Inovatyviausias interjeras – blaivaus proto ir kūrybinės laisvės rezultatas

Apie profesiją

Aš labai gerbiu ir myliu savo profesiją. Tai visas mano gyvenimas. Architektūra yra labai neapibrėžta sritis ir čia negali būti viskas kaip 2x2, nors yra labai daug momentų, kuriuos gali suprasti tik būdamas profesionalu.

Apie bendradarbiavimą su užsakovais

Kai baigėsi ekonominė krizė, architektai vėl vis dažniau projektuoja privačius gyvenamuosius namus ir kuria jų interjerus. Kol namas statomas, su užsakovu tenka bendrauti apie du metus ir daugiau, ir jeigu nerandame bendros kalbos nuo pirmo minutės, geriau vengti tolimesnio bendradarbiavimo. Užsakovai, manau, turi lygiai tokią pačią bendradarbiavimo su architektu viziją, kuomet „chemija“ sutampa arba ne.

Mes, kaip profesionalai, negalime labai rinktis ir leistis į asmeniškumus, tačiau man nepriimtinas bendradarbiavimas, kai užsakovo požiūris arba principai pradeda trukdyti efektyviam darbui. Žinau atvejų, kuomet kolegos užsakovui įrodinėja, kad siūlomas sprendimas yra geras, nors per tą įkalbinėjimo laiką sprendimą jau galėjo įgyvendinti.

Įprastai su užsakovais sutariu gerai ir mes šauniai bendradarbiaujame. O patirtis rodo, kad kiekvienas nelabai malonus pokalbis su užsakovu – ginčas, diskusija – duoda rezultatų: vėliau už tai pasakoma „ačiū“.

Apie komandinį darbą

Individualus darbas architekto veikloje gali būti iki tam tikro lygio. Kai darbų daugiau, fiziškai vienas aprėpti visko negali, todėl reikalinga komanda. Man patinka, kai žmonės, su kuriais dirbu, yra supratingi ir nereikia pirštu baksnoti į kiekvieną klaidą, kad jie pamatytų. Nesakau, kad su manimi kitiems dirbti lengva. Esu perfekcionistas ir privalau prisiimti atsakomybę už kiekvieną savo pasiūlymą.

Ne vienerius metus bendradarbiauju su architekte Evelina Gumuliauskaite. Mes esame partneriai ir darbe, ir gyvenime. Nors esminius interjerų projektų sprendimus padarau aš, bet labai gerbiu jos kantrybę diskutuoti su užsakovais dėl paskutinių interjero štrichų.

Visame projekto įgyvendinimo procese reikalingos mūsų abiejų savybės. Mes esame labai skirtingi, tačiau kiekvienas stiprus savo srityje. Kai kuriuos klausimus užsakovai jau derina su Evelina, kai kuriuos – su manimi. Man toks natūralus pasiskirstymas labai patinka.

Apie konkursą „Interia Awards 2013“

Man labai smagu, kad mano ir E. Gumuliauskaitės kurtą interjerą išrinko iš tokios gausybės kitų darbų. Mums tai buvo netikėta.

Pernai nusiunčiau interjero nuotraukas Rusijos interjerų žurnalui „Salon interior“, o po metų gavau laišką, kad su kolege esame nominuoti „Interia Awards 2013“ konkurse „Privataus namo iki 300 m² interjero“ kategorijoje. Konkurso apdovanojimų ceremonija vyko labai prabangiame Maskvos viešbutyje „Ritz-Carlton“. Nežinau, ar architektams būtina tokius prabangius renginius daryti. Įprastai tokią pompastiką galima pamatyti tik aukštų pareigūnų priėmimuose, o šiuo atveju toks dėmesys buvo skiriamas architektams, interjero dizaineriams. Lietuvoje to nesu matęs, todėl net nežinau, ar tai yra privalumas.

Kai aš atvykau į viešbutį, mane pradėjo fotografuoti, prašyti interviu, dar prieš visą ceremoniją, nors tokie dalykai įprastai vyksta po ceremonijų, kai jau aiškūs konkurso laimėtojai. Tada jau nujaučiau, kad vis tik turėčiau gauti apdovanojimą. Taip ir įvyko.

Labai tikėjausi, kad po oficialiosios apdovanojimų ceremonijos bus „after party“, nes norėjau daugiau pabendrauti su vietiniais architektais, tačiau po ceremonijos visi labai greitai išsiskirstė.

Įdomu tai, kad Rusija, kaip besikeičiantis kraštas, atsigręžė ir į modernius interjerus. Gal jiems jau pabodo prabangūs klasikiniai rūmai, paauksuoti paviršiai... Manau, konkurso „Interia Awards 2013“ organizatoriai atskirai vertinę klasikinio ir modernaus stiliaus interjerus, parodė, kad Rusijoje vyrauja ir modernių interjerų paklausa. Tai yra niša ir Lietuvos architektams. Per gana trumpą laiką Maskvoje susidariau įspūdį, kad lietuviai architektai dėl savo profesionalumo, punktualumo ir kitų savybių čia yra vertinami.

Apie lietuviškus interjero konkursus

Maskvoje ir Lietuvoje vykstantys interjerų konkursai skiriasi kaip diena ir naktis, tačiau nesu ekspertas ir nenorėčiau detaliau jų vertinti. Lietuvoje vieni kitus pažįstame, žinome dalyvius, organizatorius. Apdovanojimų ceremonija čia tampa smagiu architektų, dizainerių bendruomenės susibūrimu. Visada žinau, ką čia sutiksiu, kaip viskas vyks ir kuo pasibaigs... Šiuo atveju Maskvoje buvo netikėtumo faktorius. Kita vertus, čia kolegos vieni kitus varstė konkurencingais žvilgsniais, viskas buvo labai oficialu.

Taip nėra, kad nuvažiavau į Maskvą, pasiėmiau „Interia Awards 2013“ apdovanojimą ir jau lietuviškai nebešneku. Maskvoje supratau, kad tai yra miestas, kuriame nuolat kažkas vyksta. Iš Maskvos grįžau į ganėtinai jaukų, mandagų besišypsančių žmonių miestą Vilnių. Užteko dvi dienas Maskvoje pabūti, kad suprasčiau, kaip čia viskas jauku, miela, sava.

Apie geriausią interjerą

Geriausiu tapusio namo interjeras buvo vienas iš tokių užsakymų, kurį labai norėjome daryti, o tai atspindi ir rezultatas.

Pirmiausiai suprojektavau šį namą, o tada su E. Gumuliauskaite kūrėme jo interjerą. Mano nuomone, projektas įvyksta sėkmingai, kai jis visas nuo jo architektūros iki interjero yra patikimas tam pačiam architektui. Užsakovui tai turėtų būti svarbu, nes kurdamas tūrį, architektas jau turi interjero viziją, o kitam žmogui, atėjusiam kurti interjerą į kito architekto suprojektuotą namą, gali būti sudėtingiau. Šiuo atveju viskas buvo daroma sklandžiai.

Šiame projekte didelį dėmesį skyrėme funkciniam zonų suplanavimui, pirmenybę teikėme baltai spalvai, kuri skirtingose zonose sukuria harmoningą spalvinį kontrastą su afrikinio kietmedžio limbali grindimis. Dar vienas šio interjero bruožas – jame nemažai nestandartinės gamybos baldų, suprojektuotų būtent šiam interjerui.

Kurdami interjerą su E. Gumuliauskaite įrengėme viską, ko reikia patogiam keturių asmenų šeimos gyvenimui. Čia nėra kažkokių labai išskirtinių detalių, tačiau gyvenamojoje aplinkoje aš jų nelabai ir įsivaizduoju. Privatūs namai turi būti patogūs, funkcionalūs, o dekoro elementus vis tiek žmonės nuolat keičia.

Girdėjau nuomonių, kad interjeras šaltas, pilkas. Aš asmeniškai neįsivaizduoju vien tik šiltų spalvų interjere. Man tai neestetiška ir nepatinka.

Labai džiaugiuosi mūsų bendradarbiavimu su šio projekto užsakovais. Jie nekėlė kažkokių įnoringų, keistų pageidavimų, todėl šis interjeras – mūsų blaivaus proto ir kūrybinės laisvės rezultatas.

Linkėjimai kolegoms, užsakovams, sau pačiam

Artėjančių Naujųjų metų proga norėčiau palinkėti daugiau ambicijų, kurios perkamos ne vien už pinigus. Lietuva mažas kraštas, kur mūsų nedaug, ir tik savo profesionalumu galime kažką pasiekti. O sveikų ambicijų šiandien man daug kur trūksta – tiek iš užsakovų, tiek iš architektų pusės. Mylėkite savo darbą, būkite savo rogėse, būkite laimingi.