Norint namuose užtikrinti jaukią ir komfortišką aplinką vien tik patrauklių interjero sprendimų gali nepakakti – didelę įtaką gerai savijautai turi ir patalpų mikroklimatas bei supantys kvapai. Nemalonius kvapus neretai bandoma pašalinti pasitelkiant įvairius oro gaiviklius ar smilkalus. Tačiau, anot ekspertų, tai veikiau maskuoja nei sprendžia problemą, o esminę įtaką namų oro kokybei turi dar statybų metu naudotos medžiagos ir įrengti inžineriniai sprendimai. Būtent į juos visuomet verta atkreipti dėmesį renkantis būstą.
Sintetinių kvapų naudojimas gali kenkti sveikatai
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ Technikos direktorius Sigitas Aglinskas sako, kad purškiami kvapai, kvapiosios žvakės ar smilkalai patys savaime ne tik nepagerina namų oro kokybės, bet netgi gali ją pabloginti.
Sintetiniai kvapai ir žvakių bei smilkalų dūmai patalpose didina įvairių cheminių junginių koncentraciją. Kvėpuoti tokiais junginiais gali būti pavojinga – pavyzdžiui, žvakių ir smilkalų degimo metu gali išsiskirti kancerogenai ir medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, galvos skausmus, erzinančios kvėpavimo takus.
„Jei namuose jaučiami nemalonūs kvapai, tai greičiausiai yra prasto patalpų vėdinimo pasekmė. Nepakankama oro cirkuliacija patalpų viduje sudaro sąlygas kauptis drėgmei ir įvairioms dalelėms, kurios nulemia nemalonius kvapus. Patalpų kvėpinimas šių dalelių nepašalins, o paprasčiausiai jas užgoš kitomis – galbūt sukeliančiomis malonesnius kvapus. Tad būtent tinkamas patalpų vėdinimas lemia gerą oro kokybę ir padeda atsikratyti nemalonių kvapų“, – komentuoja S. Aglinskas.
Svarbiausia – efektyvus vėdinimas
Tai aktualu tiek senuose, tiek naujuose namuose. Pastarieji turi atitikti aukštus energinio naudingumo reikalavimus, todėl pasižymi dideliu sandarumu. Kitaip tariant, orui iš lauko į patalpų vidų patekti be papildomų vėdinimo sistemų sandariuose namuose galimybių beveik nėra – nebent jų gyventojai visuomet laikytų pravirus langus. Senuose daugiabučiuose priešingai – sandarumo ir šilumos izoliacijos dažnai trūksta, tad oro srautai vyksta natūraliai, Kita situacija yra renovuotuose namuose. Juose dažnai rasoja langai, kaupiasi drėgmė, susidaro puikios sąlygos pelėsiui, kuris ne tik lemia nemalonius kvapus, bet ir yra pavojingas sveikatai.
„Norint užtikrinti gaivą ir oro kokybę naujuose butuose iš esmės yra būtina efektyvi rekuperacijos sistema. Ji pašalina CO2 bei įvairių kvapų prisotintą orą ir iš lauko įleidžia šviežią. Jei nepageidaujami kvapai į namus patenka iš lauko, rekuperacijos įrenginyje gali būti naudojami aktyvios anglies filtrai, papildomai išvalantys į namus įleidžiamą orą. Jokiu būdu negalima virtuvės gartraukio ventiliacijos kanalo sujungti su rekuperacijos sistemos kanalais, nes patalpose pasklis maisto kvapai. Svarbu pažymėti, kad šiuolaikinės rekuperacijos sistemos sukurtos taip, kad oro „mainai“ žiemą lemtų kuo mažesnius šilumos praradimus.“, – pažymi S. Aglinskas.
Rekuperatorius rekuperatoriui nelygu
Eksperto teigimu, rekuperacijos sistemos daugiabučiuose namuose gali būti centralizuotos arba individualios. Abi jos veiksmingos ir atlieka savo funkcijas ir yra parenkamos pagal projekto specifiką. Pirmuoju atveju namo techninėse patalpose įrengiamas visų butų vėdinimą bendrai valdantis įrenginys. Kiekvienas namo butas yra vėdinamas vienodai, o atskirai reguliuoti oro srautų galimybių nėra. Jas suteikia individualūs rekuperacijos įrenginiai. Jie leidžia gyventojams patiems savo bute reguliuoti vėdinimo intensyvumą. Pavyzdžiui, kai namuose yra daugiau žmonių arba gaminamas maistas, vėdinimą galima sustiprinti, o išvykus iš namų – palikti įrenginį veikti minimalaus intensyvumo režimu.
„Tai leidžia taupyti energiją ir turėti laisvę vėdinimą bute reguliuoti pagal savo poreikius. Šiuo požiūriu individualūs rekuperacijos įrenginiai yra pranašesni. Tiesa, svarbu nepamiršti tinkamos jų priežiūros. Rekomenduojama bent du kartus per metus keisti įrenginių filtrus – prieš vasarą, pasibaigus aktyviausio augalų žydėjimo laikotarpiui, ir šildymo sezono pradžioje. Filtrai gali užsiteršti ir greičiau – apie poreikį juos pakeisti šiuolaikiniai įrenginiai paprastai praneša patys. Priklausomai nuo konkretaus įrenginio, retkarčiais gali reikėti atlikti ir šilumokaičio valymą ar kitus profilaktinius darbus. Namų su centralizuotomis rekuperacijos sistemomis gyventojams patiems tuo rūpintis nereikia“, – teigia S. Aglinskas.
Anot eksperto, jau renkantis būstą reikėtų pasidomėti jame esančiais vėdinimo sprendimais, nes vėliau juos įrengti gali būti sudėtinga arba visai neįmanoma. Eksperto teigimu, pažangios inžinerinės sistemos ir moderni rekuperacija yra viena iš priežasčių, dėl kurios būstus „YIT Lietuva“ vystomuose projektuose taip vertina pirkėjai.
Kvapų išvengti padeda švara
Norint išvengti nemalonių kvapų ir užtikrinti gerą oro kokybę butuose, kurie neturi rekuperacijos įrenginių, labai svarbu reguliariai vėdinti patalpas atidarius langus. Jei patalpose kaupiasi drėgmė, verta pasitelkti drėgmės surinkimo įrenginius. Jei patalpų oras yra per sausas, gali padėti drėkintuvai. Namuose santykinės oro drėgmės lygį rekomenduojama palaikyti tarp 40 proc. ir 60 proc.
„Nemaloniems kvapams namuose įtakos taip pat gali turėti ir įvairūs objektai, kuriuose kaupiasi dulkės bei mikrodalelės. Pavyzdžiui, kilimai, užuolaidos, baldų apmušalai yra vieni efektyviausių kvapų „kaupikų“. Dėl to, kai įmanoma, juos reikėtų reguliariai prasiurbti, išvalyti ir išplauti. Bendra namų švara ir higiena yra labai svarbu palaikant gaivą ir užtikrinant aplinką, kurioje norėtųsi būti“, – pažymi S. Aglinskas.
Kartais problema gali būti iš kaimynų butų per ventiliacijos šachtas atkeliaujantys nemalonūs kvapai. Naujuose namuose jai kelią užkirsti siekiama naudojant pažangius inžinerinius sprendimus, tačiau senuose būstuose galimybės sustabdyti iš kaimynų atkeliaujančius kvapus dažnai yra išties ribotos. Vėdinimas, garų surinkėjų virtuvėje, ventiliatoriaus vonios kambaryje naudojimas bei jau aptartos kvapų maskavimo priemonės gali būti vieninteliai ginklai.
Kuo kvėpuojama, priklauso ir nuo apdailos medžiagų
Galiausiai, eksperto teigimu, namų oro kokybei ir kvapams įtakos gali turėti apdailai naudotos medžiagos. Įvairūs sintetiniai dažai ir lakai dar ilgą laiką po statybų ar remonto pabaigos gali skleisti nemalonų kvapą dėl jų sudėtyje esančios didelės lakiųjų medžiagų koncentracijos. Dėl to vis dažniau apdailos darbams renkamasi naudoti natūralesnes bekvapes statybines medžiagas, ekologiškus, vandens pagrindu pagamintus dažus, glaistus ir kitus produktus. Tiesa, jų tinkamumą kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti individualiai.
„Atidžiai verta rinktis ir namų baldus. Neretai iš medžio skiedrų ir drožlių pagamintų baldų sudėtyje yra formaldehidinių dervų. Formaldehidas turi specifinį nemalonų kvapą, lengvai pasklinda patalpose ir yra kenksmingas žmogaus organizmui. Tai yra kancerogeninė medžiaga. Taip pat verta vengti iš PVC plastiko pagamintų baldų. PVC plastike yra kenksmingų lakiųjų junginių, kurie efektyviausiai išsiskiria, kai patalpose palaikoma aukštesnė temperatūra. Tad sąmoningesni interjero įrengimo pasirinkimai taip pat gali padėti užtikrinti ne tik gaivesnę, bet ir saugesnę, namų aplinką“, – pažymi S. Aglinskas.
Svarbiausia – nenumoti ranka į oro kokybę. Tam, kad namai iš tiesų galėtų būti gerai jaustis leidžiančia harmonijos oaze, apie kurią daugelis svajoja, jai reikia skirti deramą dėmesį. Apie šį komfortiško ir sveiko gyvenimo aspektą svarbu pagalvoti dar prieš įsigyjant ir įsirengiant būstą. Antraip gali tekti su nemaloniais kvapais nuolat kovoti oro gaivikliais ir smilkalais.