Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje gegužės 10 dieną, trečiadienį, 17 val. atidaromos dvi parodos iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus rinkinių. „Kalamas ir teptukas“ supažindina su islamo miniatiūros ir kaligrafijos kūriniais, „Žinia iš „idealaus pasaulio“ – su tradicine kinų tapyba. Parodos surengtos tęsiant glaudų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Ukrainos muziejų bendradarbiavimą ir siekiant atkreipti dėmesį į kultūros paveldo – bendros žmonijos nuosavybės – vertę, raginant pasaulį aktyviai saugoti Ukrainos muziejus nuo sunaikinimo ir grobstymo.
Ploni ir švelnūs rytietiški teptukai
„Jų teptukai ploni ir švelnūs, tapyba kupina gyvybės ir blizgesio...“, – taip apie persų miniatiūrų meną rašė XVII a. keliautojas Jeanas Chardinas. Parodoje „Kalamas ir teptukas“ pristatoma nedidelė, bet itin vertinga islamo miniatiūrų ir kaligrafijos kolekcija. Kūriniai reprezentuoja XIII–XIX a. arabų šalių, Persijos, Turkijos ir Indijos meną. Parodoje Vilniuje pirmą kartą per daugiau nei šimtą Chanenkų muziejaus istorijos metų visi islamo meno kolekcijos objektai pristatomi kartu.
Parodos „Kalamas ir teptukas“ lankytojai galės ne tik pasigrožėti subtiliu rytietiško teptuko ir plunksnos menu, bet ir išplėsti žinias apie islamo kultūrą bei istoriją. „Lietuvoje nėra stambių islamo meno kolekcijų, todėl mums sudėtingiau vertinti ir suvokti tokius kūrinius. Parodos kuratorė Hanna Rudyk, tai suprasdama ir norėdama atverti kūrinius mūsų visuomenei, daug dėmesio skyrė ir kultūrinių kontekstų, religinės tradicijos, vizualinių kodų paaiškinimui, – pasakoja vyriausias LNDM parodų kuratorius Skaistis Mikulionis. – Tokia svarbi islamo dailės paroda tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje yra įvykis, kokio nebuvo tikriausiai trisdešimt metų. Eksponuojamų kūrinių meninę ir finansinę vertę patvirtina prieš savaitę „Sotheby's“ aukcione įvykęs sandoris – panaši persiška „Šachnamė“ iliustracija buvo parduota už beveik penkis milijonus svarų sterlingų.“
Parodoje išskiriamos trys dalys, kurių pirmoji skirta kaligrafijai ir knygų iliuminacijai, antroji – knygų miniatiūroms, trečioji – albuminei tapybai. Toks skirstymas simboliškai atliepia ir iš Korano, šventosios islamo knygos, studijų praktikos kylančio meno raidą. Anksčiausiai suklestėjo kaligrafija ir ornamentika – Koranas ir kiti religiniai tekstai buvo puošiami tik ornamentais, skirtais perteikti Dievo sukurtos visatos tvarką ir harmoniją. Nuo XI a. islamo knygos kultūroje klesti iliustracijos menas. Arabų miniatiūra tapo pirmuoju ryškiu originalios tradicijos blyksniu. Aukščiausią tašką knygų tapybos menas pasiekė Irane. Dar po penkių amžių tapyba tapo savarankišku ir nepriklausomu menu. Įvairūs kūriniai į Europos rinką plūstelėjo XIX a., kilus susidomėjimu islamo menu. Deja, „paveikslėlių“ paklausa skatino meno rinkos prekeivius negailestingai iškarpyti iliustracijas iš rankraščių – parduoti miniatiūrą buvo daug pelningiau nei visą knygą. Paroda kviečia ne tik susipažinti su su islamo kaligrafijos ir miniatiūros menu, bet ir permąstyti kolonializmo fenomeną.
Idealaus pasaulio tobulinimas
Tradicinės kinų tapybos parodoje „Žinia iš „idealaus pasaulio“ pristatomi kraštovaizdžio ir animalistiniai-botaniniai kūriniai. Kraštovaizdžio tapyba tradicinėje kinų kultūroje buvo vertinama aukščiau už visus kitus žanrus. Menininkai kūrė įsivaizduojamas sferas, kuriose visi gamtos ir žmogaus sukurti elementai buvo harmoningai susipynę. Kai kurios detalės, pavyzdžiui, pastatai ir medžiai, turėjo būti labai įmantrios, o vandens ir dangaus erdvės buvo paliktos tuščios, kad žiūrovai galėtų įsivaizduoti jų spalvą ir būseną: arba šiurkščias išsipūtusias bangas, arba ramius permatomus vandens ruožus, šviesų ar niūrų dangų. Parodos lankytojai kviečiami Kinijos peizažą atydžiai tyrinėti ir apmąstyti fragmentas po fragmento, tarsi keliaujant šilko ar popieriaus plokštuma.
Kinų tapytojai kūrė ne tiesioginę tikrovės kopiją, o greičiau idealaus pasaulio paveikslą. „Patetiškos ar ironiškos, mistiškos ar padiktuotos tarptautinio verslo pragmatizmo – kinų tapybos žinutės tokios skirtingos! Tačiau kad ir ką menininkai išsakytų, jie – o kartu su jais ir žiūrovai – visada buvo tikri, kad paveikslai subalansuoja visas pasaulio priešybes ir prieštaravimus. Senovės Kinijoje menas buvo būdas tobulinti ir savo asmenybę, ir visą Visatą. Menininkas veikė kaip mediumas, rodantis amžiną žmonių, gamtos ir dvasių harmoniją“, – apie parodą „Žinia iš „idealaus pasaulio“ pasakoja kuratorė Marta Logvyn.
Perskaityti žinią iš idealaus, tobulinamo pasaulio lankytojams padės kuratorės paruošti kultūrinio konteksto paaiškinimai ir abi parodas lydėsianti edukacinė programa.
Kinų tapybos peizažas
Pavadinimas
Pranašo Mahometo Miradžas. Stebuklingas žengimas į dangų. Lapas iš rankraščio XVI a.
Vaistų ruošimas. Lapas iš Dioskorido Farmakologijos, 1224 m.
Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Chanenkų muziejuje saugoma ir pristatoma reikšmingiausia nacionalinė pasaulio meno kolekcija Ukrainoje. Muziejų įkūrė Bohdanas ir Varvara Chanenkos, žymūs XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Ukrainos kolekcininkai, kultūros veikėjai ir filantropai. 1918 m. Varvara Chanenko padovanojo universalią Chanenkų meno kolekciją ir išskirtinę vilą Kyjivo centre, kad būtų sukurtas viešas pasaulio meno muziejus. Chanenkų šeimos paveldas iki šių dienų išlieka vertingu muziejaus kolekcijos branduoliu.
Daugiau galimybių pažinti Ukrainos muziejų kolekcijas Vilniuje
Istorinės ir meninės Ukrainos muziejų vertybės Lietuvos visuomenei pristatomos net keliuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose. Radvilų rūmų dailės muziejuje galima apžiūrėti tapybos parodą „Nuostabieji karo pabėgėliai“ ir senosios grafikos parodą „Nuo Dürerio iki Rembrandto“, Vilniaus paveikslų galerijoje – „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų“. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje iki gegužės 11 d. vis dar galima pamatyti parodą „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“. Ši iš anksto nenumatytų parodų serija, realizuota, deja, dabartinės karo būklės kontekste, yra svarbi kultūrinė, moralinė ir materialinė parama Ukrainai.
Parodos „Kalamas ir teptukas“ ir „Žinia iš „idealaus pasaulio“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaromos 2023 m. gegužės 10 d. 17 val.
Rustemas užmuša Baltąjį Devą. Lapas iš albumo. XV a. II p. – XVI a.
Parodos veiks iki 2023 m. rugsėjo 3 d., jas lydės edukacinių renginių programa.
Organizatoriai: LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus ir Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus .
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus, Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos, Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus rengiamas parodas globoja Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys ir Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandr Tkachenko.
Projekto vadovai: dr. Arūnas Gelūnas, Julija Vaganova
Parodos kuratoriai: Marta Logvyn, Skaistis Mikulionis, dr. Hanna Rudyk
Parodos architektas Jurgis Dagelis
Parodos dizaineris Sigitas Gužauskas
Partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, Ukrainos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos muitinė, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos policija, Kyjivo miesto valstybinės administracijos Kultūros departamentas, Ukrainos patrulinė policija, Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas
Generalinis rėmėjas „BTA Vienna Insurance Company“
Rėmėjai: Labdaros fondas „Kunigaikščių Ostrogiškų karūna“, „Heat transfers company“, „AD REM Group“, „Chef the Viking“
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus už pagalbą rengiant parodą taip pat dėkoja Valdui Dovydėnui, Marijai Kozak, Narimantui Savickui, Vadimui Šamkovui, Stanislavui Vidtmannui, Vadimui Šamkovui ir LNDM Prano Gudyno restauravimo centro grafikos restauratoriams.