Projekto autorius Diego Revollo
Vieta: San Paulas
Įgyvendinta 2017 m.
Plotas 70 m²
Nuotraukos Alaino Brugier
Tekstas Gintautės Kisieliūtės
Buto interjeras įkvėptas B&W (angl. Black and White, liet. juoda ir balta) koncepcijos, itin tvirtai įsišaknijusios per porą pastarųjų metų. Minimalistinis, švarus būstas – tai įkūnyta žmonių siekiamybė savo namuose pabėgti nuo informacinio triukšmo, galybės daiktų, spalvų ir tekstūrų. Būtent tokiomis idėjomis ir paremtas šis modernus buto interjeras, kuriame atsiskleidžia „daugiau yra mažiau“ principas bei atidumas kiekvienai detalei, lemiančiai bendrą atmosferą.
Norėta nesudaryti vietos daiktams, ypač smulkmenoms, kaupti, nes šiandienos pasaulyje nelabai turime laiko mėgautis mažmožiais, ką jau kalbėti apie jų tvarkymą. Projekto autorius architektas Diego Revollo prisitaikė prie kasdienio kliento – vienišo vyro – gyvenimo būdo bei pažiūrų ir sukūrė savitą, lakonišką, subtilų, tačiau kartu itin stilingą, elegantišką ir net prašmatnumo pojūtį keliantį interjerą. Nebuvo pamirštas ir pats patalpų bei baldų išdėstymo planas – norėta išnaudoti kiekvieną centimetrą, nepamiršti nei vieno kampelio. Siekta, kad kiekvienas daiktas rastų savo vietą ir visuomet karaliautų tvarka.
Atlikus gana sudėtingus buto perplanavimo darbus, būstas tapo itin patogus ir atviras. Vienas iš miegamųjų buvo sujungtas su virtuvės erdve ir tapo pagrindinės erdvės dalimi, o jauki terasa dabar įgavo visai kitokią vertę, nes atsirado buto epicentre. Šeimininko miegamasis nuo kitų zonų atskirtas slankiosiomis durimis, kurias atvėrus, jis tarytum susijungia su likusia erdve. Valgomajam skirta balkono dalis leido praplėsti butą, o šiai, nors ir vidinei daliai, suteiktas terasos įvaizdis (medinės grindys bei suoliukas, metalinės, tarsi lauko kėdės) papildė namus savotiška atmosfera. Šalia valgomojo stalo buvo įrengta mažutė virtuvėlė su plautuve ir nedideliu šaldytuvu – anot šeimininko, šie patogūs įrenginiai ir skandinaviško jaukumo suteikianti mediena yra pagrindinės priežastys, dėl kurių visi vakarėliai prasideda ir baigiasi būtent šioje buto dalyje.
Kitas unikalus reiškinys – televizoriaus ir kino žiūrėjimo zonos – jos yra dvi, skirtingose patalpose. Šalia valgomojo stovi didžiulė atogrąžų žalios spalvos sofa, priešais ją kaba didžiulis televizorius – tai vadinamoji miniatiūrinė kino salė, o prie miegamojo yra nedidelė, jauki erdvė, skirta pailsėti ir leisti laiką vienumoje. Kaip ir visuose architekto kurtuose interjeruose, šiame regima nemažai labai apgalvotų detalių bei dekoratyvių baldų ar interjero elementų, pavyzdžiui, stiklinį žurnalinį staliuką kino zonoje arba dvigubą, plastiškų formų stalelį valgomajame, lyg iš betono išlietą krėslą, išskirtinio dizaino šviestuvus, vazonus, kėdes, kiek makabrišką, vyriškumu spinduliuojantį fotomontažą ant sienos, – visa tai suteikia interjerui išbaigtumo ir ekstravagancijos įspūdį. Detalių nedaug, tačiau jos visos reikšmingos, visos apgalvotos.
Juodmedžio grožis prie kitų tekstūrų išryškėja pats, o kartu sustiprina ir gretimus paviršius, kaip antai baltą degintą cementą. Viena pagrindinių architekto idėjų buvo šviesiomis grindimis, sienomis ir lubomis įrėminti tamsių baldų turinį. Spalvos parinktos atsižvelgiant į patalpos paskirtį ir norimą sukurti atmosferą: virtuvėje vyrauja juoda, o valgomojo zonoje – apetitą keliantys medaus atspalviai. Pagrindinės naudojamos medžiagos – stiklas, metalas, betonas. Kompoziciją papildo minkšta tekstilės bei gobelenų tekstūra, akiai malonūs atspalviai. Rengiant šį butą buvo laikomasi vienos esminių sėkmingo interjero taisyklių – kontrasto principo.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas: „Centras“