Rudenį grįžtant į darbus ir mokslus, kokybiškas miegas tampa ypač svarbus. Jis yra gerai ištyrinėtas mokslininkų, todėl jau žinoma, kad galima sąmoningai daryti įtaką miegui, manipuliuojant tokiais namų aplinkos veiksniais kaip apšvietimas, temperatūra ir oro kokybė. Apie tai kalbamės su dr. Laura Bojarskaite – Oslo universiteto neuromokslininke, „Laura Brain Talks“ įkūrėja ir miego edukatore.
„Didžiausią įtaką mūsų miegui turi šviesa. Rytais, natūralioje aplinkoje, vyrauja melsva, šalto atspalvio šviesa – ji mus budina. Vakare vyrauja šiltesnio atspalvio šviesa – ji smegenims signalizuoja apie dienos pabaigą. Pasitelkdami dirbtinius šviesos šaltinius ir parinkę tinkamą šviesos atspalvį įvairiu paros metu, mes galime atkartoti natūralų šviesos ciklą ir taip daryti įtaką miegui. Tai ypač svarbu tamsesniais metų laikais, kai ryškios, natūralios šviesos gauname mažai.
Temperatūra taip pat veikia mūsų miegą. Atvėsinus patalpas prieš miegą ir naktį palaikant 16-18 laipsnių temperatūrą, galime padėti kūnui greičiau atvėsti ir greičiau užmigti. Kitaip tariant, aplinkos temperatūra derinama prie natūralių kūno temperatūros svyravimų – prieš miegą žmogaus kūno temperatūra krenta per 1–1,5 laipsnio, o prieš pabundant, ji pradeda staigiai kilti iki normalios.
Miegamajame mūsų neturėtų pasiekti pašaliniai kvapai, užterštumas iš lauko ir šviesos tarša. Oro drėgnumas nakties metu turėtų būti 40–60 proc. ribose. Jei oras per sausas – džiūsta kvėpavimo takai ir tai mus gali prižadinti. Jei oras per drėgnas – kūnas negali efektyviai atsivėsinti prakaituojant. Todėl idealiu atveju, nakties metu turi būti užtikrintas geras vėdinimas – laikyti pravertą langą arba įjungti vėdinimo sistemą.“
Visus mokslininkės Lauros Bojarskaitės minėtus veiksnius, kurie daro įtaką miegui namų aplinkoje, galima dinamiškai valdyti išmaniųjų namų sistemos pagalba. Išsamų straipsnį apie miegą, bei kaip galime sąmoningai paveikti jo kokybę.
Išsamų straipsnį apie miegą, bei kaip galime sąmoningai paveikti jo kokybę, skaitykite čia.