Tekstas: Viktorijos Karsokaitės
Architektai: „Architektūros linija“ (Gintaras Čaikauskas, Faustas Lasys, Simonas Čaikauskas)
Vieta: Vilnius
Plotas: 800 m²
Įgyvendinta: 2022 m.
Fotografijos: Norbert Tukaj
Sakytum, ko daugiau reikia – miškas, netoliese tekanti Nėris, harmonija, nauji ir drąsūs sprendimai. Tokiomis savybėmis gali pasigirti naujausias studijos „Architektūros linija“ projektas, kurio autoriai nieko neišvedžiodami jį pavadino „Namai miške“. Architektai Gintaras Čaikauskas, Faustas Lasys, Simonas Čaikauskas miško tankmėje prie Vilniaus suprojektavo vienbučių namų duetą, kurio tūrine plastika siekta harmonijos su gamta.
Vienas iš projekto autorių, architektas Faustas Lasys, sakė, kad vieta prie Vilniaus, kurioje suprojektuotas vienbučių duetas, atspindi žaliausios Europos sostinės unikalumą.
„Sklypas plyti miško tankmėje, tačiau teritorija yra neatsiejama miesto dalis. Aplinkui teritoriją gana tankiai sužėlusios pušys. Jos inspiravo tiek fasadinį sprendimą, tiek pačią formą, kad ji būtų plastiška, vizualiai lengvesnė ir tirpstanti aplinkoje. Norėjome, kad gyvenamojo ploto kvadratūra neatrodytų lyg dėžė, nes ji visiškai negamtiška. Aplinka ir gamtinis kontekstas buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių“, – pasakodamas apie vietos išskirtinumą pabrėžė pašnekovas.
Pasak F. Lasio, miesto modernumo ir gamtos natūralumo santykio paieška buvo tas pagrindas, nuo kurio atsispyrė architektai kurdami šio 800 m², dviejų aukštų namo projektą.
„Namai turėjo atliepti tiek šiuolaikinio gyvenimo poreikius, tiek jautriai įsilieti į gamtą. Pagrindinė architektūros koncepcija – uždaros pastatų išorės, derančios su aplinkiniais medžių kamienais, ir jaukių vidaus kiemų, skirtų kokybiškam gyvenimui, raiškos kontrastas. Išraiškinga gamtinė aplinka turėjo įtakos laisvam pastatų tūrių išdėstymui erdvėje“, – teigė jis.
Smulkesnė gatvės pusės fasadų faktūra kuriama naudojant vizualiai šaltesnes, grubias natūralios keramikos plytas, o kiemo – šiltesnes, acetilintos Naujosios Zelandijos pušies medienos juostas.
„Taip kuriame kontrastą tarp kiemo ir gatvės fasadų. Erdvė, kurioje gyventojai praleidžia daugiau laiko, – vizualiai šiltesnė, jaukesnė, labiau kviečianti“, – tikino pašnekovas.
Abiejuose namuose pabrėžiamas ypatingas interjero ryšys su aplinka.
„Pro dideles stiklo vitrinas svetainė tiesiogiai susisieja su lauko terasa. Tuo tarpu kambariuose, kuriems reikia daugiau privatumo (miegamieji, vonios, pagalbinės patalpos), suprojektuoti siauri medžių kamienų proporcijas primenantys langai. Pirmame aukšte įrengtos gyvenamosios patalpos (svetainė, virtuvė, darbo kambariai) antrame miegamųjų (tėvų ir vaikų) patalpos“, – teigė S. Čaikauskas.
Vienu metu gretimuose sklypuose suprojektuoti du pastatai yra skirtingi, tačiau sukuria bendrą kompleksiškumo įspūdį, pasižymi panašia architektūrine raiška.
„Šie pastatai, kaip geri draugai, kartais turi skirtingą požiūrį ar filosofiją į pavienius dalykus, tačiau bendros, pamatinės vertybės, kaip ir kompoziciniai principai, išlieka tie patys“, – sakė jis.
Akylam stebėtojui į akį turėtų kristi neįprasta detalė – namų eksterjere dominuoja vertikalios linijos. Anot S. Čaikausko, iš apačios į viršų kylanti unikali sienų apdailos faktūra bei išryškintos langų linijos siejamos su išlakiais greta augančių pušų kamienais – tai dar viena duoklė namus supančiai ir įspūdį stiprinančiai aplinkai. Tokią pačią tendenciją galima matyti apžiūrint ir langus, kurie tikrai nėra įprasti lietuvio akiai.
„Langų reikia pastato interjero apšvietimui. Abiejų aukštų langai komponuojami vienas virš kito – formuojamos vertikalės. Jos sąveikauja su aplink augančių pušų kamienais ir vizualiai skaido pastatų tūrius“, – tvirtino pašnekovas.
Būtent fasadai šiame projekte ir buvo savotiškas, S. Čaikausko nuomone, eksperimentas. Nors juose panaudotos natūralios keramikos plytos yra neretai aptinkamas fasadinis sprendinys, šiame projekte jų vertikali klojimo kryptis reikalavo nestandartinės konstrukcijos.
„Kiekvienoje plytoje rankomis buvo įsukami specialūs kabliukai, o tuomet ant specialaus horizontalaus karkaso buvo kabinami fasado elementai. Taigi, visas kelių šimtų kvadratų ploto ventiliuojamas fasadas buvo surinktas po vieną plytą“, – nurodė jis.
Be to, jei atkreiptumėte dėmesį į garažo vartus, jie, anot autorių, buvo savotiškas atradimas. Vartai yra paslėpti po keraminėmis plytomis.
„Toks sprendinys labai retai naudojamas dėl didelio medžiagos svorio. Mes atradome būdų, kaip sumažinti konstrukcijos ir apdailos svorį – priešingu atveju pagrindiniuose fasaduose labai išsiskirtų garažo vartai. Dabar jie darniai susilieja su aplinka“, – teigė architektas ir namų projekto bendraautoris.
Anot Gintaro Čaikausko, plastiška stogų linija artima gamtos formų atsitiktinumui, gaivališkumui ir veržlumui.
„Kartu siekėme vizualiai sumažinti pastatų tūrius miške, juos savotiškai ištirpinti bei sukurti siluetą. Pastatų forma kuria pasakojimą su visais geram pasakojimui būdingais atributais – pradžia, kulminacija ir atomazga“, – kalbėjo jis.
Ypatingas dėmesys skiriamas dengtų lauko terasų dizainui. Jų vidinės plokštumos dengiamos natūralia acetilintos Naujosios Zelandijos pušies mediena, suteikiančia jaukumo ir šilumos. Išorinės plokštumos kontrastingos – apdailintos natūraliomis vario plokštėmis. Viduje suprojektuota LED juosta, pabrėžianti stogo formą.
„Klientai nuo pat pradžių pageidavo terasos. Juk tokioje vietoje statant namą neturėti terasos turbūt būtų nuodėmė, tai – būtinoji komplekto dalis. Suprojektuotos terasos dera prie namo, juos papildo“, – sakė architektas.
Projekte naudota vario danga stogams, fasadai iškloti natūralios keramikos plytomis bei acetilintos Naujosios Zelandijos pušies mediena.
„Ši mediena ypatinga, ji ilgai neblunka, nesiraito, užsifiksuoja tokioje formoje, kokia yra pati lentelė. Įprastos medienos lentos po pirmos vasaros papilkėja. Žinoma, taip atsitiks ir šio tipo medienai, bet ji lėčiau pilkės ir ilgiau išlaikys formą: ji nesibanguos, neišsikraipys ir bus tokia kaip statybos metu. Ši medžiaga Lietuvoje dar ganėtinai retai aptinkama“, – pažymėjo G. Čaikauskas.
Kiemo grindiniui panaudotos natūralios keramikos plytos tinka gatvėms ir keliams. Visos pasirinktos medžiagos yra ilgaamžės, natūralios, viena kitą spalviškai papildančios bei vizualiai tirpinančios pastatą pušynų aplinkoje.
„Norėjome išlaikyti gamtiškumą, kad medžiagų spalva, tekstūra primintų gamtoje randamus dalykus. Varis, keramika, medis – jų spalva ir tekstūra iškart suponuoja gamtiškumą. Lyginant su, pavyzdžiui, betonu – tai jau nėra gamtinė medžiaga. Be to, jos pakankamai šiltos, tiek keraminė plyta, tiek medis, tiek varis, tad sukuria šilumą, jaukumą. Buvo ypač svarbu, kad žmonėms būtų jauku. Taip pat klientai didelį dėmesį skyrė medžiagų ilgaamžiškumui, kad jų eksploatacija būtų ilga ir nereikėtų kas kažkiek laiko dažyti, perrinkti, atnaujinti, o mūsų pasirinktos medžiagos nebijo nei pušų sakų, dulkių“, – apibendrino G. Čaikauskas.
Žurnalas „Centras“