Vieta: Santa Kruzas (Santa Cruz), Portugalija
Įgyvendinimo metai: 2010
Architektas: Vasco Vieira
Interjero dizainerės: Rosario Gabriel, Isabel Schedel
Fotografijos: Areias do Seixo
Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė
Mažai žinomame, tačiau itin žavingame Centrinės Portugalijos kaimelyje, prie pat vandenyno, vietoje paukštyno buvo įkurtas prabangus 5 žvaigždučių viešbutis, siekiantis patraukti atvykėlius gamta, galimybe pabėgti nuo civilizacijos, sustoti ir atkurti ryšį su aplinka: vandenynu, kopomis, pušimis, saule, smėliu. Naujieji savininkai pakeitė sklypo paskirtį į poilsinę ir leido gamtai natūraliai atsikurti ir sulaukėti. Buvo stengtasi ne tik sukurti patogią ir komfortišką vietą atvykėliams, bet ir išgelbėti sutrikusią ekosistemą, atgal įsileidžiant augaliją ir gyvūniją, kuri natūraliai ten ir turėtų klestėti.
Areias do Seixo viešbutį projektavo architektas Vasco Vieira. Pagrindinis jo tikslas formuojant architektūrinį tūrį buvo labai kruopščiai ir atidžiai įvertinti landšaftą. Norėta kiek įmanoma subtiliau įsilieti į gamtą ir per architektūrą nutiesti tiltą tarp natūralumo ir prabangos, sukuriant modernų ir ekologišką pastatą.
Su didžiule pagarba gamtai prie dirvos nelygumų pritaikytos pastato linijos ne tik padiktavo architektūrinių tūrių išdėstymą bei kintančius aukščių lygius. Toks prisiderinimas atskleidė paties landšafto slenksčius, išryškino augalijos dėsningumus.
Horizontali pastato struktūra harmoningai driekiasi didžiulėje sulaukėjusios gamtos teritorijoje. Statinio formos buvo pritaikytos prie nedidelio šlaito nuolydžio bei tolumoje plytinčios medžių proskynos, per kurią galima matyti vandenyną. Į šį gamtovaizdį atsisuka didžiuliai vitrininiai pačių prabangiausių kambarių langai. Nors architektūra moderni, o sendinto vario fasado apdaila suteikia industrinį įvaizdį su gamta vienija grynos, grubios formos, spalvos ir žaliavų apdribimas. Vengta nereikalingų patobulinimų, detalių, pagražinimų ar papildomų spalvų. Vertinami natūralūs senėjimo procesai: drėgmės paskatintas rūdijimas, blukimas nuo saulės kaitros, vėjo nugairinti paviršiai ir net įtrūkiai ar įplyšimai.
Harmonijos siekta ir atsižvelgiant į patalpų dydį, išdėstymą bei skaičių. Nenorėta ploto išnaudoti kuo didesniam skaičiui miegamųjų, priešingai – pagrindinis tikslas buvo išlaikyti ramybę ir intymumą net tuomet, kai visi numeriai užimti. Kai kurie kambariai yra itin privatūs, užtikrinantys asmeninę erdvę, nutolę nuo pagrindinių zonų. Didelis plotas suteikia laisvės, atsitraukimo nuo užimto gyvenimo pojūtį. Aukštos lubos ir langai iki žemės įleidžia daug natūralios šviesos, o vaizdas pro langus ramina. Bendrosios erdvės bei koridoriai taip pat nesuspausti, stilistika išlaikyta kiekviename kampelyje, taigi, net palikus savo kambarį, galima mėgautis kitomis patalpomis: jose atrodo, jog erdvė priklauso tik tau, o pojūčiai nedingsta ir užvėrus kambario duris.
Vidaus interjerą kūrė dizainerė Rosario Gabriel. Viso projekto metu ji artimai bendravo su viešbučio savininkais. Užsakovus be galo įkvėpė kelionės po Maroką, Indoneziją, Braziliją. Dizainerė atsižvelgė į šias idėjas. Iš kelionių po tolimuosius kraštus atsivežti įspūdžiai per dizaino detales padėjo perteikti šias kultūras ir tapo kertiniu simboliu kuriant interjerą. Kambariuose galima matyti daugybę šiuos kraštus menančių ekspresyvių tekstilės, apšvietimo, dekoro elementų, pagal užsakymą sukurtų baldų ar toms vietovėms būdingų apdailos medžiagų. Patalpų dekoru ir detalėmis rūpinosi dizainerė Isabelė Schedel. „Jausmas“ tapo raktiniu žodis, kuriuo vadovautasi formuojant viešbučio erdvių stilistiką. Kiekvieno kambario interjeras – unikalus ir perteikiantis skirtingas nuotaikas, potyrius, kultūras. Viename juntamas Afrikos Savanos kvapas, kitame užlieja Maroko dvasia. Viename vyrauja ypač subtilus žemiškas koloritas, kitame – ryškūs akcentai.
Viešbučio vardą perteikia autentiškas patalpų dizainas ir atmosfera. Čia dominuoja priešybės – prabanga ir natūralumas, gamta ir aukšto lygio bei kokybės elementai (pavyzdžiui, lieto betono vonios su jakuzzi funkcija ar pakabinami židiniai), didelė erdvė. Jaukumas kuriamas per tekstilę, apdailos medžiagas, švelnius atspalvius.
Tiek viduje, tiek išorėje naudotos medžiagos yra randamos apylinkėse: natūralus šios vietovės akmuo, smulkūs akmenukai, mediena. Ten, kur praktiška ir funkcionalu, paliktos neapdorotos medžiagos, o kur paviršiai dėvisi stipriau, pasirinktas poliruotas betonas. Iš jo išlietos vonios, praustuvai, plautuvės, dušai. Lietas betonas pasirinktas ir grindų dangai, stalviršiams, o vonios kambariuose – netgi sienoms.
Vyrauja neutrali spalvų gama, o dėl gausiai naudojamų neapdorotų medžiagų baziniu fonu tapo pilki ir rudi atspalviai. Sodrumo suteikia pro didžiulius langus matomas gamtos vaizdas, kuris, tarsi paveikslas, atsiveria vos pramerkus akis. Tai sustiprina įspūdį, kad gamta visada čia pat.
Bendrosiose patalpose koloritas labai subtilus, simbolizuojantis taiką, ramybę, harmoniją, neblaškantis. Kiek intensyvesnių spalvų (geltonos, raudonos, oranžinės) galima rasti miegamuosiuose. Kambarių interjeras pagyvinamas spalvomis. Iš tolimųjų kraštų atkeliavusios dekoratyvios detalės kiekvienai erdvei suteikia originalumo, įsimintino stiliaus. Kad ir kokios spalvos pasirinktos, pirmenybė kuriant interjerą buvo taikyta ne vizualiam estetiniam pateikimui, o atradimams. Buvo atsižvelgiama, kaip spalvos, detalės, jų proporcijos skatina žmogų jaustis toje atmosferoje.
Viešbutyje prie pat vandenyno ypač vertinama vandens stichija, todėl miegamieji turi įvairias švaros procedūrų variacijas: laisvai pastatomos varinės arba iš lieto betono suformuotos masažinės vonios, erdvūs dušai viduje ar po atviru dangumi, terasose sūkurinės vonios, bendrai naudojamas baseinas gamtos apsuptyje.
Kita puoselėjama stichija – ugnis. Visi miegamieji turi vienokius ar kitokius židinius: įmontuojamus, laisvai pastatomus ar įspūdingus pakabinamus, pagamintus iš juodo metalo. Teritorijoje yra bendra laužavietė, o glampingo palapinės, kuriose įrengti tokie pat prabangūs miegamieji su laisvai pastatomomis voniomis ir visais patogumais, turi savas laužavietes.
Viešbutis, skirtas šiuolaikiniam žmogui, išsiilgusiam ramybės, erdvės sau, praradusiam ryšį su aplinka ir dabarties momentu. Aukščiausios klasės prabanga, o kartu ir subtilumas, žemiškas pateikimas per natūralias apdailos medžiagas bei spalvų paletę leidžia patirti komfortą ir ilsėtis grožintis klestinčia laukine gamta.
