Konferencijos akimirka. Urbano Cerjako nuotr.
Jau trejus metus platforma LINA buria svarbiausias architektūros ir kultūros lauke veikiančias Europos organizacijas bei žemyne kylančius architektūros srities talentus. Sarajeve vykusioje trečiojoje platformos konferencijoje į dėmesio centrą iškelti architektūros ir bendruomenių santykio, solidarumo bei socialinio teisingumo klausimai.
2022 m. startavusi platforma LINA, už kurios pavadinimo slypi mokymasis, sąveika ir tinklaveika architektūroje (angl. „Learning, Interacting and Networking in Architecture“), jungia 34 įtakingas Europos architektūros lauko organizacijas. Nuo trienalių ir festivalių iki universitetų, fondų bei muziejų – platformos narių gretose rikiuojasi tokie garsūs vardai kaip Mies van Der Rohe fondas, XXI-ojo amžiaus meno muziejus MAXXI, Lisabonos bei Oslo architektūros trienalės, Airijos architektūros fondas ir Jungtinės Karalystės Karališkoji menų akademija. Lietuvos architektūros kultūros laukui šioje platformoje atstovauja aktyviai veiklose dalyvaujantis Architektūros fondas.
Trečioji platformos konferencija spalio pradžioje vyko Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje. Dvi dienas trukusiame renginyje organizacijų atstovai ir 25 atviro kvietimo metu atrinktų idėjų autoriai dalinosi savo vizijomis ir planavo ateities bendradarbiavimo galimybes, o pokalbių vedančiąja ašimi tapo konferencijos tema „Bendruomenių vedama architektūra“, kuria siekta pabrėžti bendruomenių vaidmens svarbą miestų plėtroje ir jų indėlį skatinant architektūrines naujoves. Konferencijoje ši tema buvo nagrinėjama per įvairias kritines prizmes, keliančias klausimus, kas iš tiesų yra bendruomenė ir kaip bendruomenės dalyvavimas architektūros kūrimo procese keičia aplinką.
Konferenciją atidarė tyrėjas ir žurnalo „Funambulist“ vyriausiasis redaktorius Leopoldas Lambertas. Savo pranešime apie architektūros raidą per pastaruosius 15 metų L. Lambertas pastebėjo, kad, nors ir lėtai, architektūros sritis tampa politiškai sąmoningesnė, o Vakarų dominuojamame architektūros diskurse vis ryškiau girdisi ir kitų šalių perspektyvos. Pavyzdžiu jis pateikė praėjusių metų Venecijos architektūros bienalės kuratorės, architektės Leslės Lokko darbus tarptautiniu mastu ir gimtojoje Pietų Afrikos Respublikoje.
LINA platformos vadovas Matevžas Čelikas. Urbano Cerjako nuotr.
Konferencijos akimirka. Urbano Cerjako nuotr.
Irhana Šehović ir Dunja Krvavac. Urbano Cerjako nuotr.
Konferencijos akimirka. Urbano Cerjako nuotr.
Pranešėjas taip pat akcentavo, kad per paskutinius dešimtmečius išsiplėtė architektūros žinių panaudojimas – vis dažniau ieškoma, kaip architektūra gali ne tik įgyvendinti galios pozicijoje esančiųjų vizijas, bet ir suteikti matomumą bei balsą engiamoms visuomenės grupėms. Kaip ryškius pavyzdžius jis paminėjo tokias iniciatyvas kaip „Forensic Architecture“ bei DAAR („Decolonizing Architecture Art Research“), kurie pasitelkdami erdvinius modeliavimo ir vizualizavimo įrankius atskleidė ne vieną sisteminį smurto ir nusikaltimų žmoniškumui atvejį.
Šių metų konferencijoje šeimininkavo architektės, Sarajevo festivalio „Days of Architecture“ kuratorės Dunja Krvavac ir Irhana Šehović. Jos savo pranešime „Periferijos architektūros“ susitelkė į Sarajevą kaip bendruomenių solidarumo kuriamą miestą, kuriame šimtmečius sugyveno įvairių skirtingų tautybių ir religijų žmonės. Pranešėjos pasakojo, kaip prieš kelis dešimtmečius, miestiečių iniciatyvumo dėka, buvo atsilaikyta prieš keturis metus trukusią Sarajevo apgultį.
D. Krvavac ir I. Šehović taip pat pasidalino savo asmeniniais pastebėjimais apie besikeičiantį santykį su miestu. Augusios apgulties metu, nuo vaikystės jos saugią aplinką siejo su urbanizuotais miesto paviršiais. Tik visai neseniai, galutinai nuo sprogmenų išvalius aplinkines užmiesčio teritorijas, gyventojams atsivėrė supratimas apie žaliųjų miesto erdvių svarbą.
Konferencijoje netrūko ir šiandien Europai aktualių bendruomenių susitelkimo pavyzdžių. Dalyvės iš Ukrainos organizacijos „Urban Reform“ pristatė nuo 2014 m. vykdomas edukacines iniciatyvas, skatinančias Charkovo bei kitų miestų gyventojus geriau pažinti architektūros bei aplinkos kūrimo procesus ir taip prisidedančias prie demokratijos bei pilietiškumo ugdymo. Konferencijoje dalyvavo ir architektė-tyrėja Iryna Mirošnykova, kuri su kolegomis 2023 m. atstovavo Ukrainai Venecijos architektūros bienalėje. Ji pristatė tarpdisciplininį tyrimą „Slėpynės“ (angl. „Hide-and-Seek“), kuriame giliau nagrinėjama priedangų ir gynybinių struktūrų reikšmė karo ir taikos sąlygomis, o bendruomeniškos architektūros idėja peržengia fizinę erdvę, nes išgyvenimas tampa neįmanomas be tarpusavio solidarumo infrastruktūros.
Konferencijos akimirka. Urbano Cerjako nuotr.
Konferencijos akimirka. Urbano Cerjako nuotr.
Konferencijos akimirka. Urbano Cerjako nuotr.
Sarajevas. Urbano Cerjako nuotr.
LINA konferencijoje savo idėjas pristatė 25 atviro kvietimo metu atrinkti Europoje kylantys kūrėjai, kurių darbuose daug dėmesio skirta ir kitoms aktualioms problemoms. Tarp pristatytų idėjų išryškėjo pakartotinio medžiagų ir pastatų panaudojimo klausimai bei būsto krizė, kuri, kaip prognozuojama, jau 2025 m. visame pasaulyje paveiks net 1,6 mlrd. žmonių. Skirtingais formatais – filmais, dirbtuvėmis ar publikacijomis – kūrėjai siekia ieškoti būdų, kaip vis dar gajas pastatų griovimo tendencijas galėtų keisti pastatų atnaujinimo ir pritaikymo prieinamam būstui praktikos.
Atrinkti architektūros lauke veikiantys kūrėjai prisijungs prie platformos narių-organizacijų veiklų ir drauge vystys 25-iose šalyse vyksiančią, metus truksiančią architektūros tyrimų, dirbtuvių, parodų, paskaitų, leidinių ir kitų įvairių veiklų programą. Architektūros fondas kitąmet pakviesti kelis atrinktų idėjų autorius plėtoti savo projektus ir pristatyti juos kūrybinėje rezidencijoje Vilniuje.
„Sarajevas, gyvas liudijimas apie tai, kaip miestą formuoja jo žmonės ir bendruomenių galia, buvo tobula vieta šių metų LINA konferencijai. Deja, mes taip pat pamatėme katastrofiškus potvynius, kurie užklupo Bosniją ir Hercegoviną bei nusinešė ne vieną gyvybę. Mūsų mintys su tais, kuriuos tai paveikė. Daugybė besitęsiančių katastrofiškų įvykių mums, kaip platformai, suteikia papildomą atsakomybę integruoti klimato kaitą kaip esminį gyvenimo faktą architektūroje ir erdvinio planavimo veiklose bei aprūpinti vieni kitus būtinomis žiniomis“, – sakė Matevžas Čelikas, LINA platformos vadovas.
Platformą LINA koordinuoja Liublianos universiteto architektūros fakultetas, bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Architektūros fondo veiklą platformoje finansuoja Lietuvos kultūros institutas.