|
Gyvenimo tempas tik beprotiškai auga. Nors ne
vienas turbūt dažnai pasvajojame apie karštą vonią, savo namuose vis dažniau
įsirengiame dušo kabiną. Tai taupo mūsų laiką ir vandenį. Į ką atkreipti dėmesį
renkantis dušo kabiną?
Šeštajame dešimtmetyje, iškilus gyvenamojo
ploto trūkumo problemoms, komunistų partijos CK vadovas Chruščiovas
projektuotojams įsakė tipiniuose daugiabučiuose plotą taupyti WC ir vonios
kambario sąskaita. Tuo metu vonios kambario norma svyravo nuo 2,8 iki 3,2 m2.
8-jame dešimtmetyje vonios kambarys buvo atskirtas nuo tualeto, tačiau plotai
nepadidėjo, o dešimtajame dešimtmetyje išaugo iki 4 m2... Beveik
pusę šios patalpos paprastai užimdavo vonia, o mažesnėse patalpose vonia buvo
sėdima. Techninis progresas į vonios kambarį „atvedė“ dar vieną daiktą –
skalbimo mašiną. Taigi atsižvelgus į visus poreikius, čia lyg ir viskas telpa,
tačiau nelieka vietos pačiam svarbiausiam objektui – mums.
Dušo kabinos privalumai
Pietų šalyse populiarios dušo kabinos
atkeliavo į Šiaurės Europą ir sparčiai užkariavo vartotojų širdis. Pagrindinius
privalumus galima išvardinti:
- Užima mažiau vietos – paprastai dušo kabinai užtenka 1 m2.
- Sunaudojama mažiau vandens. Jeigu prausdamiesi neleisit vandens
maksimalia srove (gali skaudėti), prausdamiesi sunaudosite maždaug 5
kartus mažiau vandens nei vonioje.
- Lengviau įlipti į kabiną, nes nereikia aukštai kelti kojos. Su
amžiumi ši savybė tampa labai aktuali.
- Sutaupome laiko, nes dušo procedūra paprastesnė. „Šiais laikais
žmonės daug purvinesni, nes jie dažniau prausiasi“, - sakė Mikė
Pūkuotukas.
Padėklai
Dušo kabinos būna kelių tipų. Tai priklauso
nuo jų gamybai naudojamų medžiagų. Paprasčiausios dušo kabinos susideda iš
dviejų dalių aitvaro – durelių ir padėklo.
- Padėklai gaminami iš metalo, akrilo ar keramikos. Kiekvienas jų
turi savo privalumų ar trūkumų. Rečiausiai pasitaiko keramikinių padėklų –
jie atgyveno arba naudojami dėl stilistinių ypatumų. Svoris ir montavimo
sudėtingumas – pagrindiniai keramikinių padėklų trūkumai.
- Metaliniai padėklai yra dviejų tipų – iš juodo metalo skardos )1,2
– 3,5 mm) ir ketaus.
- Skardiniai padėklai garsiai „skamba“, todėl montuojant reikia
pasirūpinti garso izoliacija. Klijuojamos specialios guminės juostos arba
apačia apipurškiama putomis. „Špižiniai“ padėklai yra sunkūs ir gana ilgai
trunka juos įšildyti. Jų nemėgsta prekybininkai, nes didelis jų svoris
didina transportavimo kaštus.
- Akriliniai padėklai visomis higienos, eksploatacijos savybėmis
patraukliausi, tačiau ši medžiaga konstruktyviai yra silpniausia. Bėgant
laikui padėklai gali trūkti. Labai svarbu montuojant tiksliai sureguliuoti
kojytes, kad dėklas nesideformuotų.
Padėklų matmenys
Standartiniai matmenys yra tokie: 75x75 cm,
80x80 cm, 85x85 cm, 90x90 cm, 95x95 cm, 100x100 cm. Galimi ir stačiakampiai
variantai. Jų matmenis galima sužinoti iš prekybininkų. Kokių išmatavimų kabiną
pasirinkti lemia kiek turite vietos, bet žinokite, kad mažesnė nei 80 cm kabina
nepatogi, o didesnė nei 90 cm – tai jau smulkiaburžuazinis apetitas. Padėklai
būna skirtingų aukščių – nuo beveik nulio iki 18 cm.
Svarbu, kad neslystų kojos
Kadangi dušo kabinoje prausiamės stovėdami ir
dar naudojame muilą, labai svarbu nepaslysti. Tam gamintojai naudoja keletą
būdų.
- Gaminami nelygūs „rifliuoti“ padėklų paviršiai, kurių dizainas
gali būti įvairių ornamentų. Nuo ilgo stovėjimo šie ornamentai įsispaudžia
į jūsų pėdas ir „papuošia“ jas prieš miegą.
- Naujausios technologijos dėka padėklų dugnas padengiamas
specialiomis“ neslidžiomis“ medžiagomis, kurių sudėtis gamintojai akylai
slepia, nes tai yra patentuoti išradimai. Namų sąlygomis jų tikrai
nepasigaminsite, todėl teks pakrapštyti piniginę ir mokėti papildomus eurus.
- Galima naudoti įvairius drėgmės nebijančius kilimėlius, net ir
medines groteles, kurios apdirbtos specialia alyva. Tokius sprendimus
galima rasti pas gamintojus, propaguojančius „lėtą“ gyvenimo būdą.
Yra du dušų sienelių tipai – su rėmu arba
bėrėmės
- Turinčios rėmus dušo kabinos dažnai būna suskaidytos į daugiau ar
mažiau segmentų. Jos gali įvairiais būdais varstytis ir yra ypač
populiarios, tačiau vizualiai atrodo „pigiai“. Rėmui panaudotos medžiagos
ir užpildas (stiklas arba plastikas) taip lemia sienutės vaizdą ir kainą.
Plastikas greitai keičia savo išvaizdą – tampa neskaidrus, braižosi. Grūdintas
stiklas (būtinai) yra rimtesnė medžiaga, tačiau atkreipkite dėmesį į kalkėto vandens pėdsakus ant skaidraus
paviršiaus. Nerekomenduojama naudoti visiškai skaidraus vienspalvio stiklo
sienutėje, nes kalkių nuosėdos pavers jus dušo kabinos vergu. Šito galima
išvengti pasirinkus nelygų arba neskaidrų stiklą.
- Berėmės dušo kabinos paprastai brangesnės. Jos gaminamos tik iš
grūdinto stiklo, naudojant specialių furnitūrą. Kadangi grūdintą stiklą
jau išmoko lankstyti, forma gali būti ir pusapvalė arba atsirasti lenkti
elementai. Tokio tipo kabinos statomos į erdvesnius vonios kambarius, nes
varstomi elementai būna didesnių gabaritų. Tokių kabinų gamybai naudojamos
6-10 mm storio stiklas. Rinkitės tvirtą furnitūrą, kadangi stiklo
santykinė masė prilygsta akmens masei. Gražiausiai prie stiklo dera
nerūdijančio plieno detalės.
Autorius: Vytautas Gurevičius
|
