„Interjero erdvės“ įkūrėja: „Esame orientuoti į bendradarbiavimą, o ne konkuravimą“

Parengė Žydrė Dargužytė.
Nuotraukos – salono „Interjero erdvė“.

Pačioje Kauno širdyje įsikūrusio dizaino salono „Interjero erdvė“ vadovė Asta Bučienė trykšta entuziazmu ir meile savo veiklai, į kurią įtraukti visi šeimos nariai – vyras ir du sūnūs. Čia galima rasti visko – nuo visoje Europoje pripažintų ir vertinamų gaminių, iki vienetinių interjero detalių ir aksesuarų, sukurtų Lietuvos menininkų. Moteris paklausta, kaip pavyksta taip preciziškai pasirinkti gamintojus, su kuriais norima dirbti, sako, jog sėkmės receptas paprastas – gaminys pirmiausiai turi patikti ir tikti išskirtinei salono erdvei, kurioje nuolat verda kūrybinis virsmas – renginiai, parodos, socialiniai projektai, gaminių pristatymai, susitikimai su kūrėjais ir lankytojais. Interviu apie tai, kaip numatyti šiuolaikiško menu besidominčio žmogaus poreikius ir atlaikyti konkurencinę įtampą bei apie kūrybinės veiklos teikiamą džiaugsmą.

Pristatykite savo saloną.

Esame įsikūrę Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, istoriniame 16 – 17 a. arklių pašto stoties pastate. „Interjero erdvė” – draugiška aplinka kiekvienam kuriančiam savo namus: kūrėjui profesionalui, taip pat ir pradedančiajam bei visiems, neabejingiems lietuviškam dizainui. Čia rengiamos parodos, lietuviško dizaino naujovių pristatymai, seminarai. Senamiestyje įsikūrėme tik praėjusių metų rudenį. 200 kvadratinių metrų salone eksponuojame baldus, šviestuvus, kilimus, daugiausiai pateikiame lietuviškų gaminių, lietuvių dizainerių darbų, taip pat bendradarbiaujame ir su užsienio gamintojais – Italijos, Latvijos, Suomijos, Belgijos, Olandijos.

Kuo galite nustebinti salono svečius?

Užėję pas mus klientai visada išsirinks ką padovanoti savo artmiesiems ar kolegoms: nuo lino gaminių, keramikos darbų iki LT Identity drabužių linijos su lietuviška simbolika, March design atšvaitų, Juozo Brundzos interjero elementų – kabyklos, raktinės, pjaustymo lentelės. „Monej peteliškės“, „Mano lietuviški namai” veidrodžiai, pledai, namų kvapas „Lietuvos kvapas“, grafikių N. Žukauskaitės ir M. Grigaitienės lino darbai… Besikuriantiems naujuose namuose ar nusprendusiems atsinaujinti – platus kėdžių asortimentas, pietų stalai, žurnaliniai staliukai, minkštų baldų kolekcijos, šviestuvai, kilimai. Tik pravėrę duris rasite „Medžiagų biblioteką“, kuri vis dar pildoma. Tai – vieta, kur gamintojas gali parodyti ką unikalaus gamina, o klientai – gauti jiems reikalingos informacijos. Salone turime ir dizaino skaitinių biblioteką – jaukų kampelį, kur kaupiame įvairius leidinius apie dizainą, interjerus, fotoalbumus, periodinius leidinius interjero dizaino tema.

Ar sunku buvo sukurti interjero stilių savo interjero erdvei? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Visai nebuvo sunku, nes kūrėme taip, kaip patiems buvo gražu, o kai sulaukiame klientų ir dizainerių pagyrimų, patiems dar maloniau. Dažnas pasako „atėjau idėjų pasisemti“. O iššūkis buvo pradėti rinkti prekes į saloną, kurios būtų patrauklios klientams, nes mums tai buvo visiškai nauja veikla. Mūsų stilius orientuotas į natūralumą, ekologiškumą ir paprastumą. Kitaip tariant, lengvas, šiuolaikiškas, labiau orientuotas į Skandinaviją.

Kokius reikšmingiausius, o gal net Jums mieliausius interjero elementus salone išskirtumėte?

Mums svarbiausi yra lietuviški gaminiai ar netgi kūriniai. Pavyzdžiui, „Indi“ gaminiai iš popieriaus masės, „Pluošto linija“ rankų darbo lininiai kilimai ar įmonės „Lietuviški mano namai” sukurti gaminiai, persmelkti lietuviškumo. Fotografijos ant ažuolo masyvo bei grafikės M. Grigaitienės lino darbai. Tai – kūriniai, kuriais negali nesigrožėti.

Kuo Jūsų salonas išsiskiria kitų panašaus pobūdžio salonų kontekste Kaune?

Tikriausiai tuo ir skiriamės, jog apjungiame daugelio dizainerių, kūrėjų darbus, savo erdvėje organizuojame parodas, studentų baigiamųjų darbų gynimus, esame „Dizaino savaitės“ organizatoriai Kaune. Tiesiog daug dirbame visuomenės ir dizaino populiarinimo labui, stengiamės nebūti „užsidarę“ komercijos rėmuose. Palaikome lietuvišką dizainą, Lietuvos kūrėjus, bendradarbiaujame su jais, skleidžiame lietuviškumą ir pastebime, kad vis daugiau klientų vertina lietuviškus gaminius. Ir dar vienas labai svarbus išskirtinumas – esame pačioje Kauno širdyje, Rotušės aikštėje.

Kaip pavyksta atlaikyti konkurencines kovas, kurios ir tarp menininkų būna labai aršios.

Nėra lengva, nes šiuo metu pasiūla tikrai nemaža, pirkėjas turi iš ko rinktis, tačiau tiek daug lietuviškų gaminių ir tokios įvairovės vienoje vietoje neturi nei vienas interjero salonas. Pasirinkdami asortimentą visada stengiamės ieškoti geriausio kokybės, dizaino ir kainos santykio ir, manau, mums tai pavyksta. Tikriausiai čia ir yra mūsų stiprioji pusė. O, kita vertus, mes labiau orientuoti į bendradarbiavimą nei į konkuravimą.

Kuo stebinsite savo potencialius klientus šiemet?

Šiemet parodoje „Baldai 2015“ pristatėme Estijos dizainerės Monikos Jarg kilimus iš natūralios vilnos su įterptais veltinio ir betono kamuoliukais, taip pat Latvijos dizainerių šviestuvų kolekciją

„Lalampa“. Taip pat pradėjome bendradarbiauti su prancūzų baldų gamintojais BOSC, tai – kompanija, dirbanti nuo 1964 metų ir turinti gilias tradicijas. Iš švedų įmonės Conform jau turime naujieną – salone pristatėme klientams patogius poilsio fotelius. Taip pat netikėtai susipažinau su vienu dailininku iš Rusijos, kuris atvyko gyventi į Lietuvą ir gamina išskirtinius, vienetinius rankų darbo sieninius laikrodžius iš įvairių medienos, metalo atraižų, gipso.

Koks Jūsų darbo stilius ir kas Jums svarbiausia tokio pobūdžio darbe?

Svarbiausia yra išgirsti klientą ir tuomet, kai žinai ką siūlyti, viskas paprasta.

Ar sunku buvo pradėti verslą?

Tai – mūsų šeimos verslas. Dirbame visi – aš, vyras Giedrius ir du sūnūs – Rokas ir Dovydas. Dirbant drauge tikrai galima kalnus nuversti. Kadangi jau turėjome keletą veiklų, salono įkūrimas buvo kaip dar viena papildanti jau esamas. Mūsų kita įmonė prekiauja medžiagomis baldų gamybai ir interjerui, todėl labai norėjosi turėti gražią ekspoziciją, kurioje klientai „gyvai“ pamatytų tuos gražius paviršius balduose. Taip, sukvietę dar keletą baldų gamintojų, subūrėme Šilainių mikrorajone dizaino saloną „Interjero erdvė“. Nebuvo lengva įtikinti kitas įmones prisijungti, bet stengėmės, kadangi plotas mums vieniems buvo šiek tiek per didelis.

Sakoma, kad kūryba ir verslas – sunkiai suderinami dalykai, bet jums puikiai sekasi, kur Jūsų sėkmės paslaptis?

Sakyčiau, kūrybos mūsų atveju yra mažiau nei verslo. Man patinka Robert H. Schuller mintis, kad

„Geriau kažką daryti netobulai nei nieko nedaryti nepriekaištingai“. Aš manau, kad sėkmė lydi tuos, kurie tiki savo darbu. Kita vertus, tai, ką mes darome, galima pavadinti kūrybišku verslu.

Kur ieškote įkvėpimo šaltinių?

Vyksta nuolatinės paieškos: naujų gamintojų, naujų prekių, naujų kontaktų. Todėl kasmet būtinai aplankome po keletą parodų ir festivalių užsienyje, domimės naujomis tendencijomis, kūrėjais, dizainerių darbais. O klientas tikriausiai pats įtakingiausias įkvėpimo šaltinis, jis dažnai nulemia, ar verta turėti salone vieną ar kitą gaminį, ar reikia suprojektuoti jį ir pagaminti. Tuomet įkvepi ir veiki.

Kas apskritai Jums yra kūrybos dovana?

Tai – savirealizacija, atsipalaidavimas, poilsis, malonumas, kurį jauti pats ir kurį sukuri kitiems. Ir visai nesvarbu, kurioje srityje.

Kur mokėtės kūrybos meno ir ar kartais nekyla minčių viską mesti ir išvažiuoti plėtoti kūrybinių projektų užsienyje?

Pati nelaikau savęs kūrėja, to nesimokiau. Minčių yra įvairių, bet į užsienį išvykti neplanuojame. Gražesnę Lietuvą tik mes patys galime sukurti.

Kokius projektus įgyvendinate šiuo metu ir kaip kuriate salono veidą visuomenėje?

Šiuo metu salone eksponuojame VDA Kauno fakulteto studentų popierinių šviestuvų ir pakuočių parodą „KLIK PAK“. Taip pat intensyviai vyksta pavasarį startuojančių „Dizaino savaitės“ renginių kūrybinis procesas. Mums taip pat padeda organizuoti veiklas savanoriai ir šiemet tikimės dar didesnio miestiečių susidomėjimo renginiu. Nuoširdžiai džiaugiamės bendradarbiavimu su entuziastingais ir kūrybingais studentais. „Dizaino savaitės“ metu turėsime įvairių socialinių projektų. Mylime savo miestą ir džiaugiamės įsikūrę pačioje miesto širdyje.

Kaip pasirenkate partnerius, su kuriais norite dirbti?

Viską lemia pirmas įspūdis – arba gaminys patinka, arba ne. Kai tik randu patinkančią prekę, visada pasitariu su kolektyvu. Tik paskui prasideda kontaktavimas. Dažnai partnerių randame parodose – taip lengviau užmegzti gerus santykius. Mūsų partneriai yra ne tik didelės kompanijos, bet ir vienetinius baldus ar aksesuarus gaminantys menininkai, kūrėjai.

Jei dar kartą tektų rinktis veiklą, ar bristumėte į tuos pačius kūrybinius vandenis?

Sunku pasakyti, nes labiausiai už viską mane džiugina vaikai, šunys ir gėlės, tai gal rinkčiausi šias veiklas. O gyvenime turiu ir vaikų, ir gėlių, ir šunį, vadinasi, viskas tvarkoje.