Išmanieji namai, kur į bendrą tinklą sujungtos įvairios namų funkcijos jau dabar leidžia turėti didesnį komfortą ir efektyviai vartoti energiją, pasitelkus dirbtinį intelektą dar labiau patobulės. Ekspertai tikina, kad pakankamai greitai toks namas šeimininko norus tenkins gavęs ne tik pavienes žodines komandas lietuviškai, bet ir sugebės suprasti žodžių kontekstą.
Pagal asmeninius poreikius sukurtas vakaro scenarijus. Leono Garbačausko nuotrauka
Pasak jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio, dirbtinis intelektas sparčiai žengia į pastatų valdymą ir šios revoliucijos – nebesustabdysi.
„Jau dabar su JUNG HOME arba KNX išmaniosiomis sistemomis namuose galima ne tik analizuoti ir reguliuoti pavienius apšvietimo, elektros ar šildymo prietaisus, bet ir kurti įvairius komforto ir išlaidų taupymo scenarijus. Pavyzdžiui, nustatyti, kad namuose savaime įsijungtų rytinis apšvietimas ar nepakilus nuo sofos būtų užtraukiamos langų žaliuzės. Taip pat pasitelkiant visiems gerai žinomus „Amazon Alexa“ ar „Google Home“ virtualius asistentus šias sistemas galima valdyti balsu. Beje, šiuo metu žengta dar toliau – pastatų valdymas nuo šiol įmanomas ir lietuvių kalba“, – teigia R. Skurdenis.
„JUNG Vilnius“ kartu su Lietuvos taikomojo dirbtinio intelekto įmone „AAI Labs“ sostinės JUNG demonstracinėje erdvėje jau yra pristatęs tokią išmaniųjų namų valdymo balsu sistemą. Pastaroji geba reaguoti į lietuviškai pasakytas komandas: įjungia televizorių, muziką, apšvietimą, reguliuoja žaliuzes ir t. t.
Tiesa, kol kas, eksperto teigimu, šios technologijos išmaniajame name paklūsta tik itin griežtoms taisyklėms ir algoritmams: jeigu name pakilo temperatūra ar atsirado per daug drėgmės, sistema atliks tik konkretų jai nustatytą veiksmą.
„AAI Labs“ vadovas Aistis Raudys. Kristinos Aleksynaites nuotrauka
„JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. Leono Garbačausko nuotrauka
Dirbtinis intelektas išplės pastatų valdymo galimybes
Anot R. Skurdenio, dirbtinis intelektas (DI) žymiai praplės pastatų valdymo galimybes, nes jis geba išanalizuoti daug daugiau skirtingų sričių duomenų. Be to, DI mokinasi ne tik iš žmonių jam suteiktos informacijos, bet ir iš savo paties sprendimų, taip pat – analogiškų kitur DI priimtų sprendimų.
„Tarkime, jei JAV yra panašus išmanusis namas, kaip ir Lietuvoje, tai mūsų pastatas galės lyginti savo sprendimus su priimtais tame pastate Amerikoje. Ir jeigu pastarieji buvo geresni, DI galės pasiūlyti juos įdiegti ir pas mus“, – sako išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas.
Anot jo, viena iš sričių, kur DI dabartinius išmaniuosius namus galėtų pakelti į aukštesnį komforto ir intuityvesnės patirties lygį, yra namo valdymas balsu: t. y. nebe elementarių komandų balsu namui formulavimas, o savotiško „ryšio“ tarp pastato ir žmogaus sukūrimas, paverčiant jį „bendravimu“. Paprasčiau kalbant, namas jo savininkui suteiks informaciją, kurios pagrindu pastarasis pastatui formuluos įvairias užduotis.
Pasak „AAI Labs“ vadovo Aisčio Raudžio, bendrovė kartu su „JUNG Vilnius“ šiuo metu ieško būdų, kaip dar labiau integruoti vadinamąsias didžiųjų kalbos modelių (angl. Large Language Models, LLM), tokių kaip „ChatGPT“, technologijas į išmaniųjų namų balso sistemas.
Sensoriniu jungikliu valdomi išmanūs namai. Leono Garbačausko nuotrauka
Balsu valdoma „JUNG Showroom“ demonstracinė erdvė. Leono Garbačausko nuotrauka
Išmanusis namas supras žodžių kontekstą
„Įsivaizduokite tokį gyvenamąjį būstą, kuris ne tik supranta konkrečią jūsų komandą, bet ir reaguoja kontekstualiai: pavyzdžiui, lietuviškai išgirdęs komandą „parenk kambarį kino vakarui“ arba „noriu žiūrėti filmą“, pritemdo šviesas, įjungia projektorių, paleidžia garso įrangą ir t. t.“, – sako A. Raudys.
Jo teigimu, integravus JUNG jutiklius ir kitus įrenginius kartu su LLM technologija gali būti geriau atsižvelgiama ir į aplinkos kontekstą. Jei naudotojas klausia: „Ar čia ne per šviesu?“, šviesumo jutikliai galėtų pateikti duomenis LLM, kuris akimirksniu priimtų pagrįstą sprendimą ar pasiūlymą dėl apšvietimo lygio.
„Remdamasis naudotojų įpročiais, LLM taip pat galėtų siūlyti ir automatines procedūras. Pavyzdžiui, paklausti: „Kiekvieną vakarą apie 19 val. pritemdote šviesą. Ar norėtumėte tai automatizuoti?“, – pastebi A. Raudys.
„AAI Labs“ vadovo teigimu, LLM ir išmaniųjų namų integracija taip pat leistų kalbos modeliams reaguoti ne tik į tiesiogines užklausas, bet ir į išorės įvykius. Pavyzdžiui, jei langų jutiklis aptinka lietų, LLM galėtų paklausti, ar naudotojas nori uždaryti langus.
Išmaniųjų namų technologijų srityje pirmaujančios „JUNG Vilnius“ vadovas tokią partnerystę su DI startuoliu vertina kaip šuolį link holistinės namų patirties.
„Išmaniųjų namų sistemos – tai ne tik automatizavimas, bet ir natūralus bendravimas, nes mūsų klientai nori, kad namai geriau juos suprastų. Neabejoju, kad integravus didžiuosius kalbos modelius su išmaniųjų namų valdymo balsu sistemomis, naudotojams bus atverta intuityvesnė patirtis, o jų namai taps geresni ir ekologiškesni“, – įsitikinęs R. Skurdenis.