Kovo viduryje nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai, investuotojai, atsakingieji šalių vyriausybių nariai, miestų merai ir savivaldybių atstovai, urbanistai ir architektai, miestų entuziastai iš viso pasaulio rinkosi į didžiausią NT parodą MIPIM Kanuose. Kasmet vykstantis didžiausias tokio pobūdžio renginys šiemet pritraukė apie 21 000 dalyvių iš daugiau nei 90 šalių.
Šalių sostinės ir kiti didieji miestai, pirmaujančios NT bendrovės, vyriausybinės institucijos bei kiti sektoriaus atstovai pristatė savo projektus ir paslaugas daugiau nei 20 000 m² parodų erdvėje. Iš viso suskaičiuota apie 300 dalyvių stendų. Buvo pristatyta projektų, kurių bendra vertė siekia iki 4 trilijonų eurų.
Elitiniame NT renginyje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su partneriais ir Vilniaus miesto savivaldybe užsienio investuotojams Vilnių pristatė su šūkiu „Old choices don’t bring new results: invest in Vilnius“ (liet. Seni pasirinkimai neduoda naujų rezultatų: investuokite į Vilnių).
Novatoriškame, jaukumą koduojančiame mūsų sostinės stende lankytojai galėjo susipažinti su naujausiais planuojamais ir jau įgyvendinamais viešais ir privačiais plėtros projektais Vilniaus mieste. Stende buvo surengtos 5 diskusijas: investuotojų diskusija su vicemeru, pokalbis apie ateities verslo rajonus, diskusija apie tarptautinius architektūros konkursus Vilniuje ir miestų vyriausiųjų architektų pusryčiai.
Be to, Vilniui įteikti iš viso 5 apdovanojimai už pasiekimus Europos perspektyviausio miesto rinkimuose. Bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje sostinė užėmė 3-iąją vietą. Apdovanojimų teikimo ceremoniją kasmet rengia dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“.
Įvertinę Vilniaus ekonominius rodiklius, ekspertai miestui skyrė 2-ąją vietą žmogiškojo kapitalo pritraukimo srityje, o ekonominio potencialo kategorijoje sostinė pateko tarp trijų geriausiųjų.
Šių metų MIPIM programoje didžiausias dėmesys buvo skirtas būsto politikai bei būsto įperkamumui ir prieinamumui. Europos šalių miestai, kaip ir Vilnius, susiduria su būsto įperkamumo sunkmečiu ir vis labiau prastėjančiais jo rodikliais. Augančios NT kainos verčia nuosavą būstą prabangos preke.
Skaičiuojama, kad iki 2050 m. net 70 procentų pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Tai – bauginanti perspektyva, mat šiandieną daugelis miestų pakankamo urbanizuoto ploto tokiam kiekiui net neturi. Kita vertus, tai yra galimybės miestus kuriantiems profesionalams ieškoti kūrybiškų ir potencialą turinčių urbanistinių sprendimų, kurie užtikrintų darnų miestų funkcionavimą ateityje.
Sprendimų paieškomis ir idėjomis, kaip įveikti įsisiūbuojančią būsto prieinamumo ir įperkamumo krizę, dalinosi Vokietijos būsto ir urbanistikos ministrė Klara Geywitz, Kopenhagos merė Sofija Hastorp Andersen, Londono, Hanoverio, Liverpulio, Helsinkio ir kitų Europos miestų atstovai. Dominuojanti pranešėjų įžvalga – valdžios institucijų, verslo ir bendruomenių partnerystė, glaudus bendradarbiavimas, sprendžiant būsto politikos klausimus.
Pavyzdžiui, Kopenhagos merė prisipažino, kad kiekvieną rytą atsikelia su mintimi, kaip efektyviai spręsti būsto plėtrą Danijos sostinėje? Kaip kurti nevaržančią ir tvarią verslui aplinką, kad jis galėtų sėkmingai ir kuo sparčiau įgyvendinti taip trūkstamus NT projektus. Kopenhagos merė akcentavo, kad miesto valdžia turi būti proceso lyderė ir kertinė tarpininkė tarp verslo ir bendruomenės.
Savo ruožtu Londone siekiama suvienodinti reikalavimus skirtingos paskirties pastatams, kad jų keitimas nesukeltų papildomų biurokratinių kliūčių ir nestabdytų spartesnės NT plėtros. Vokietija būsto įperkamumo problemas siekia spręsti pasitelkdama finansinės paskatos ir paramos instrumentus.
Daugelis specialistų vieną kaip išeičių būsto įperkamumo problemai spręsti įvardijo municipalinių butų, nuomai skirtų būstų ir vadinamųjų „co-living“ projektų spartesnį ir platesnį įgyvendinimą.
Šiuo metu Europa susiduria su daugybe iššūkių: būsto trūkumu, išaugusiomis palūkanų normomis, išteklių dilema, dekarbonizacijos iššūkiais ir tiekimo grandinės problemomis. Visa tai reikalauja skubių sprendimų žmonių ir bendruomenių labui. Todėl dabar yra pats metas kuo sparčiau judėti pirmyn.
