Interjero autorė Eglė Skuodaitė
Nuotraukos Norberto Tukaj
Tekstas Gytautės Ivanauskaitės
Namai pušyno apsuptyje, tamsiuoju metų laiku apdovanojančiu įstabiais vaizdas, o šiltuoju sezonu – nuostabiais kvapais, negalėjo neužduoti kūrybinio tono kuriant šį interjerą. Tai tapo viena svarbiausių paskatų būste naudoti tik natūralias medžiagas. Pati erdvė suskirstyta į pagrindinę zoną, kurioje priimami svečiai, vyksta kasdienės šeimos ceremonijos, ir į privačią – asmeninių kambarių zoną.
Anot dizainerės Eglės Skuodaitės, projekto užuomazgos prasidėjo nuo pažinties su užsakovais lankantis neįrengtame bute. Pirmiausia į akis krito daug nereikalingų pertvarų ir pažemintų lubų. Viską perplanavus ir išvalius, išryškėjo buto lubų aukštis – jį buvo galima išnaudoti projektuojant erdves. Visas įrengimo procesas vyko išties sklandžiai dėl puikiai susiklosčiusių autorės ir klientų santykių: tai lėmė organiškus sprendimus kuriant idiliškus jaunos šeimos būsimuosius namus. Įgyvendinant interjero viziją buvo remtasi praktiškumo, ilgaamžiškumo, natūralumo ir daiktų minimalizmo kriterijais.
Siekiant išpildyti klientų norus, buvo integruojamos išmaniosios technologijos. Tai du valdymo pultai: vienas – rekuperacinės sistemos, kitas – radiatorių termostatų. Taip pat užsakovai prašė sukurti namus, kuriems nereikėtų tarnauti, kurių nereikėtų smarkiai prižiūrėti. Šeimininkai norėjo, kad jie būtų tarsi savarankiškas organizmas. Šiam pageidavimui patenkinti dizainerė pasitelkė natūralias medžiagas. Viena jų – murmuras, dengiantis vonios plyteles. Šiame kambaryje dušas buvo specialiai įrengtas be durų ar stiklo, kad nereikalautų didelės priežiūros. Kita medžiaga – granitas, puošiantis virtuvės stalviršius. Visiems fasadams ir apdailinėms plokštėms naudotas ąžuolo lukštas, išsiskiriantis atsparumu dilimui, drėgmei, temperatūros poveikiui. Šių medžiagų sintezė suteikia interjerui ne tik praktiškumo, bet ir minkštumo, jaukumo pojūtį.
Pasitelkdama minėtas medžiagas dizainerė patenkino dar vieną klientų poreikį – neapkrauti namų nereikalingais daiktais. Pasak autorės, natūralus šių medžiagų grožis leidžia negalvoti, kaip bendram dizainui suteikti vitališkumo: namų nereikia apkrauti papildomomis detalėmis, dekoro elementais. Apskritai šis interjeras atspindi tradicinę japonų estetikos filosofiją wabi-sabi. Joje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į laikinumo ir netobulumo priėmimą. Estetika kartais apibūdinama kaip grožio, kuris yra netobulas, nepastovus ir neišsamus, įvertinimas. O šiame interjere ji smarkiai susipina ir su minimalizmu.
Namai išsiskiria natūralios šviesos gausa, sklindančia pro langus ir šlaitinius stoglangius. Pasakodama apie juos, dizainerė pabrėžė, kad šviesą stengėsi išnaudoti visose erdvėse. Antai svetainėje stovi gražiai apšviečiama sofa, ant kurios šeimininkai laisvai gali skaityti, dirbti ar užsiimti kitomis veiklomis natūralioje šviesoje. Virtuvės zonoje po stoglangiais specialiai įrengta valgomojo zona. Įdomu tai, kad šioje vietoje krintantis natūralios šviesos kampas padiktavo ir šviestuvų pasirinkimą. Darbo kambaryje rašomojo stalo vietą irgi nulėmė šviesos išsiskaidymas. Apskritai šis interjeras išsiskiria praktiškumo, kokybės ir estetikos derme – tai tikri šeimos namai gamtos apsuptyje.
Interjeras dalyvauja konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė'20“