Šiandien jau nieko nestebina balduose naudojamas skirtingų faktūrų ir struktūrų metalas, spalvotas stiklas, įvairių atmainų plastikas, dirbtiniai audiniai, keramika, betonas, akmuo, kartonas ir daugybė sintetinių medžiagų.
Tokia įvairovė egzistuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: viena - biednumas, kita - mandrumas.
Mandrumo temos apie kėdes su šešiolika kojų ir stalus plaukuotom pažastim šiame straipsnyje neliesime. Tokie baldai - meno išraiškos forma, kurioje medžiaga tarnauja idėjai.
Tačiau paprastų žmonių pasaulyje dauguma pirkėjų nori, kad taburetė tradiciškai turėtų keturias kojas, o prie stalo galima būtų patogiai susėsti. Šio sektoriaus pirkėjams vienas iš pagrindinių kriterijų yra kaina. Ir tai suprantama. Mažiau uždirbantys vartotojai mielai renkasi baldus iš drožlių, medžio dulkių plokščių ar plastiko.
Tačiau daliai žmonių, renkantis baldus, svarbi ne tik kaina, bet ir baldų patvarumas ilgaamžiškumas bei higieniškumas. Tokie yra baldai iš natūralios medienos. Konservatyvūs, tradiciniai, ekologiški – kiekvienas rinkdamasis natūralius baldus ras savo argumentą.
Tinka ne visi medžiai
Natūralios medienos balduose svarbiausia yra pats medis. Forma ir spalva - tai tik priemonės, padedančios išryškinti idėją.
Turbūt nedaugelis, pirkdamas baldus, pagalvoja apie tai, kokį kelią reikėjo nueiti medžiui, kol jis tapo stalu, kėde ar lova.
Ne visa mediena yra tinkama baldams – medis turi būti ne jaunesnis kaip 60 – 100 metų. Tik įsivaizduokite, kiek vėjo, lietaus ir gamtos energijos savyje yra sukaupusi ši žaliava!
Be to, ne visas medis tinka natūralių baldų gamybai, o tik jo stiebo dalis. Po jo apdirbimo į masyvo baldus patenka vos 9% viso medžio.
Natūrali apdaila
Dar miške iš nupjautų medžių atrenkama aukštesnės kokybės žaliava, kuri bus toliau naudojama natūralios medienos baldams gaminti.
Į natūralios medienos apdirbimą kuo toliau, tuo labiau yra diegiamos vis sudėtingesnės technologijos. Kompiuteriais programuojami apdirbimo centrai gali atlikti bet kokią, kartais, atrodytų, neįmanomą užduotį. O modernios lakavimo linijos suteikia galimybę naudoti ekologiškas dažymo medžiagas. Medienos apdailai dažnai naudojamas aliejus bei vaškai. Šios natūralios medžiagos įsigeria į baldą ir nesudaro plėvelės, todėl galima lengvai užuosti medienos kvapą.
Šiek tiek kaprizinga
Kadangi natūrali mediena yra dalelė gamtos, ji yra gana pažeidžiama ir reikalauja tinkamos priežiūros. Antraip, ji gali prarasti žavesį dėl temperatūrų svyravimų ir drėgmės kaitos patalpoje.
Nors aliejuoti ar vaškuoti baldai yra jautresni nei lakuoti, tačiau jie atnaujinami labai nesunkiai. Tereikia aliejuje suvilgyta skepetėle perbraukti paviršių ir mediena vėl įgaus pirminį grožį. Įbrėžus ar sutepus natūralaus medžio baldo paviršių, jį galima lengvai pašveisti minkšta kempinėlė.
Kreipkitės tiesiai į gamintojus
Patariame rinktis tokį baldų gamintoją, kurio požiūris, filosofija, vertybės jums yra priimtinos. Natūralios medienos baldus renkasi žmonės, kurie paprastai, apie tai pagalvoja.
Baldus galima komplektuotis pagal poreikius - pasirinkti skirtingas formas, skirtingus išmatavimus.
Lovose sumontuota stalčių sistema leis sutaupyti vietą - išvengsite neišvaizdžių spintų ar dėžių patalynei susikrauti. Stalčiai čia gali būti montuojami iš vienos arba iš abiejų pusių. Lova tradiciškai gali būti atvira apačia arba uždengta tokios pat medienos skydais, taip pat vieno arba dviejų aukštų.
Spintų sistema gali būti ir dviejų, ir trijų durų - moduliai vieni su kitais jungiami įvairiai. Galima rinktis skirtingų konstrukcijų duris – varstomas arba stumdomas.
Natūralaus medžio baldų privalumas yra tas, kad jų formos aptakios, be aštrių kampų.
Svarbu – ekologija
Kokybiški medžio baldai atskleidžia ne tik šeimininko skonį bei jo padėtį visuomenėje, bet ir jo atsakomybę prieš aplinką. Natūrali mediena – tai atsinaujinanti žaliava. Kai baldas bus nebereikalingas – jį galima sudeginti. Net ir tiesiog išmestas jis supus, suirs į organines medžiagas ir vėl atgims naujų augalų ląstelėse. Ką paėmėm iš gamtos – tą ir atiduosim. O juk sintetiniai naftos produktai gamtoje nesuyra šimtus metų...
Tekstas: Vytautas Gurevičius