|
|
Naujame žurnalo „Centras“ numeryje skaitykite:
|
|
|
4 architektūros / interjero projektai:
|
|
|
Rubrika: Dizaino kelionės Pradedant šiuo numeriu, startuoja nauja rubrika, kurioje pristatysime viešbučius iš įvairių pasaulio kampelių, kurie pasižymi savo architektūra, ar interjero dizainu. Šiame numeryje pristatome du Design Hotels grupei priklausančius viešbučius:
|
|
|
Vytauto Gurevičiaus interviu su architektu Donaldu Trainausku 40-metis architektūros jaunuolis Projektas „27“ – tai kelionė į šiuolaikinės Europos architektūros, kuri yra nuolatinės mutacijos būsenoje, širdį. „27“ yra bendra užmačia filmų kūrėjo, dviejų architektų bei grafikos dizainerio, kurie kartu keliauja ir susitinka su žmonėmis, kuriančiais Europos rytojų. „27“ yra kelionė į 27-ias Europos šalis ir susitikimas 27-iose kompanijose, kurių veiklą vykdo jauni architektai, pripažinti tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Projekto „27“ pagalba gali nukeliauti iš vieno Europos krašto į kitą. Šios kelionės metu atskleidžiamos visos detalės ir reportažai iš įvairių šalių. Tarp lankomų šalių bus ir Lietuva, kuriai atstovaus architektas Donaldas Trainauskas.
|
|
|
Šiuo metu geriau gyventi Lietuvoje nei Italijoje Kalbiname Jus, kaip italų kultūros atstovą. Lietuvoje baldų prekybos ir interjero srityje dirbate jau 19 metų, per kuriuos teko išgyventi dvi krizes (rusišką ir dabar europinę). Ką matėte per Italijos ekonomikos ir baldų pramonės nuosmukio kontekstą šiais metais Milane, kasmetinėje „iSaloni“ parodoje? Visų pirma, šiemet Milane pastebima ryški orientacija į konkrečias rinkas, t. y. mažėja kompanijų, kurios dirba „senoms“ rinkoms, tokioms kaip Amerika ar Europa... Daugėja kompanijų, kurios orientuojasi išskirtinai į „rusišką“ rinką (turiu omenyje Rusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Azerbaidžaną ir t. t.). Šioje vietoje matomas aiškus „prabangus blizgučių“ stilius. Jis populiarus ir Kinijos rinkoje, o pastaruoju metu pakankamai daug eksportuojama ir į Indiją. Orientuojamasi į prabangos produktus, daug blizgesio, daug metalo, grįžtama prie aukso, krištolo. Kitaip sakant – Azijai gaminami daiktai, kurie matomi.
|
|
|
Inovacijos, stilius ir natūralus grožis – viename ICON Tekstas Katios Merežnikovos Virtuvė – vieta, kur rytais geriama kava ir žiovaujama, skaitomos šviežios naujienos ir skubama. Vėliau ten gaminami pietūs ir vakarienė, kartais jie suvalgomi, kartais – paliekami šaldytuve. Visa tai reiškia viena: virtuvėje vyksta gyvybiškai svarbūs žmogui procesai, kurie yra beveik neišvengiami. Būtent todėl dėmesys virtuvės patalpų jaukumui ir funkciniam apipavidalinimui yra gana didelis. Tradicinė jauki močiutės „languota“ virtuvė jau seniai prarado savo aktualumą. Perkrautas jaukumas liko praėjusio amžiaus pradžioje, už lango XXI amžius, ir funkcionalumas, dėmesys detalėms, tvarūs sprendimai, šiltas lakoniškumas ir minimalistinis konceptualus dizainas dabar yra tai, ko turėtų būti siekiama virtuvės interjere.
|
|
|
DIDŽIOJO SODININKO SPINDESYS 1851 metų Londono pasaulinės parodos pavilijonas išgarsino savo kūrėją Džozefą Pakstoną ir visam pasauliui paskelbė apie naujosios architektūros gimimą. IŠ TARTAUTINIŲ PRAMONĖS PARODŲ ISTORIJOS Iki pat XVIII a. pabaigos Europoje nevyko nieko panašaus į pramonės parodas. Visų pirma nebuvo pačios masinės pramoninės gamybos ir jai būdingos perteklinės prekių pasiūlos. Be to, daugumoje žemyno šalių dar tebegaliojo cechiniai gamybos apribojimai, reglamentuojantys ne tik gamybos apimtis, bet ir prekių realizamimo būdus. Padėtis radikaliai pasikeitė 1791 m. Prancūzijoje, paskelbus „Darbo laisvės deklaraciją“, panaikinusią cechinius apribojimus ir paskatinusią laisvą darbo jėgos ir prekių judėjimą. Jau 1798 m. Paryžiaus Marso lauke įvyko „Pirmoji Prancūzijos pramonės gaminių paroda“. Pradžia buvo kukli – viso labo tik 110 dalyvių, tačiau buvo svarbu tai, kad greta prabangos prekių buvo eksponuojami ir kasdieninio vartojimo daiktai, pagaminti pramoniniu būdu – įrankiai, tapetai, drabužiai, medvilnės verpalai. Tarptautinį mastą pramonės parodos įgavo gerokai vėliau – prekybai tarp skiringų šalių vis dar trukdė juridiniai ir politiniai barjerai, didžiuliai atstumai ir transporto sistemos netobulumas...
|
|
|
Lietuvos dizaino prizas GERAS DIZAINAS Gegužės 14 d. pirmą kartą istorijoje įteikti Lietuvos dizaino prizo „Geras dizainas“ apdovanojimai. Dalyvaujant Lietuvos Respublikos kultūros ir ūkio ministrams bei Vilniaus dailės akademijos rektoriui, ant scenos prizų ir diplomų pasiimti lipo dizaineriai ir verslininkai, gamybos įmonių vadovai. Pažymėtina, kad nugalėtojų sąraše yra ir garsių bendrovių „Audimas“, „ACME Baltija“, „Dvarčionių keramika“, „Stumbras“ produktų bei nedidelių dizaino studijų, naujų įmonių gaminių – nuo drabužių iki maisto produktų pakuočių, nuo šviestuvų iki parfumerijos. Tai buvo graži šventė. Ir visgi kodėl jos reikėjo? Kam reikalingas dizainas?
|
|
|
INFASHION.LT Naujame infashion.lt skaitykite:
|
