Interjero autorė Deimantė Uleckytė
Nuotraukos Leono Garbačausko
Tekstas Gytautės Ivanauskaitės

 

Pagrindinę interjero rolę šiame projekte žaidžia apšvietimas, kurio dėka naktyje šis interjeras įgauna visiškai kitą veidą, interjeras suskamba kitokiais tonais, tampa paslaptingas, romantiškas, jaukus ir intymus, priešingai nei dieną, namuose solidu, o šilto medžio apdaila sukuria jaukių namų aurą.

Projektas prasidėjo nuo užsakovo klausimo dizainerei Deimantei, ar iš šios erdvės bus galima padaryti jaukius namus? Mat prieš tai buvęs pirkėjas visgi nesugalvojo, kaip funkcionaliai išspręsti tunelio principu suplanuotas patalpas ir jų pirkimą nutraukė. Naujasis šeimininkas pilnai išreiškė pasitikėjimą dizainere ir vedamas Deimantės idėjų ir drąsių pasiūlymų leidosi į itin įdomų kūrybinį procesą. Kaip žinoma vien tik įdėjos projektui neužtenka, tad prie projekto įgyvendinimo prisijungė ir ne vieni kompetentingi specialistai, kurie padėjo ne tik perplanuoti (pernešti) esamas erdves į kitas zonas, bet ir įrengti pridėtinę vertę kuriančias sistemas. Tiesa, vienintelis kliento prašymas, pasak dizainerės, buvo sukurti tamsesnio kolorito interjerą kuriame atsispindėtų konjako spalvų paletė. 

Prašymą pavyko išpildyti per pasirinktas medžiagas bei spalvas. Renkantis spalvas, iš anksto buvo numatytas ir trisdešimt procentų gausesnis apšvietimas dėl pasirinktų tamsesnio kolorito medžiagų. Dizainerė pataria to nepamiršti visiems kurie planuoja tamsesnius namus, kadangi tamsus koloritas sugeria šviesą ir to neįvertinus galutiniam rezultate galimai turėsite šviesos trūkumą kuris turi įtakos sveiktai.

Vieni pirmųjų darbų prasidėjo nuo erdvių perplanavimo. Šias rekonstrukcijas dizainerė darė vadovaudamasi paprasta logika – kur šeimininkas daugiausia leis laiko namuose? Tad toms vietoms ir buvo skiriama daugiausia dėmesio. Įėjus į namus pasitinka erdviausia namų dalis, ji pereina į mažesnes, funkciškai svarbias zonas. Vaikų-darbo kambarys tapo dabartinio valgomojo vieta, palei sieną buvusios virtuvės vietoje sukurta dabartinė svetainė, o pirminę svetainę su nedideliais foteliukais pakeitė virtuvės zona. Nepaliesta tik sanitarinio mazgo vieta – keista tik durų vieta dėl ergonomiškesnio baldų išdėstymo apartamentuose dalis svetainės ir miegamojo lubų buvo žeminamos, siekiant integruoti garso aparatūrą bei oro vėdinimo sistemą. Tam buvo skiriama ypač daug dėmesio lubų įgyvendinimui, kad nereikėtų jų visų nužeminti dėl integruojamų sistemų, prireikė ne vieno specialisto įsitraukimo, pradedant statybininkais, oro vėdinimo meistrais, garso ir išmanių sistemų specialistais, baigiant baldininkais kurie atliko užbaigiamuosius (dizainerė juokiasi – ,,juvelyrinius“ darbus).

Dizainerė Deimantė savo projektuose, ne išimtis ir šitame,  visada teikia prioritetą natūralioms ilgaamžėms medžiagoms nepavaldžioms laikui. Projekte pasirinkta kloti pridėtinę vertę kuriančias limituoto leidimo mažesnių, nestandartinių matmenų ąžuolines grindų lentas.

Ąžuolo lukštas pasirinktas apdailai, baldų detalėms, lubų pažemėjimo dekoratyviniuose tašeliuose taip pat ši medžiaga panaudota – tokį analogą sunku rasti kituose interjeruose. Tarp tašelių paslėpti difuzoriai, kurių funkcija – oro cirkuliacija. Namuose įdiegta WI-FI balsu valdoma namų sistema: ji leidžia paleisti grindis valantį robotą ar įjungti muziką, kavos aparatą, kondicionierių. Butą dizainerė norėjo kiek įmanoma vizualiai išplėsti, tad nišos buvo daromos ne tik lubose, bet ir sienose. Norėta sulaužyti standartus ir išryškinti sienas, pasitelkiant nišas sukurti charakteringą interjerą. Kadangi pirminis buto išdėstymas L formos – siauras ir pailgas – norėta baldais ir suapvalintais arkiniais kampais pakeisti erdvių pojūtį. Suapvalintos formos atsirado ir valgomajame, miegamajame. Pastarajame prie drabužinės pakabintas didelis sieninis veidrodis, kad pro langą atsispindintis vaizdas išdidintų erdvę. Kartu miegamojo sienos dalijamos tarsi į du dekoro elementus. Kad vizualiai siena būtų sutrumpinta ir kambarys neatrodytų pailgas, dalis jos dekoruota dekoratyviniu tinku primenančiu akmens luitą – dizainerė juokiasi jog ne vienas jau klausė, kaip mums pavyko tą luitą įnešti.

Ne tik apartamentų erdvės buvo kuriamos atsižvelgiant į funkcionalumą, taip buvo projektuojami ir baldai daiktams susidėti. Pastarieji buvo atsakingai projektuojami, pasveriant, kiek iš tikro šeimininkui reikia daiktų laikymo vietų. Prieškambaryje įrengta labai funkcionali spinta: iš valgomojo pusės ji virsta indauja. Po ja įvažiuoja ten savo stotelę-namelį turintis namų valymo robotukas. Spintoje paslėptas ir pagrindinis rekuperacinės sistemos blokas, o likusi dalis palikta lauko rūbams ir batams laikyti. Vonios kambaryje virš tualeto numatyta gan talpi spintelė, pavyko suprojektuoti ir ganėtinai didelę virtuvę, spinteles tamsiausioje namų dalyje – koridoriuje. Taip pat šalia miegamojo įrengta ir komfortiška ir erdvi drabužinė.

Grįžtant prie apšvietimo instaliacijos sprendimų šiame projekte išskirtinai daug dėmesio buvo skirta kiekvienai zonai. Valgomojo zonoje pasirinktas funkcinis dekoras – šalia tūrinės plytelės visu perimetru įleistas dimeriuojamas (keičiantis intensyvumą) LED apšvietimas. Šis sprendimas pasirinktas ne atsitiktinai, o dėl dviejų priežasčių, pirmoji – paryškinti plytelių faktūrą, antroji – turėti foninį ir romantišką apšvietimą vakarais bei vakarieniaujant. Dabartinės svetainės zonoje, jei atkreiptume dėmesį, turime ąžuolo faneruote ir akmens luito dekoru dekoruotas sienas bei nišas: šios paslepia ankstesniame plane numatytus įvadus bei šachtas kurių nuo pirminio išplanavimo koreguoti jau nebuvo galimybės. Jos buvo paliktos, bet funkciškai išnaudotos kaip dekoro elementas kuriose integruotas foninis apšvietimas. Svetainę su virtuve jungianti veidrodinė siena slepia vonios kambarį. Virtuvės erdvė, pasak Deimantės, buvo bene viena sunkiausių šio projekto dalių, nes pilnam šios erdvės – baldo išpildymui buvo pasirinkta netradicinė medžiaga – tikras akmuo.

Akmuo pasirinktas ne atsitiktinai – dizainerė pradėjo domėtis akmenimis, jų savybėmis ir būtent per šį akmenį rado nemažai atitikmenų su buto savininko charizma, todėl būtent šis akmuo ir atsirado interjere. Akmuo atlieka atraminę virtuvės stalviršio funkciją, kuriame integruotas paslėptas apšvietimas kuris puikiai pabrėžia akmens paskirtį ir išskirtinumą balde. Išsirinkus akmenį, rimta užduotimi tapo rasti meistrą, kuris galėtų jį tiksliai, milimetras į milimetrą, nupjauti ir paruošti naudojimui. Prie šios idėjos teko pratinti ir baldininkus, nes iki tol jiems nebuvo tekę susidurti su tokia užduotimi. Neįprastas po stalviršiu esantis natūralaus akmens luitas butą aplankantiems svečiams kelia nuostabą ir susižavėjimą. Dažnu atveju svečias ką pirmiausia padaro, tai paliečia akmenį ir pasiklausia ,,Ar jis tikras?“ Tai pasakodamas dizainerei juokiasi šeimininkas. O vonioje akmeninis praustuvas taip pat pasirinktas ne atsitiktinai, jis atlieka jau įvesto namuose akmens motyvo tęstinumą. 

Reziumuojant šį projektą, dizainerė ragina nebijoti kurti, o kuriant nepamiršti kaip jūsų interjeras atrodys ne tik dieną prie natūralaus apšvietimo, tačiau pagalvokit ir kaip jūsų namai atrodys sutemus ir vėlai vakare. Pasirinkite kelis apšvietimo tipus – pagrindinį, suteikiantį stiprios, funkcinės šviesos; dekoratyvų akcentinį (valgomajame, miegamajame, virtuvėje) foninį ir budintį-naktinį. Foninis apšvietimas suteikia romantišką lengvą atmosferą, ramybės jausmą ir yra atsvara tamsiems namų tonams bei buto vietoms, kurių net dieną nepasiekia natūrali šviesa. 

281