Interjero autoriai Tomas Umbrasas, Aidas
Barzda, Tautvydas Vileikis, Alvydas Jatkialo, Rokas Kontvainis
(YCL Studio)
Nuotraukų autorius Norbertas Tukajus
Teritoriją supanti betoninė siena tapo vidinės struktūros dalimi, sukuriančia savotišką ribą tarp bendros ir privačios erdvės. Tik įžengus į namus, pasitinka trys visame interjere dominuojančios medžiagos ir spalvos: medis, balti ir pilkšvi tonai. Pilka spalva tampa taku, jungiančiu holą su pagrindine namų erdve pirmame aukšte, o šviesūs paviršiai ir šilta medžio tekstūra žymi antrojo aukšto erdvę – du vaikų kambarius, erdvų vonios kambarį ir pagrindinį miegamąjį.
Būstas skirtas šeimai su dviem vaikais. Šiuolaikiški, įdomūs žmonės norėjo jaukių namų, atspindinčių jų požiūrį į gyvenimą. Namo planas padiktavo patogią funkcinę schemą – vienas aukštas buvo skirtas privatiems kambariams, kitas – bendro naudojimo patalpoms. Tam tikrus sprendimus lėmė įėjimo į pastatą vieta antrajame aukšte. Būtent dėl to reikėjo nurodyti svečiams aiškų taką, kaip patekti į kitą aukštą. Kitas nestandartinis sprendimas – šukuotų ir pilkai tonuotų parketlenčių motyvai miegamajame bei parketlentėmis dekoruotos lubų plokštumos ir griežtas apdailos pjūvis, suteikiantis šviesos efektą.
Menama betono siena, besislepianti po pilku atspalviu, apjuosia ir pagrindinę pirmo aukšto erdvę: ji paslepia sandėliuką, vonios kambarį ir virtuvės masyvą. Viskas, kas lieka, – tai šviesi ąžuolo grindimis klota bendra erdvė, kurios centre – iliuzijomis apipinta veidrodinė kolona, dar labiau išryškinanti erdvės perimetrą. Dideli langai ir šešėlių žaismas saulėtomis dienomis kambariuose kuria piešinius.
Po namą pasklidusios mažos skulptūrinės detalės suteikia jam unikalumo: prieškambario veidrodis sudaro netaisyklingos perspektyvos iliuziją, iškraipo racionalų erdvės suskaidymą; turėklas tarsi kelrodis sukuria šviesos ruožą tarp pirmo ir antro aukšto, o vonios kambarys padalija erdvę lyg siurrealistinį paveikslą ir tampa neišdildomu šio namo interjero akcentu.
Apšvietimo sprendimai buvo priimti siekiant neužgožti patalpų – daug kur pritaikyti paslėpti šviesos šaltiniai, nes norėta akcentuoti bendrą erdvę bei vaizdą už lango ir neblaškyti žvilgsnio detalėmis. Vieninteliai šviestuvai, tapę interjero dalimi, – tai masyvūs, daug šviesos suteikiantys gaubtai svetainės ir valgomojo zonose, kur erdvė leidžia didesnes detales.
Vonios kambarys buvo gana sudėtinga patalpa, nes į nedidelį plotą turėjo tilpti ne tik pagrindiniai santechnikos prietaisai, tokie kaip dušas ir vonia, dvigubas praustuvas su spintele bei tualetas, bet ir ūkinė spinta. Medžiagiškumo kompozicijomis siekta išryškinti neįprastą vonios struktūrą. Šioje vietoje praleidžiama ne tiek jau mažai laiko, tad norėta ją paversti lygiaverte, tačiau unikalia interjero dalimi.
Užsakovų pasitikėjimas leido projekto autoriams su didžiule atsakomybe atsižvelgti į iškeltus poreikius ir juos derinti prie nusibrėžtos interjero koncepcijos. Eksperimentai su subtiliomis formomis ir kompozicijomis padėjo suformuoti skulptūriškas erdves, kintančias kartu su šviesa. Su kiekviena diena šie namai tampa vis įdomesni, kviečiantys atrasti mažas detales didelėje erdvėje.
Žurnalas: „Centras“