad M. Leliūga ir S. Talandzevičius pabaigtų projektą iki detalių, jie taip ir padaro. Galima sakyti, kad šiems architektams tam tikra prasme pasisekė, nes į juos dažniausiai kreipiasi atviri, nuoširdūs, tačiau reiklūs užsakovai. Jų užsakovams rūpi statinio architektūra, kokybė, sprendinių ilgaamžiškumas. Kaip pasakoja M. Leliūga, užsakovai architektų skelbimuose neieško, o kreipia dėmesį į ankstesnius realizuotus projektus, atsižvelgia į rekomendacijas. „Tie, kuriems reikia įteisinti nelegalias statybas ar suderinti kažkur rastą tipinį projektą, įprastai į mus nesikreipia“, – sako M. Leliūga. |
|
|
|
|
||
|
Geriausias metų interjeras be pompastikos Interjeras, už kurį M. Leliūga ir S. Talandzevičius pelnė geriausio 2012 m. interjero titulą, tai vienas iš nedaugelio šių architektų projektų, kurį pavyko parengti nuo pradžios iki galo. Architektų teigimu, ryšys tarp statinio architektūros ir interjero yra tiesioginis ir neatsiejamas, todėl šis projektas – puikus harmoningos interjero ir eksterjero pusiausvyros pavyzdys, o erdvės ir 300 kv. m ploto namą supančios gamtos santykis – vienas iš sėkmingiausių šio projekto sprendimų. |
||||
|
„Kurdami stengiamės nenaudoti prabangių medžiagų. Baltos sienos ir medinės grindys bei lubos – tai medžiagos, kurios yra beveik visuose namuose, ir pavadinti prabangiomis jų nedrįsčiau“, – sako M. Leliūga.
„Architektas LT“ komandai taip pat įteiktas „Metų interjero / Auksinės paletės 2012“ konkurso specialus prizas už geriausią vonios kambario sprendimą. |
Kalbėdami apie kūrybinį procesą, architektai prisimena, kad pradžioje užsakovas turėjo visai kitokią būsto viziją, tačiau vėliau, kuomet atsirado abipusis supratimas, užsakovas pakeitė kai kurias išankstines nuostatas ir projektas pavyko toks, kokį jį matote šiandien. Nepaisant namo vizijos permainų, architektai ir užsakovas nuo pat pradžių sutarė, kad šiame interjere nebus beprasmės pompastikos. Šis bendras tikslas padėjo vystyti tolimesnę viziją ir sprendimus. Kurdami šį interjerą architektai vadovavosi funkcionalia ir kuklia skandinaviško dizaino filosofija. Jie nesivaikė trumpalaikės mados tendencijų, o kaip tikri savo srities specialistai kėlė sau uždavinius įgyvendinti paprastus, tačiau ilgaamžius sprendimus. Vienas iš uždavinių buvo interjere nenaudoti brangių medžiagų. Skamba kiek neįprastai, tačiau praktika rodo, kad geriausią metų interjerą įmanoma sukurti pasitelkus nebrangias medžiagas. Šis objektas iliustruoja, kaip sumanūs architektūriniai sprendimai kuria pridėtinę vertę. Didžiausi iššūkiai Šis projektas visiems prie jo prisidėjusiems tapo nelengvu iššūkiu ne medžiagų brangumo, bet amato atžvilgiu. „Mes daug dirbome su grindininkais, medienininkais, skardininkais, langininkais ir staliais, siekdami pažadinti amato subtilybes, kurios tūno kažkur giliai. Dažnai tekdavo iliustruoti tarpukario Kauno architektūrinius, statybinius pasiekimus ir sukti galvą, kaip tai realizuoti“, – interjero realizacijos ypatumus apibūdina architektai. Anot jų, gamintojai Lietuvoje labai nemėgsta kurti ar eksperimentuoti. Jie gamina mažos pridėtinės vertės gaminius ir juos bando parduoti už minimalią kainą, todėl nenuostabu, kad analogiški danų ar italų gaminiai kainuoja kelis kartus brangiau. Vienas iš sprendimų, pareikalavusių nemažai pastangų, – namo garažo vartai. Kaip pasakoja architektai, šiuo metu rinkoje siūlomi garažo vartai yra plastikiniai, todėl, bendradarbiaudami su medienos ir vartų gamybos firmomis, jie pasiekė originalų garažo vartų sprendimą – ant segmentinių pakeliamų vartų pavyko pritvirtinti medienos apdailą. Taip pat specialiai buvo kuriamos įėjimo durys. „Norėjome lauko durims suteikti išraiškos. Specialiai fotografavome unikalių durų analogus Kauno Žaliakalnio rajone, diskutavome su durų gamintojais, tarplangio dekoro detalę lankstėme iš kartono drauge su skardininku...“ Atsižvelgdami į projekto santykį su supančia aplinka, projekto autoriai daug dėmesio skyrė natūraliai šviesai. „Kadangi statinys projektuotas vaizdingoje vietovėje, stengėmės kuo daugiau gamtos integruoti į interjerą. Taip atsirado daug stiklo konstrukcijų. Viską apskaičiavę pastebėjome, kad namo sienos kaina nedaug skiriasi nuo kvadratinio metro lango. Ir nors lango atveju šiluminė varža mažesnė, tačiau nereikia pamiršti įvertinti saulės energijos poveikio“, – pasakoja architektai. Stiklinė svetainės siena nukreipta į vakarus namo gyventojams atveria nepakartojamą panoraminį vaizdą – pro šiuos langus, kurie suprojektuoti per visą 4 m aukščio lubų perimetrą, svetainę visą dieną pasiekia saulės šviesa. Ar jis toks pats, kaip ir visi? Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje stilingi, saikingi interjerai plačiosios visuomenės neretai pavadinami nuobodžiais, vienodais, nejaukiais, šaltais. M. Leliūga ir S. Talandzevičius sutinka, kad toks stereotipinis mąstymas gali būti siejamas su sovietinių laikų palikimu, tam tikrų žinių, stiliaus pajautimo stoka. Anot jų, Lietuvoje kuklumas dar nėra vertybė. „Kas tarpukario Lietuvoje buvo kitaip, kad per tokį trumpą laiką buvo sukurta tiek daug geros architektūros?! Iš kur tuomet buvo supratimas, kurio dabar neliko?“ – retoriškai klausdamas stebėjosi M. Leliūga. Anot jo, mūsų aplinka yra vidinio pasaulio atspindys ir galbūt tas vidus dažnai yra netvarkingas ar nesusiformavęs...
Parengė Agnė Jakubonė
Nuotraukos Raimondo
Urbakavičiaus ir Dariaus Gumbrevičiaus Žurnalas „Interjeras.lt pataria“
|
|
