Tekstas: Audronės Drungilaitės
Fotografai: Jorigė Kuzmaitė ir Deimantė Dubauskaitė
Dar prieš pasaulį apėmusią pandemiją žmonės ėmė labiau branginti laiką. Kai metų pradžioje daugybė procesų sustojo, atsirado proga išsigryninti prioritetus ir susidėlioti planus. Vis labiau vertinama gamtinė aplinka, klesti elektroninė prekyba ir didėja palaikymas vietiniams prekių ženklams.
Pastaruosius kelerius metus, stiprėjant Lietuvos ekonomikai, pamažu augo ir susidomėjimas lietuvišku dizainu, kuris daug metų buvo sėkmingai eksportuojamas ten, kur žmonės buvo pasirengę daugiau mokėti. Atsidarė keletas vien šalies kūrėjus reprezentuojančių prekybos taškų, kūrėsi smulkūs prekių ženklai. Lietuvos baldų pramonė jau daugelį metų pirmavo eksporto rodiklių lentelėse. Paradoksalu, tačiau nemažai užsienyje žinomų lietuviškų prekių ženklų menkai parduodami Lietuvoje. Aukštos kokybės ir patrauklios kainos produktus klientai iš užsienio pirkdavo vis didesniais kiekiais, atsirado aukštesnės pridėtinės vertės gaminių poreikis.
2019-aisiais septynios Lietuvos baldų ir dizaino įmonės susibūrė į Lietuvos dizaino klasterį. Pagrindinis klasterio tikslas – pasiūlyti viešbučio kambario, restorano ar kavinės įrangą iš vienų rankų. Stambesnių projektų įrengimas koordinuojant vienam tiekėjui palengvina dizainerių ir architektų kasdienybę, leidžia sutaupyti daug laiko ir išvengti nenumatytų problemų. Projektuojant klasterio interjerų koncepcijas, naudojami tik Lietuvoje sukurti aukštos kokybės baldai ir interjero detalės; sukurtos konstrukcijos gali būti transformuojamos, pritaikomos pagal individualius poreikius. Unikalaus dizaino, šiuolaikines tendencijas atspindintys ir laikui nepavaldūs sprendimai susilaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio ir prisideda prie lietuviškos produkcijos žinomumo didinimo. Šiuo metu jau galima išskirti keletą lietuviškų baldų ir interjero detalių dizaino bruožų.
Nuosaikus koloritas, patrauklus kainos bei kokybės santykis
Dažnai lietuviško dizaino baldams užsieniečiai klijuoja šiaurietiškos stilistikos etiketę. Tam įtaką daro naudojamos natūralios medžiagos, neutralių tonų koloritas, tačiau galima įžvelgti keletą skirtumų – daugiau spalvų, įmantresnių formų ir faktūrų. Nors dažnai Lietuvoje pagaminti baldai ir interjero detalės kokybe nenusileidžia skandinaviškiems, o gamintojai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį, šalies dizainerių pasitikėjimą vis dar reikia užsitarnauti.
Praktiškumas visais metų laikais
Subtiliai peršviečiamos lininės užuolaidos slopina saulės spindulius vasarą, tačiau neužtamsina erdvės šaltuoju metų laiku, kai itin trūksta šviesos. Lininiai gaminiai, turintys sąlytį su oda, puikiai išgarina drėgmę, vasarą vėsina, o žiemą sulaiko šilumą. Nesvarbu, ar tai būtų lininis chalatas ar lino pluošto kilimas, tokią medžiagą visuomet malonu liesti, lengva valyti, o lininės patalynės net nebūtina lyginti.
Itin patvari, vokiečių ir prancūzų jau pamėgta Naïve baldų kolekcija pagaminta iš aliejuoto uosio masyvo. Aliejus suteikia atsparumo, leidžia lengvai namų sąlygomis atnaujinti pažeistą baldo paviršių, o nesudėtinga konstrukcija suteikia galimybę gaminį lengvai transportuoti ir susirinkti pačiam.
Subtili elegancija ir dėmesys detalėms
Bėgant metams ir keičiantis kartoms, lietuviai atsikrato įpročio kaupti trumpalaikio naudojimo daiktus, ieškoma patvarių, laikui nepavaldžių kokybiškų produktų. Investuojama į minimalistinio dizaino korpusinius baldus, negailima pinigų kokybiškai furnitūrai ir natūralaus medžio apdailai. Namai saikingai dekoruojami klasikiniais elementais – veidrodžiais, rankų darbo keramika, aksesuarais iš medžio ar odos.
Ergonomika ir funkcionalumas
Lietuvoje itin populiarias lovas su patalynės dėže po truputį keičia prabangesni continental tipo modeliai, kurių konstrukciją sudaro karkasas ir dvigubas čiužinys. Spyruoklės abejose čiužinio dalyse garantuoja išskirtinį patogumą, būdingą prašmatnių viešbučių lovoms.
Minkštieji baldai neatsiejami nuo komforto
Patogi kampinė sofa dažnai tampa namų ašimi, aplink kurią sukasi šeimos gyvenimas, todėl vyrauja lakoniškas dizainas, ne toks ekstravagantiškas kaip pietiečių sofų. Populiariausia išlieka pilka spalva, nors po truputį įsidrąsinama įtraukti ir ryškesnių tonų. Paklausiausių audinių sąraše puikuojasi jau klasika tapęs veliūras, austa vilna ir buklė tipo audiniai, nes jie ne tik suteikia jaukumo interjerui, bet ir pasižymi nesudėtinga priežiūra.
Jau kurį laiką jaunatviškų interjerų akcentu tapę sėdmaišiai užkariauja ir prabangesnes erdves – didesnio tankio, austiniai ar veliūriniai audiniai minkštų formų baldams suteikia išskirtinio jaukumo. Festivalių erdves, lauko kavines ir privačias terasas vis dažniau papildo drėgmei ir saulės spinduliams atsparūs sėdmaišiai.
Trumpai lietuviško dizaino bruožus galima apibendrinti keliais žodžiais: natūralios medžiagos, nuosaikus koloritas, komfortas ir dėmesys detalėms. Tačiau visuomet yra išimčių. Lietuvos dizaino klasteris siekia prisidėti prie Lietuvos dizaino vardo žinomumo sklaidos ir nors klasterio veikla nukreipta į užsienio rinkas, tikimasi sulaukti dėmesio ir Lietuvoje. Klasterio narių sąrašas nėra baigtinis, prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti įmonės, norinčios skleisti žinią apie lietuvišką dizainą užsienyje.
Nuotraukų galerija:
Daugiau informacijos apie Lietuvos dizaino klasterį www.lithuaniandesigncluster.com.
Žurnalas „Centras“